“Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad apie 60–70 proc.
organizacijų jau naudoja dirbtinį intelektą (DI) bent kažkurioje savo veiklos
srityje. Tačiau man visada kyla klausimas, kaip šie skaičiai apskaičiuojami.
Jeigu darbuotojas naudoja „ChatGPT“ ar kitą DI įrankį, ar tai jau reiškia, kad
organizacija naudoja dirbtinį intelektą?
Mano asmeninė patirtis, dirbant su vadovais ir verslais,
rodo, kad žmonės dirbtinį intelektą savo darbe naudoja gerokai dažniau nei tą
darė prieš kelerius metus. Jeigu anksčiau renginiuose ar mokymuose paklausus,
kas naudoja DI įrankius, rankas pakeldavo 10–20 proc. žmonių, šiandien tokių
būna daugiau nei 90 proc.
Tačiau vien tai, kad žmogus teigia naudojantis dirbtinį
intelektą, dar mažai ką pasako. Išsamiau pasidomėjus, kaip žmonės iš tikrųjų
dirba su DI, atsiskleidžia kur kas platesnis vaizdas. Vieni įvairias
programėles pasitelkia tik smulkioms užduotims ar informacijai pasitikrinti,
kiti jau kuriasi savo DI asistentus ar agentus, padedančius atlikti skirtingas
užduotis ir didinti produktyvumą.
Darbuotojai apie DI nekalba
Ką aš pastebiu ir ką rodo įvairūs tyrimai – daugelis
darbuotojų šiandien vienaip ar kitaip naudojasi dirbtiniu intelektu, tačiau
apie tai viešai nekalba. Galbūt kai kam dar nejauku tai pripažinti, o gal
tiesiog visi stengiasi būti šiek tiek gudresni už kitus.
Neretai keli darbuotojai organizacijoje tą pačią užduotį
sprendžia skirtingai ir kiekvienas individualiai ieško būdų, kaip pasitelkti
dirbtinį intelektą. Tačiau ši patirtis lieka asmeninė. Dėl to visa organizacija
nesimoko ir nesupranta, kur DI įrankiai iš tikrųjų gali sukurti didžiausią
vertę.
Dažnai organizacijoje niekas tiksliai nežino, kas ką
naudoja. Neaišku, kokie įrankiai naudojami, kokiems darbams jie pasitelkiami ir
kokie duomenys į juos keliami. Daugelyje organizacijų vis dar nėra aiškių
taisyklių, kas ką gali naudoti ir kokia atsakomybė tenka darbuotojams.
Kita vertus, vadovų požiūris į dirbtinį intelektą pamažu
keičiasi. Daugelyje organizacijų jau suprantama, kad šiai temai reikia skirti
dėmesio. Tačiau pats pokytis vis dar vyksta gana lėtai. Viena iš priežasčių yra
ta, kad dalis organizacijų vis dar nežino, nuo ko pradėti, kokius procesus
verta keisti ir kuriose srityse dirbtinis intelektas galėtų sukurti didžiausią
vertę.
Brangiau yra neinvestuoti į darbuotojus
Šiandien dar nėra dirbtinio intelekto įrankio, kuris galėtų
visiškai pakeisti darbuotoją. Vis tiek reikia žmogaus, kuris jį prižiūrėtų,
tikrintų rezultatus ir formuluotų užduotis. Kol kas neturime bendrinio DI,
kuriam pakaktų vienos komandos ir kuris pats savarankiškai suprastų, ką reikia
padaryti.
Todėl, mano nuomone, brangiau yra nesuteikti darbuotojams
licencijų, jų nemokyti ir nepadėti jiems didinti produktyvumo. Tuo metu
konkurentai, kurie tai daro, tiesiog tampa produktyvesni.
Atvira knyga. Pokalbis su prof. Rimvydu Petrausku – apie
dirbtinį intelektą ir jo poveikį mokslui
Kita vertus, nesuteikdami darbuotojams įrankių ir žinių,
turime suprasti, kad dalis jų vis tiek naudosis dirbtiniu intelektu savo
iniciatyva. Tai gali kelti ne tik informacijos saugumo, bet ir reputacines ar
teisines rizikas.
Ši tema tampa dar aktualesnė ir dėl Europos Sąjungos DI
akto. Jis įpareigoja organizacijas užtikrinti darbuotojų dirbtinio intelekto
raštingumą. Dėl to vadovams svarbu žinoti ne tik, ar darbuotojai naudojasi DI,
bet ir ar tai daro saugiai bei atsakingai.
Didžiausia rizika šiandien nėra tai, kad darbuotojai naudoja
dirbtinį intelektą. Didesnė rizika įmonei yra nežinoti, kaip darbuotojai jį
naudoja.
***
Gediminas Buivydas yra bendrovės „AI Officer“
bendraįkūrėjis, ISM vadovų magistrantūros dėstytojas.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą