Universitetų fondai sparčiai kyla dėl didžiulės rizikos kapitalo grąžos

„Didelės universitetų lėšos pasiekė didžiausią investicijų pelną per pastaruosius dešimtmečius dėl portfelių, kuriuos padidino didžiulė rizikos kapitalo grąža ir sparčiai augančios akcijų rinkos.

Minesotos universiteto fondas per metus, pasibaigusius birželio 30 d., padidėjo 49,2%, o Browno universiteto fondas pasiekė daugiau nei 50% grąžos, sakė žmonės, susipažinę su jų grąža, kuri dar nėra vieša.

Tuo tarpu Duke'o universitetas savaitgalį pranešė, kad jo lėšos padidėjo 55,9 proc. Vašingtono universitetas Sent Luise praėjusią savaitę pranešė, kad grąža yra 65%, o tai didžiausias visų laikų mokyklos pelnas, o jos valdomo fondo dydis padidėjo iki 15,3 mlrd. Virdžinijos universiteto fondas pranešė apie 49% pelną. Universitetų grąža gali apimti dalį lėšų ir kitas ilgalaikes investicijas.

Tikėtina, kad sėkmingų grąžų eilutė tęsis, kai kiti fondai, turintys didelę rizikos poziciją, praneš apie savo veiklą.

 

Rizikos kapitalo fondai investuoja į pradedančias įmones, dažnai ankstyvosiose stadijose, kai verslui reikia finansavimo, kad galėtų augti. Prieš kelerius metus rizikos kapitalo investuotojai pasidžiaugė, kai bendrovės viešai paskelbė apie milijardus dolerių. Šiandien didžiausi hitai dažnai yra dešimties milijardų dolerių vertės įmonės, kurios pirmaujantiems investuotojams atneša stulbinantį pelną.

 

"Jūs turėjote šią unikalią aplinką, kurioje atsiranda šis reiškinys, kai ateina daugiau pinigų, daugiau finansavimo etapų ir daugybė IPO. Viskas pavyko",-sakė Nolanas Beanas iš Sinsinate įsikūrusios investicijų konsultacinės įmonės "Fund Evaluation Group".

Tačiau neaišku, ar universitetai sugebės tai išsaugoti. Kai kurios rizikos fondų vidinės grąžos normos dažnai kyla dėl nerealizuoto pelno, o daug rizikos kapitalistų ir jų klientų nerimauja, kad rinka yra perkaitusi. Pradiniai vertinimai pastaruoju metu išaugo daug greičiau, nei pajamos ar pelnas. Dotacijos gali grąžinti dalį tų grąžų, jei vertės kris.

Sparčiai augančios akcijų rinkos visame pasaulyje padidino grąžą vieną kartą kartos bėgyje. Remiantis „FactSet“, MSCI „All Country World Index“ ir „S&P 500“ bendra grąža buvo beveik 40% ir 41%. Šį pelną atspindinti vidutinė 36% grąža per tą laikotarpį, kai fondai valdo daugiau nei 1 milijardą dolerių, rodo preliminarūs „Cambridge Associates“ duomenys.

Mokyklos, turinčios daug lėšų, skirtų  rizikos kapitalui, dar labiau padidino lėšas beveik visuose jų gyvenimo ciklo etapuose, matydamos didelę grąžą iš realizuoto ir nerealizuoto pelno.

Rizikos kapitalas tikisi gauti didžiausią grąžą nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos „dot-com“ bumo. Šios auksinės rizikos eros skatinimas yra nepaprastas investuotojų apetitas sparčiai augančioms įmonėms, nes startuolių ir naujai įtrauktų technologijų bendrovių vertinimai išaugo, net jei pelno vis dar trūksta. Taip pat padėjo mažos palūkanų normos ir kitų patrauklių galimybių trūkumas.

„Putojantys“ startuoliai pastebėjo, kad jų vertinimas kyla ypač greitai. Įmonių kredito kortelių bendrovė „Ramphas“ jau 2021 m. surinko du finansavimo etapus, o bendrovės vertinimas padidėjo iki beveik 4 mlrd. dolerių.

