Šalis, kuri nenori išmokyti, galinčių ir norinčių dirbti, piliečių, neturi ateities konkurencijoje --- Mokytojas atvirai rėžė, kodėl užsiveisė korepetitorių džiunglės: mokyklose – jovalas

 

Teiginys, kad šalis, nenorinti tinkamai mokyti savo piliečių, kurie nori dirbti, neturi ateities konkurencijoje, atspindi augantį susirūpinimą Lietuvoje dėl viešojo švietimo kokybės, dėl kurio smarkiai išaugo privatus korepetitoriavimas.

 

Pagrindinės Lietuvos švietimo problemos:

 

„Korepetitorių džiunglės“ ir mokyklų kokybė: Ataskaitos rodo, kad mokyklos nesugeba suteikti pakankamo išsilavinimo, todėl atsiranda privačių korepetitorių „džiunglės“, nes tėvai ieško reikiamos paramos savo vaikams.

 

Mokytojo perspektyva: Mokytojai praneša apie didelį streso lygį, kurį daugiausia lemia atsakomybė už mokinių pasiekimus, prisitaikymas prie besikeičiančių mokymo programų ir navigacija kartais neveikiančioje mokyklos aplinkoje.

 

Prasti rezultatai ir nelygybė: Tarptautiniai PISA rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių rezultatai yra prastesni nei kaimyninių šalių. Sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su gerų mokytojų trūkumu, mažais mokytojų atlyginimais ir įtraukties stoka, dėl kurių atsiranda galimybių skirtumai tarp skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių.

Žema mokytojų moralė: Remiantis 2024 m. TALIS duomenimis, tik 21 % Lietuvos mokytojų jaučiasi vertinami visuomenėje, o tik 28 % yra patenkinti savo atlyginimais.

 

Siūlomos reformos: Nors tokios iniciatyvos kaip „Tūkstantmečio mokyklos projektas“ bando spręsti šias problemas, jos kritikuojamos dėl per lėto veikimo, neaiškių tikslų ir didelių administracinių išlaidų.

 

Poveikis būsimam konkurencingumui:

 

Perėjimas prie privačių korepetitorių rodo, kad trūksta pasitikėjimo valstybine mokyklų sistema, kad ji galėtų paruošti mokinius ateičiai, o tai gali apriboti mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų galimybes. Šaliai, norinčiai konkuruoti aukštos kvalifikacijos pramonės šakose, tokiose kaip technologijos, tai kelia didelį iššūkį dėl būsimos darbo jėgos kompetencijos.

“Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas atvirai prabilo, kodėl „užsiveisė korepetitorių džiunglės“. Jis sakė, kad problema ne bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, bet jų platumas: „Tai yra ne programa, tai – vandenynas.“

 

Matematikos mokytojas buvo nustebęs, kai socialiniuose tinkluose gavo komentarą, kad yra „verksnys“.

 

„Spėkit, iš ko? Ogi iš korepetitoriaus.

 

Kodėl tapau verksniu? Nes išdrįsau pritarti kolegai, kuris viešai parodė absurdą: kai 6 klasės temos nuleidžiamos penktokams, o į klases įvedamas įtraukusis ugdymas be jokių realių resursų, mokytojams darosi nebeįmanoma dirbti.

 

Ir tada „šiltnamio sąlygų“ darbininkas atskuba moralizuoti, kad nereikia čia „verkti kaip Audriui“, – stebėjosi jis.

 

Jis pateikė ir argumentus, kodėl mokyklose tampa vis sunkiau visą klasę išmokyti matematikos, o korepetitoriai klesti.

 

„Kodėl tokia gynybinė reakcija? Matematika labai paprasta: jei mokykloje veiks harmoninga, vaikų amžių ir raidą atitinkanti sistema – korepetitoriams nebeliks darbo. Būtent iš šio mokyklinio jovalo ir užsiveisė korepetitorių džiunglės. Kai nuo tempo pavargęs mokinys skęsta, o mokytojas tiesiog neturi fizinio laiko jam mesti gelbėjimosi rato, tėvai atidaro pinigines ir ieško pagalbos.

 

Juokinga klausytis korepetitorių „ekspertinių“ įžvalgų apie darbą mokykloje. Tai tas pats, kas man dabar pradėti aiškinti moterims apie gimdymo potyrius. Paklauskite savęs: kokia tikimybė, kad patogiai dirbantis korepetitorius eis dirbti į mokyklą? Nulinė. Užtat iš mokyklos bėgančių ir korepetitoriais tampančių jaunų mokytojų, kurie tiesiog neatlaiko sistemos – minios“, – liūdna realybe pasidalijo A. Miliauskas.

Didžiausią bėdą mato 5 – 8 klasių programose

 

Matematikos mokytojo teigimu, galima įžvelgti problemą ne programų atnaujinime, bet per dideliame jų platume.

 

„Kur iš tiesų pakastas šuo? Problema nėra patys programų atnaujinimai. Problema – jų kosminis platumas. Tai yra ne programa, tai – vandenynas.

 

Didžiausią bėdą matau 5 – 8 klasėse, kur turėtų būti formuojama stipri matematinė bazė. Dabar tai neįmanoma: temų tiek daug, o pagal jas parašyti vadovėliai taip pergrūsti uždavinių, kad neina sustoti ir įtvirtinti žinių. Viskas bėgte“, – tvirtino jis.

 

Pasak A. Miliausko, jeigu mokytojai tikrai nuoširdžiai siekia kažko išmokyti vaikus, tuomet yra gerai, bet kita dalis esą nėra linkusi prisitaikyti.

 

„Ką daryti mokytojui?

 

Jei mokytojas nuoširdus – jis plėšosi bandydamas išmokyti. Aišku, teoriškai turėtų įsijungti „saugiklis“: geras mokytojas atrinks informaciją ir prisitaikys prie klasės. Bet realybėje dalis mokytojų tiesiog numeta nuo caro maro laikų užsilikusius kontrolinius ir net nesiruošia adaptuotis. Paskui tiesiog pateikia tai, kas nuleista iš viršaus.

 

O viršus – seniai nebuvęs mokykloje ir net neįsivaizduoja, kas ten darosi“, – savo mintimis dalijosi jis.

 

Tokiu atveju, įsitikinęs matematikos mokytojas, korepetitoriams atsiranda gera proga siūlyti savo paslaugas.

 

„Taip ir užsisuka tobulas ratelis, kuriame korepetitorių džiunglės klesti, o tėvai moka pinigus už tai, ką valstybė turėtų padaryti mokykloje.

 

Taigi, gerbiami korepetitoriai. Čia verkiu ne aš. Čia verkiate jūs, kai kažkas drįsta pirštu besti į realybę, ant kurios statote savo verslą. Nuleiskite garą, ateikite į valstybinę sistemą, atsistokite prieš 30 visiškai skirtingų vaikų ir išmokykite juos visus vienu metu, o ne po vieną, patogiai savo šiltnamyje.

 

Tada padiskutuosime“, – patarė jis.

Kaip siūlo situaciją keisti?

 

A. Miliauskas norėjo ne tik kritikuoti dabartinę švietimo sistemą, bet pasidalijo ir savo viziją, ko būtų galima imtis, kad vaikai pasiektų geresnių rezultatų.

 

„Gal skamba kaip utopija, bet man atrodo maždaug taip:

 

1️⃣ Maksimaliai 24–25 vaikai klasėje. Jei yra įtraukusis ugdymas – klasės dar mažesnės arba privalo dirbti realus mokytojo padėjėjas.

 

2️⃣ Mokytojo alga nuo 2000 € „į rankas“. Kitaip protų į mokyklas neatrauksim iš privataus sektoriaus.

 

3️⃣ Kompetencijų ir atsakomybės patikrinamumas. Nors aš esu už pasitikėjimą mokytoju (dėl šio punkto galima ginčytis), bet mokykla neturi būti vieta patogiai „atsėdėti“ su senais kontroliniais nuo caro maro laikų.

 

4️⃣ Pagalba ir paskatos naujokams. Kai atėjau į mokyklą, buvau visiškai žalias – tiesiog įmetė į pamoką. Nenuostabu, kad jauni perdega ir masiškai bėga iš sistemos.

 

5️⃣ Sveiko proto programos. Nustoti grūsti kosminius kiekius temų, leisti užtvirtinti žinias, o ne tik varnelės dėl „išeiti kursą“.

 

6️⃣ Direktoriai ir pavaduotojai yra ne valdovai, o pagalbiniai darbuotojai. Mokytojas šioje sistemoje yra aukščiau.

 

Ar tai realu? Tai tiesiog būtina. Bet kol valstybė taupo pinigus ne vietoj ir taško ten, kur nereikia – tol situacija nesikeis“, – tikino jis.

 

„Delfi“ primena, kad nuo 2025 m. stojantiems į universitetus ar kolegijas matematikos egzaminas tapo privalomas. Vis dėlto ne vienerius metus ekspertai baisisi, kad šio dalyko egzaminų rezultatai būna labai prasti.

 

Praeitais metais Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo po 10 taškų prie egzaminų, išskyrus prie lietuvių kalbos ir literatūros, motyvuodama tuo, kad praėjusioje kadencijoje kartelė esą buvo per daug užkelta – nuo 16 taškų iki 35 taškų. Tiesa, konservatoriai argumentavo, kad keitėsi skaičiavimo sistema, todėl keisti kartelę esą buvo būtina.

 

Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus galima laikyti A arba B lygiu. Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praeitais metais dalijosi skaičiais, kad lietuvių A lygį išlaikė beveik 95 proc. mokinių ir ta buvo geriausias rezultatas per dešimtmetį. Matematikos A lygį išlaikė 85 proc., o 8 proc. surinko šimtukus.

 

Vis dėlto B lygio egzaminai, socialdemokratų teigimu, atskleidė skaudžią neteisybę: 42 proc. neišlaikė matematikos, 31 proc. – lietuvių kalbos. Tarp jų daugiausia – tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai.”