Jei gaminate dronus, kurie yra žymiai blogesni ir brangesni, nei kiniški dronai, niekas nepirks jūsų, visi žino, kad galėtumėte būti geresni, net jei kiniški dronai nebūtų leidžiami nusipirkti jūsų šalyje

Kritikai ir pramonės analitikai sutinka, kad paprasto kiniškų dronų draudimo nepakanka, jei Vakarų gamintojai negali panaikinti didelio kainų ir našumo skirtumo.

 

Šiuo metu ne kiniški dronai dažnai kainuoja tris ar keturis kartus brangiau, nei panašūs kiniški modeliai, tuo pačiu metu siūlydami mažiau funkcijų ir mažiau patikimą programinę įrangą.

 

Kad taptų tikrai konkurencingi, net ir taikant ribojančią politiką, Vakarų dronų gamintojai turi išspręsti keletą struktūrinių iššūkių:

 

Tiekimo grandinės integracija: Kinijos dominavimas kyla iš gilios, lokalizuotos gamybos ekosistemos Šendžene, kur kiekvienas komponentas – nuo ​​specializuotų varžtų iki skrydžio valdiklių – yra prieinamas už nedidelę kainos dalį. Vakarų įmonės turi atkurti vidaus tiekimo grandines svarbiausioms dalims, tokioms, kaip ličio jonų baterijos, varikliai ir jutikliai, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos geros valios.

 

Mastas ir kainodara: Tokios įmonės, kaip DJI naudojasi didžiule masto ekonomija, kasmet gamindamos milijonus vienetų, palyginti su tūkstančiais, kuriuos pagamina JAV konkurentai. Norint nutraukti šį ciklą, reikia didelių kapitalo investicijų, kad būtų galima pereiti nuo nišinių gynybos rinkų prie didelio masto komercinės gamybos.

 

Programinės įrangos ir dirbtinio intelekto inovacijos: Nors Kinijos dronai pirmauja pagal techninės įrangos vertę, JAV bendrovės, tokios, kaip „Skydio“ ir „Shield AI“, bando konkuruoti sutelkdamos dėmesį į autonominius skrydžius ir kliūčių vengimą. Tačiau ekspertai pažymi, kad Amerikos gamintojai vis dar „vejasi“, kurdami patogią naudoti programinę įrangą ir skrydžio stabilizavimą, kurių tikisi vartotojai.

 

Reguliavimo parama: Užuot tik įgyvendinusi draudimus, pramonės grupės, tokios, kaip AUVSI, teigia, kad vyriausybė turi teikti nuolatines investicijas ir aiškius reguliavimo kelius operacijoms už vizualinės tiesioginės matomumo ribos (BVLOS), kad paskatintų vidaus inovacijas.

 

Techniniai pagrindai: Kai kurie kritikai teigia, kad Vakarų įmonės per daug rėmėsi „standartinėmis“ dalimis ir atviruoju kodu, užuot įvaldžiusios pagrindines techninės įrangos technologijas, tokias, kaip pranašesni, LTE pagrindu veikiantys belaidžiai ryšiai, kurie suteikia Kinijos dronams pranašumą. LTE pagrindu veikiantys, belaidžiai ryšiai yra didelės spartos, 4G korinio ryšio ryšiai, užtikrinantys patikimą mobilųjį plačiajuostį ryšį, daiktų interneto ryšį ir fiksuotą belaidę prieigą (FWA) be „Wi-Fi“. Šios jungtys naudoja LTE antenas ir SIM korteles interneto prieigai nuotolinėse vietose, ryšiui transporto priemonėse ir privačių tinklų diegimui pramonės šakose. Pagrindinės technologijos siūlo daugiau, nei 100 Mbps, greitį ir apima LTE-M, NB-IoT ir LWA. LTE-M ir NB-IoT yra specialūs tipai, skirti mažos galios, plačiam aprėpties plotui, tinkamam, baterijomis maitinamiems, įrenginiams.

 

Kadangi dabar dronai daromi tik su motorais Kinijos retųjų žemių pagrindu, ir Lietuvos politikai privertė mus viską iš Kinijos pirkti su tarpininkų antkainiu, tai dronų gamyba Lietuvoje negali konkuruoti net ES. 

 Lietuvos vargo pelėms lieka tik verkti, aimanuoti ir skųstis Delfyje: "Žinote, buvo sunku, o dabar bus oi, kaip sunku":

 

“Kasdien girdime apie kariniuose konfliktuose naudojamus dronus, kurie į taikinius paleidžiami didžiuliais būriais. Kalbama, kad automatizuoti dronų spiečiai iš esmės taps lemiama ir karo eigą keičiančia technologija, tačiau pasak ekspertų, nei Lietuva, nei bendrai Europa dar neturi išvysčiusi autonomiškų dronų sistemų.

 

Pažangius gynybos technologijų sprendimus kuriančios, bendrovės „Unnamed Defence Systems“ (UDS) vadovas Vytenis J. Buzas pastebi, kad šiandien dronų būriai yra labiau reklaminis triukšmas, negu, realiai veikianti, praktika.

 

„Jeigu labai paprastai, dronų spiečių pranašumas yra ne technologinis stebuklas, o kiekis ir atsparumas. Vietoj vieno brangaus, sudėtingo įrenginio turi daug paprastesnių vienetų, kurie kartu daro tą pačią arba platesnę užduotį. Praradai vieną – sistema nesustoja“, – sako pašnekovas.

 

Pasak jo, technologijos pribrendo šiam pokyčiui: elektronika atpigo, ryšys tapo geras, atsirado baziniai, lengvai prieinami, algoritmai, leidžiantys koordinuoti kelis dronus.

 

Visgi, to, ką galėtume pavadinti tikru automatizuotu dronų spiečiumi – rinkoje dar nėra.

 

„Operatoriui didelis dronų srautas reiškia visai kitą situacijos matymą. Su vienu dirbi siaurai, matomas vienas kampas, vienas taikinys. Tuo metu su keliais jau gali dengti teritoriją, stebėti iš skirtingų krypčių, greičiau reaguoti. Visgi žmogaus indėlis čia būtinas. Operatorius nustato tikslus, pasirenka prioritetus, sprendžia, kas yra taikinys, kada tęsti ar nutraukti misiją. Kai tik atsiranda neapibrėžtumas – trukdžiai, ryšio praradimas, netikėta situacija – atsakomybę perima žmogus“, – pastebi V. Buzas.

 

„Mes dar tik pereiname iš „daug dronų vienu metu“ į tikrą spiečių. Realybėje tai nėra pilnai autonominė sistema. Būrys šiandien gali pats atlikti bazinius dalykus – laikyti atstumus, išvengti susidūrimų, kartais pasidalinti paprastas užduotis. Tai veikia ir tikrai palengvina operatoriaus darbą, tačiau sprendimų priėmimas lieka žmogui“, – pridūrė jis.

 

Jam pritaria UAB „IT Logistika“ vadovas Linas Gelažanskas, pastebėdamas, kad dronų bei visų robotizuotų sistemų indėlis šiuolaikiniame kare vis dar pernelyg mažai įvertinamas, o kuomet dronų būriai ims bendrauti tarpusavyje ir koordinuoti veiksmus – turėsime realų karinį galios perversmą.

 

„Mažai kas įvertina, kiek smarkiai bepiločiai orlaiviai ir nuotoliu valdomi antžeminiai, vandeniniai ir povandeniniai robotai yra naudojami Ukrainos įvykiuose. Tai jau dabar keičia karo doktriną, nors daug kas to nesureikšmina. Kai mes pereisime į decentralizuotą valdymą, kai robotai pradės kalbėtis vienas su kitu ir dalintis informacija, tuomet puolimams pasipriešinti bus ypač sunku, lygiai taip, kaip ir įgyti pranašumą atakuojant“, – teigė L. Gelažanskas.

Lietuva atrodo gerai, bet stinga politinės valios

 

Kalbant bendrai apie dronų rinką, pasak L. Gelažansko, Lietuva labai laiku ir vietoje pradėjo gaminti ir kurti technologijas. Įmonių susidomėjusių galimybėmis yra daug, tačiau visos jos susiduria su viena problema.

 

„Technologijos tiek greitai keičiasi, kad kariuomenė ir institucijos bijo įsigyti įrangą, nes žino, kad technologija gali pasenti labai greitai. Bet tokiu atveju mes atsiduriame tokioje situacijoje, kur įmonės kuria ir gamina, bet niekas neperka“, – teigė pašnekovas.

 

Pasak jo, tai tiesiausias kelias į bankrotą, nes įmonėms nesudaroma galimybių testuoti ir tobulinti gaminius. Tuo metu V. Buzas akcentuoja, kad Europos kontekste Lietuva atrodo pažangiai ir užtikrina aukštą kokybę.

 

„Lietuvoje turime stiprų pagrindą – kuriame UAV platformas, sensorius, ryšio sprendimus. Tai yra būtinos dalys, be kurių spiečiai/būriai iš viso neveikia. Šitoje vietoje esame konkurencingi ir judame greitai“, – sakė jis.

 

„Visgi pati autonomija – kaip ir visoje Europoje – dar yra vystymosi stadijoje. Yra bandymai, prototipai, dalinės funkcijos, bet pilnai patikimos sistemos, veikiančios sudėtingomis sąlygomis, dar nėra.

 

Svarbu, kad pagrindiniai iššūkiai yra ne teoriniai, o labai praktiški – ryšys trukdžių aplinkoje, energijos ribojimai, skaičiavimo resursai, patikimumas. Ir būtent čia dažnai griūva gražios koncepcijos“, – pridūrė pašnekovas.

 

Tuo metu L. Gelažanskas skatina šalies institucijas drąsiau priimti ir išbandyti lietuvių kuriamas technologijas ir naudoti tai, kas šiuo metu yra sukurta rinkoje.

 

„Jeigu mes norime stiprėti, kaip valstybė ir šios srities pramonė, privaloma pirkti tai, kas yra šiandien padėta ant Lietuvos įmonių lentynų. Tebūnie tai ne ateities, o šiandienos technologijos, bet iš esmės tik taip mes galėsime reinvestuoti ir pradėti kurti ateities technologijas“, – sakė L. Gelažanskas.

Dronai Europoje – viena svarbiausių temų

 

Europos Sąjungoje dronų klausimas skamba vis garsiau ir ne tik gamybos, bet ir gynybos kontekste. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, siekiama ne tik kurti dronų pajėgumus, galinčius sunaikinti antžeminius taikinius, bet ir priešingai – kurti sistemas, gebančias aptikti ir sunaikinti nepageidaujamus dronus šalies teritorijoje.”