Remiantis „PitchBook“, vidutinis pradinio JAV startuolio etapo įvertinimas per pirmąjį 2021 m. pusmetį padidėjo iki 96 mln. JAV dolerių, o tai yra daugiau nei 50 proc.

Į naudos gavėjus įeina aukščiausios rizikos įmonės, tokios kaip „Sequoia Capital“, investavusios mažiau, nei 500 milijonų JAV dolerių tarp „DoorDash Inc.“ ir „Airbnb Inc.“. Šiandien vien šių dviejų investicijų vertė viršija 23 mlrd. Daugelis šių pajamų yra padalytos į du pagrindinius „Sequoia“ JAV rizikos fondus, kurių kiekvienas iš investuotojų surinko mažiau, nei 600 mln.

Nors „Sequoia“ yra konkrečių investuotojų mama, vertybinių popierių padavimas 2014 m. atskleidė, kad investuotojų sąrašas jos pavyzdiniame fonde buvo užpildytas universitetų lėšomis. Šios mokyklos buvo Notre Dame universitetas, Harvardo universitetas, Vanderbilto universitetas, Kalifornijos universiteto sistema, Prinstono universitetas, Bowdoino koledžas ir Brownas.

Negabaritinis pelnas greičiausiai bus sutelktas tarp didelių lėšų. Remiantis 2020 m. Nacionalinės kolegijų ir universitetų verslo pareigūnų asociacijos ir Amerikos mokytojų draudimo ir anuitetų asociacijos atliktu tyrimu, tie, kurie valdo daugiau nei 1 milijardą dolerių, vidutiniškai paskyrė 11 proc. rizikos kapitalui. Ši dalis sumažėjo iki 5% dotacijoms, valdančioms nuo 501 iki 1 mlrd.

Kai kurios mokyklos turi kur kas daugiau. Jeilio universitetas, pirmą kartą investavęs 1976 m., pastaruoju metu daugiau nei ketvirtadalį skyrė rizikos kapitalui (2016 m. - 16,2 proc.).

Toli gražu ne pergalės šokio ratas, investicijų vadovai sumenkina savo veiklą.

„Šie praėję metai yra vienas labai neįprastas laikas“, - rašė Robertas Durdenas, Virdžinijos universiteto investicijų valdymo bendrovės investicijų vadovas rugsėjo mėnesio fondo metinėje ataskaitoje, ir „UVIMCO investicijų rezultatai per pastaruosius kelis dešimtmečius iš tikrųjų bus svarbūs“.

Endo „Wment“ vadovai teigė, kad investuodami į tolimąjį laikotarpį nori nesusitelkti į trumpalaikę naudą. 

Dotacijos, kuriomis finansuojama finansinė pagalba, dėstytojų atlyginimai ir kapitalo projektai, dažnai siekia sukurti metinį mokyklos išlaidų lygį, infliaciją ir šiek tiek papildomos paramos dabartinėms ir būsimoms studentų kartoms. 

Tačiau fondų vadovų santūrumą iš dalies gali lemti nerimas, ar jie sugebės išlaikyti šią grąžą, jei vertės kris.

Didžiulė grąža taip pat galėtų pabrėžti didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų pandemijos metu. Kylančios akcijų rinkos buvo naudingos turtingiems asmenims ir institucijoms, o mažas pajamas gaunančios grupės kovojo, todėl atsigavimas buvo nevienodas. Kai kurie universitetai buvo kritikuojami už tai, kad jie neišleido daugiau pinigų, kad sumažintų mokestį už mokslą ir paremtų mažas pajamas gaunančius studentus “. [1]

O kas tokiomis investicijomis užsiims Vilniaus universitete? Lietuvoje dabar yra daug startuolių. Bet kolkas universitete užsiimame tik plepalais.

1. University Endowments Soar Amid Venture-Capital Boom
Chung, Juliet; Brown, Eliot.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 30 Sep 2021: A.1.  

University Endowments Soar Amid Venture-Capital Boom

 "Large college endowments have notched their biggest investment gains in decades, thanks to portfolios boosted by huge venture-capital returns and soaring stock markets.

The University of Minnesota's endowment gained 49.2% for the year ending June 30, while Brown University's endowment notched a return of more than 50%, said people familiar with their returns, which aren't yet public.

Meanwhile, Duke University said over the weekend that its endowment had gained 55.9%. Washington University in St. Louis reported last week a 65% return, the school's biggest gain ever, swelling the size of its managed-endowment pool to $15.3 billion. The University of Virginia's endowment reported a 49% gain. Universities' returns may include parts of endowments, plus other long-term investments.

The string of blockbuster returns is likely to continue when other endowments with significant venture exposure report their performance.

Venture-capital funds invest in startup companies, often in early stages when the businesses need funding to grow. A few years ago, venture-capital investors were elated when companies went public with multibillion-dollar valuations. Today, the biggest hits often are companies worth tens of billions of dollars, delivering staggering profits to the early investors.

"You've had this unique environment where there's this phenomenon of more money coming in, more financing rounds and a ton of IPOs. Everything's worked," said Nolan Bean of Cincinnati-based investment-consulting firm Fund Evaluation Group.

But it is unclear whether universities will be able to hang onto those gains. Some portion of venture funds' internal rates of return often stems from unrealized gains, and more venture capitalists and their clients worry that the market is overheated. Startup valuations recently have surged far faster than revenues or profits. Endowments could give back some of those returns, if valuations collapse.

Soaring stock markets around the world undergirded the once-in-a-generation gains. The MSCI All Country World Index and the S&P 500 had total returns of nearly 40% and 41% for the period, according to FactSet. Those gains are reflected in the median 36% return during that period for endowments managing more than $1 billion, preliminary data from Cambridge Associates show.

Schools with significant allocations to venture capital were further boosted by funds in nearly all stages of their life cycle, seeing large returns from realized and unrealized gains.

Venture capital is on track to see its greatest returns since the dot-com boom of the late 1990s. Fueling this golden era of venture is extraordinary investor appetite for fast-growing companies, as valuations of startups and newly-listed tech companies have soared -- even as profits remain in short supply. Low-interest rates and a paucity of other attractive opportunities have helped, too.

Buzzy startups have seen their valuations soar particularly fast. Corporate credit-card company Ramphas raised two rounds of financing already in 2021, with the company's valuation rising to nearly $4 billion, an extraordinary run for a two-year-old startup.

The average valuation of an early-stage U.S. startup shot up to $96 million in the first half of 2021, up over 50% from the $61.7 million in late 2020, according to PitchBook.

Beneficiaries include top venture firms such as Sequoia Capital, which invested less than $500 million between both DoorDash Inc. and Airbnb Inc. Today, those two investments alone are worth over $23 billion. Many of those gains are split between two of Sequoia's main U.S. venture funds, each of which raised less than $600 million from investors.

Although Sequoia is mum on its specific investors, a securities filing in 2014 revealed the roster of investors in its flagship fund was filled with university endowments. Those schools included the University of Notre Dame, Harvard University, Vanderbilt University, the University of California system, Princeton University, Bowdoin College and Brown.

Outsize gains are likely to be concentrated among big endowments. Those managing more than $1 billion had an average venture allocation of 11%, according to a 2020 study by the National Association of College and University Business Officers and the Teachers Insurance and Annuity Association of America. That portion dropped to 5% for endowments managing $501 million to $1 billion.

Some schools have far more. Yale University, which made its first venture investment in 1976, had more than a quarter of its endowment in venture recently, up from 16.2% in 2016.

Far from taking a victory lap, investment chiefs are playing down their performance.

"This past year represents a single, highly unusual point in time," wrote Robert Durden, investment chief for University of Virginia Investment Management Company, in the endowment's annual report in September, "and UVIMCO's investment performance over the past few decades is really what matters."

Endowment chiefs said they want to avoid focusing on short-term gains when they invest for the long haul. Endowments -- which fund financial aid, faculty salaries and capital projects -- often aim to generate a school's annual spending rate, inflation, plus a little extra to support current and future generations of students. But the reticence of endowment chiefs could be driven partly by worries about whether they will be able to hang on to those returns if valuations collapse.

