Kaip Lietuvai neatsidurti po stalu, tarp apgraužtų kaulų?

 

Taip, mes esame ant derybų tarp Rytų ir Vakarų saugumo klausimais stalo. Kiekvienas protingas žmogus sutinka, kaip ir Jensas Stoltenbergas, kad Rytai turi teisėtą poreikį pasienio saugumui, kaip ir Vakarai. Šį faktą visa laiką aptaria abi pusės, mums apie tai dažnai nežinant. Aišku, kad niekas nerizikuos Niujorko, Paryžiaus, Vašingtono ar Berlyno sunaikinimu vardan Marijampolės, nors mūsų Marijampolė labai graži. Taip, kad visos garantijos mums yra nevertos popieriaus, ant kurio jos surašytos. Mūsų kariuomenė yra lėlių teatras. Ką daryti? Airija anksčiau priklausė Jungtinei Karalystei, kaip ir mes, Lietuva – Rusijai. Dabar Airija yra neutrali, britams nekelia daug problemų. Lietuva irgi turi būti neutrali.

 

Kad britai kažkaip yra „demokratiškesni“, nei rusai, paklauskite apie tai britų mergaičių, kurias imigrantai treniravo ir seksualiai išnaudojo, o britų elitas juos toleravo. Jei tai yra demokratija, neaišku, kas galėtų būti despotiška valdžia.

 

Šias derybas ne aš sugalvojau, šiandien jos plačiai aptariamos Lietuvos spaudoje. Šati pavyzdys: 

 

“Estijos portalui „The Baltic Sentinel“ apkaltinus buvusį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą Baltijos šalių ir Lenkijos išdavyste, Lietuvoje kilo nemažai triukšmo ir diskusijų. Teigiama, kad portalas J. Stoltenbergą pacitavo netiksliai, o diplomatas Linas Linkevičius teigia pažįstantis J. Stoltenbergą, bet nepamenantis, kad jis kada nors būtų neformaliai svarstęs atiduoti mus rusams kaip „buferio zoną“.

 

Pasipiktinimas kilo „The Baltic Sentinel“ publikavus J. Stoltenbergo memuarų apžvalgą, kurioje teigiama, kad susitikime akis į akį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jis, žinodamas Lenkijos ir Baltijos šalių nepritarimą, pasiūlė NATO – Rusijos taryboje aptarti Rusijos idėją sukurti buferinę zoną pasienio teritorijose „ir atitraukti sąjungininkų pajėgas į iki 1997 metų buvusias pozicijas“.

 

Tiesa, knygoje konkrečiai apie pajėgų atitraukimą nėra kalbama.

 

„Aš pasisakiau už naujus NATO – Rusijos tarybos susitikimus, siekiant aptarti siūlomas buferines zonas. Žinojau, kad tokios valstybės kaip Lenkija ir Baltijos šalys griežtai priešinosi tokių zonų sukūrimui, nes manė, jog tai apsunkintų jų gynybą. Tačiau tuo pačiu žinojau, kad NATO ir Rusijai anksčiau buvo pavykę susitarti dėl geografinių karinių apribojimų. Jei tai būtų subalansuota ir iš naujo suformuluota, tai galėtų padėti sumažinti įtampą“, – memuaruose rašė J. Stoltenbergas.

 

Informacija yra netiksli, ji dramatizuojama

 

Į tai dėmesį atkreipė komunikacijos specialistas, knygos „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

 

„Šiuo metu feisbukas raudonuoja nuo žinios neva buvęs NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg savo knygoje „On My Watch“ pripažįsta norėjęs atiduoti Baltijos šalis ir Lenkiją Rusijai. Tai nėra tiesa“, – feisbuke rašo jis.

 

V. Matulevičius atkreipia dėmesį, kad knygoje teiginio „atitraukti sąjungininkų pajėgas į iki 1997 metų buvusias pozicijas“, nors „The Baltic Sentinel“ rašo būtent taip, tiesiog nėra.

 

„Tiesa yra ta, kad 2021 m. JAV ir Europa bandė užkirsti kelią pilno masto konfliktui diplomatinėmis priemonėmis (nors amerikiečiai jomis netikėjo, to norėjo Europa). Rusija 2021 m. pabaigoje pateikė ultimatumą NATO, kuris buvo išsyk atmestas <...> Buvo siūloma abipusė deeskalacija ir apribojimai”.”