„Dauguma Europos politikų (ir, jei atvirai, daugelis Europos piliečių) lengviau atsiduso, kai Joe Bidenas 2020 m. buvo išrinktas prezidentu. Jie taip pat tikisi Kamala Harris pergalės lapkritį. Paslaptis yra kodėl. Tai dar labiau glumina, atsižvelgiant į šios savaitės JAV Atstovų Rūmų pranešimą apie pražūtingą Bideno pasitraukimą iš Afganistano.
Tame 350 puslapių politikos postmortem iš Užsienio reikalų komiteto detaliai aprašoma, kaip užsispyręs Bidenas, matyt, bent jau tyliai palaikommas ponios Harris, primetė savo valią giliai skeptiškiems patarėjams, diplomatams ir kariniams pareigūnams. Visi sakė Bidenui, kad visiškas JAV pasitraukimas 2021 m. rugpjūtį būtų bloga idėja. Jis vis tiek įsakė. Prasidėjo chaosas ir 13 amerikiečių karių žūties tragedija.
Amerikoje tai tapo vidaus politine istorija, ir teisingai. Tačiau kredito komiteto pirmininkas Michaelas McCaulis taip pat pabrėžė tarptautinį aspektą. Ši nelaimė palieka randų ir Europoje.
Nuo pat karo su terorizmu pradžios Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dalyvavo, siekiant apsaugoti Afganistaną ir nuslopinti terorizmą jame. Misijos įkarštyje, 2011 m., Afganistane buvo dislokuota daugiau, nei 130 000, karių iš dešimčių NATO sąjungininkų ir partnerių, iš kurių apie 100 000 buvo amerikiečiai. Po dešimtmečio išvedimo metu dalyvavo apie 7 000 karių iš 35 šalių ir 2 500 likusių amerikiečių.
Šie sąjungininkai investavo jų kraują į misiją, nes kartu su 2465 amerikiečiais žuvo 1 144 ne JAV NATO kariai. Jie taip pat paaukojo nemažą lobį – milijardų milijardus dolerių, bandydami sukurti pilietinę visuomenę su ligoninėmis, mokyklomis (įskaitant mergaičių) ir demokratinėmis institucijomis, kurias 2021 m. užvaldė Talibanas.
Pagrindiniai NATO partneriai manė, kad Bideno-Harris pasitraukimas buvo klaida nuo pat pradžių. 2020 m. Trumpo administracija bandė susitarti su Talibanu, kurio Talibanas niekada neįvykdė. „Pasitraukimas tokiomis aplinkybėmis būtų suvokiamas, kaip strateginė Talibano pergalė, kuri susilpnintų Aljansą ir padrąsintų ekstremistus visame pasaulyje“, – Atstovų rūmų ataskaitoje cituojamas generolas Nicholasas Carteris, tuometinis JK gynybos štabo vadovas, sausį perspėjęs. 2021 m. kovo mėnesį vykusiame NATO užsienio reikalų sekretorių susitikime valstybės sekretorius Antony Blinken susidūrė su jo kolegų britų, vokiečių ir italų pasipriešinimu administracijos pasitraukimo planui, teigiama Atstovų Rūmų pranešime.
Bidenas veržėsi į priekį, o jo sprendimas buvo katastrofa tiems sąjungininkams. Atėjus laikui, nepasiruošę NATO partneriai stengėsi evakuoti jų karius, piliečius ir Afganistano sąjungininkus, kai šalis atiteko Talibanui. Tada jie turėjo paaiškinti jų rinkėjams, kad du dešimtmečius trukęs karinis įsitraukimas ir didelės užsienio pagalbos teikimas baigėsi niekais.
Tai dar labiau blogėja, nes Europa nešė didžiausią naštą dėl pasitraukimo. Bideno administracijos parodytas silpnumas, tikriausiai, paskatino įvykius Ukrainoje po mažiau, nei metų – didžiausią Europoje sausumos konfliktą nuo 1945 m., kai Rusijai buvo taikomos sankcijos tapo energetinės krizės, vis dar drebinančios žemyną, katalizatoriumi.
Tada yra terorizmas. Atstovų Rūmų ataskaitoje įspėjama, kad asmenys, tariamai susiję su ISIS-K, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ Afganistano atšaka, nelegaliai gabenami per pietinę Amerikos sieną. Tokių teroristų yra ir Europoje, jie jau veikia.
ISIS-K prisiėmė atsakomybę už kovo mėnesį Maskvoje įvykdytą išpuolį, per kurį Crocus City Hall koncertų salėje žuvo dešimtys žmonių. Berlyno pareigūnai perspėjo, kad grupuotė gali planuoti išpuolius Vokietijoje, o ISIS prisiėmė atsakomybę už rugpjūčio mėnesį Solingeno mieste įvykdytą išpuolį peiliu. Manoma, kad bent vienas iš žmonių, apkaltintų, rengus išpuolį, prieš Taylor Swift koncertą Austrijoje, prisiekė ištikimybę ISIS; jo advokatas šiuos kaltinimus apibūdino, kaip „perdėtus“. Tikėtina, kad Afganistanas tapo dirva Centrinės Azijos terorizmui, kuris dabar atvyksta į Europą.
Europos lyderiai nekenčia Donaldo Trumpo ir todėl, kad jiems nepatinka populistinė jo politikos estetika, ir todėl, kad pripažįsta, kad jis jų negerbia. Jie tikėjosi, kad ponas Bidenas, senas Vašingtono užsienio politikos vadovas, bus labiau linkęs kurti aljansus ir labiau linkęs patenkinti įvairias europiečių nuomones, disfunkcijas ir neurozes.
Kalbėkite apie klaidingą skaičiavimą. Viena iš pamokų Europai yra ta, kad žemynas turi būti pajėgesnis pasirūpinti jo gynyba, o nuo 2022 m. padidėjusios karinės išlaidos rodo, kad šis taškas pagaliau įgrimzta. Tai labai naudinga tiek Europai, tiek JAV.
Kita pamoka yra ta, kad Europa turi būti atsargesnė dėl Amerikos noro ir gebėjimo dirbti su sąjungininkais, vadovaujant demokratinei arba respublikonų administracijai, atsižvelgiant į laikų izoliacinę nuotaiką JAV. Tai nebus naudinga niekam vis pavojingesniame pasaulyje ir gali būti laikoma didžiausia iš daugelio Bideno-Harris eros užsienio politikos nesėkmių." [1]
1. Political Economics: A Harsh Lesson for Europe in the Afghanistan Report. Sternberg, Joseph C. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 Sep 2024: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą