Viskas, kas aptinkama jutikliais, kare yra sunaikinama dronų ir raketų spiečių pagalba --- Gelbsti tuneliai

 

 

Viskas, kas aptinkama jutikliais, kare yra sunaikinama dronų ir raketų spiečių pagalba. Kaip rodo “HAMAS” mūšių istorija, gynėjai išlieka tik paslėti tuneliuose.

 

Tai yra šiuolaikinio karo transformacija. Skaidrumo era mūšio lauke iš esmės keičia išgyvenimo strategijas.

 

Štai keletas esminių akcentų, kodėl „tunelių karas“ tampa pagrindine asimetrinio pasipriešinimo forma:

 

    Jutiklių visur buvimas: Nuolatinis stebėjimas iš palydovų, termovizinių dronų ir akustinių jutiklių reiškia, kad bet koks judėjimas ar šilumos šaltinis paviršiuje tampa taikiniu per kelias minutes.

    Spiečių technologija: Raketų ir dronų spiečiai leidžia pigiai ir masiškai „pernelyg apkrauti“ net ir pažangiausias oro gynybos sistemas, tad vienintelė patikima apsauga tampa fizinis žemės sluoksnis.

    Požeminė fortifikacija: Kaip matome Gazos pavyzdyje, tuneliai nėra tik slėptuvės – tai sudėtingos logistikos grandinės, vadavietės ir net gamyklos, kurios neutralizuoja technologinį priešininko pranašumą.

    Psichologinis ir taktinis pranašumas: Tuneliai leidžia gynėjams patiems pasirinkti kovos laiką ir vietą, staiga atsirandant ten, kur jų nesitikima, ir vėl pranykstant po žeme.

 

Skubiai paverskime tankus, jų poligonus ir lėktuvus muziejiniais eksponatais, kol dar niekas jų nesunaikino. Mes jų tiek nedaug turime, kad bus sunkumų, ateities kartoms aiškinant 20 amžiaus karų istoriją.

 

 Kaip analizuojama ši informacija?

 

“Pentagono dirbtinio intelekto programa „Project Maven“ sudaro JAV karinės operacijos Iranui pagrindą ir galimai yra viena iš reikšmingiausių naujovių šiuolaikiniame kare.

 

Kas tai?

 

„Project Maven“ yra svarbiausia Pentagono dirbtinio intelekto programa, pradėta vykdyti 2017 m. kaip siauro profilio eksperimentas, skirtas padėti karo analitikams susigaudyti iš konfliktų zonos plūstančiame dronų filmuotos medžiagos sraute.

 

Operatoriai skendo vaizdų jūroje, kadras po kadro ieškodami įdomių objektų, kurie galėjo pasirodyti tik akimirksnį, o po to išnykti. „Maven“ buvo sukurta tam, kad padėtų rasti adatą šieno kupetoje.

 

Praėjus aštuoniems metams, ši programa virto kur kas platesniu projektu: dirbtinio intelekto pagalba valdoma taikinių nustatymo ir mūšio lauko valdymo sistema, kuri žymiai pagreitino tai, kas karo veiksmuose vadinama „žudymo grandine“ – procesą nuo taikinio nustatymo iki sunaikinimo.

 

Kaip ji veikia?

 

„Maven“ – tai mūšio oro eismo kontrolės sistema ir valdymo pultas viename.

 

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) DI centro „Wadhwani“ direktorius Aalokas Mehta šią sistemą apibūdino kaip „iš esmės papildomą sluoksnį“, kuris sujungia jutiklių duomenis, žvalgybos informaciją apie priešo pajėgas, palydovinius vaizdus ir informaciją apie pajėgų dislokavimą.

 

Praktiškai tai reiškia, kad sistema operatyviai skenuoja palydovinius vaizdus, siekdama aptikti kariuomenės judėjimą ar nustatyti taikinius, taip pat „užfiksuoti operacijų teatro vaizdą“, kad būtų galima nuspręsti, kaip geriausia smogti konkrečiam taikiniui.

 

Neseniai internete paskelbtame demonstraciniame vaizdo įraše vienas Pentagono pareigūnas paaiškino, kaip sistema „Maven“, aptikusi grėsmę, tarsi mostelėjus burtų lazdele pradeda taikymo procesą, įvertindama turimus išteklius ir pateikdama vadui galimus sprendimus.

 

Atsiradus platformai „ChatGPT“, buvo žengtas dar vienas žingsnis į priekį, padėjęs išplėsti šios technologijos taikymą daug platesniam vartotojų ratui, kurie su sistema „Maven“ dabar gali bendrauti natūralia kalba.

 

Šiuo metu šią funkciją užtikrina bendrovės „Anthropic“ sukurtas įrankis „Claude“, nors šis bendradarbiavimas greičiausiai ilgai nesitęs, nes Pentagonas liko nepatenkintas, DI laboratorijai pareikalavus, kad jos modelis nebūtų naudojamas visiškai automatizuotų smūgių ar JAV piliečių sekimo tikslais.

 

Kodėl „Google“ atsisakė dalyvauti projekte?

 

Etinis klausimas buvo svarbus veiksnys nuo pat programos „Maven“ įgyvendinimo pradžių, kai „Google“ buvo pirmoji rangovė, kūrusi programai skirtus dirbtinio intelekto sprendimus.

 

2018 m. daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų pasirašė atvirą laišką, kuriame protestavo prieš bendrovės dalyvavimą šiame projekte, teigdami, kad sutartimi buvo peržengta riba. Keletas inžinierių netgi atsistatydino.

 

Pasibaigus sutarties galiojimui, „Google“ atsisakė ją pratęsti ir paskiau paskelbė dirbtinio intelekto principus, kuriuose aiškiai atmetama galimybė dalyvauti kuriant ginklų sistemas.

 

Šis epizodas atskleidė nesutarimus tarp Silicio slėnio inžinierių, kuriems autonominis taikinio aptikimas buvo raudonoji linija etikos prasme, ir gynybos pareigūnų, kurie šią funkciją laikė būtinybe.

 

Pastaruoju metu „Google“ panaikino savo dirbtinio intelekto politikos apribojimus ir pareiškė, kad ketina aktyviau įsitraukti veiklą į nacionalinio saugumo srityje. Pentagonas pranešė, kad „Google“, kartu su bendrovėmis „xAI“ ir „OpenAI“, yra tarp kandidačių, galinčių pakeisti bendrovės „Claude“ sistemą, kurią šiuo metu naudoja „Maven“.

 

Koks įmonės „Palantir“ vaidmuo?

 

2024 m. bendrovės „Google“ vietą užėmė „Palantir“ – įmonė, iš dalies įkurta CŽV lėšomis ir nuo pat pradžių orientuota į vyriausybinę žvalgybos veiklą.

 

Pranešama, kad ši įmonė tapo pagrindine programos „Maven“ technologijų rangove, o jos dirbtinio intelekto sprendimai šiuo metu sudaro programos veiklos pagrindą.

 

Įmonės „Palantir“ generalinis direktorius Alexas Karpas aiškiai apibūdina, kas stovi ant kortos.

 

„Tai pasaulis, kuris veikia pagal principą „turi arba neturi“, – neseniai vykusiame įmonės „Palantir“ renginyje sakė jis, teigdamas, kad Vakarams svarbu įgyti pajėgumus, kurių neturi likęs pasaulis.

 

Sistema, kuri padeda žudymo grandinę sutrumpinti nuo keleto valandų iki keleto sekundžių, paverčia priešą beverčiu, sakė jis.

 

Kaip sekasi šiam projektui?

 

Pentagonas ir „Palantir“ atsisakė komentuoti programos „Maven“ pritaikymo rezultatus dabartiniame kare su Iranu.

 

JAV smūgiai vykdomi nuolat ir galima daryti prielaidą, kad pagrindinį vaidmenį čia suvaidino programos „Maven“ gebėjimas pagreitinti taikinių aptikimo ir smūgių vykdymo procesą.

 

CSIS duomenimis, po trijų savaičių JAV smūgių kampanija stabilizavosi ir dabar kasdien naikinama nuo 300 iki 500 taikinių.

 

Remiantis įvairių žiniasklaidos šaltinių pranešimais, per pirmąsias 24 valandas nuo operacijos „Epic Fury“ pradžios JAV pajėgos sudavė smogius daugiau nei tūkstančiui taikinių.”