Huge returns also could highlight the widening gap between the rich and poor during the pandemic. Booming stock markets have benefited wealthy individuals and institutions, while low-income groups have struggled, resulting in an uneven recovery. Some universities have been criticized for not spending more of their money to reduce tuition and support low-income students." [1]

 And who will make such investments at Vilnius University? There are now many start-ups in Lithuania. Today we have only talk at Vilnius university. 

1. University Endowments Soar Amid Venture-Capital Boom
Chung, Juliet; Brown, Eliot.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 30 Sep 2021: A.1.  

Tankų neturime, bet apsišikome iki ausų ir smirdame visame pasaulyje

 

"VILNIUS, Lietuva-Niekada nebuvo paslaptis, kad Kinija griežtai kontroliuoja, ką jos žmonės gali skaityti ir rašyti savo mobiliuosiuose telefonuose. Tačiau tai buvo šokas pareigūnams Lietuvoje, kai jie sužinojo, kad populiarus kinų gamybos modelis parduodamas Baltijos šalyse turėjo paslėptą, nors neveikiančią savybę: Kinijos komunistų partijos uždraustų 449 terminų cenzūros registras.

Lietuvos vyriausybė skubiai patarė pareigūnams, naudojantiems telefonus, juos išmesti, įsiutindama Kiniją - ir ne pirmą kartą. Lietuva taip pat parėmė Taivaną-gyvybingą demokratiją, kurią Pekinas laiko renegatine provincija, ir pasitraukė iš Kinijos vadovaujamo regioninio forumo.

Supykęs Pekinas atšaukė savo ambasadorių, sustabdė Kinijos krovininio traukinio keliones į šalį ir daugeliui Lietuvos eksportuotojų tapo beveik neįmanoma parduoti savo prekių Kinijoje. Kinijos valstybinė žiniasklaida užpuolė Lietuvą, tyčiojosi iš jos mažumo ir apkaltino ją „esant prieš Kiniją nukreiptame avangarde“ Europoje.

 

Geopolitikos mūšio lauke Lietuva prieš Kiniją vargu ar yra sąžininga kova - maža Baltijos tauta, turinti mažiau nei 3 milijonus žmonių, prieš kylančią supervalstybę su 1,4 mlrd. Lietuvos kariuomenė neturi tankų ar naikintuvų, o jos ekonomika yra 270 kartų mažesnė nei Kinijos.

 

Tačiau, stebėtinai, Lietuva įrodė, kad net mažos šalys gali sukelti galvos skausmą supervalstybei, ypač tokiai, kaip Kinija, kurios diplomatai, atrodo, yra pasiryžę laikytis agresyvumo. 

 

Iš tiesų Lietuva, mažai prekiaujanti su Kinija, sukėlė pakankamai smarvės, kad jos kolegos Europos Sąjungoje turėtų aptarti situaciją kitą savaitę vyksiančiame susitikime. 

 

Pekinui negali būti nieko blogiau, nei kitos šalys pasektų Lietuvos pavyzdžiu.

Užsienio reikalų ministras apgailestavo, kad mažas Lietuvos dydis „padarė mus lengvu Kinijos taikiniu“, nes „jie apskaičiavo, kad gera rinkti priešus keliais, keliais kartais, mažesnius už jūsų dydį, traukti juos į kovos ratą ir tada mušti iki minkštimo “.

Nepaisant mažo dydžio, Kinijos skaičiavimuose Lietuva atrodo stebėtinai didelė, sakė Pekino politikos analitikas Wu Qiangas, iš dalies dėl savo vaidmens kaip traukinių, gabenančių prekes iš Kinijos į Europą, tranzito koridorius.

Tačiau tai taip pat atspindi platesnį atgarsį prieš agresyvią Kinijos „vilkų kario“ diplomatiją visoje Europoje ir nusivylimą sparčiai augančiu Kinijos eksportu, nuo kurio importas iš Europos atsilieka.

Pastaraisiais metais Kinija sukėlė pasipiktinimą elgesiu, kuris daugeliui Lietuvoje primena buvusias Maskvos patyčias. 2019 metais Kinijos diplomatai surengė karingą protestą, siekdami atremti Lietuvos piliečių mitingą, remiantį Honkongo demokratijos judėjimą. Dėl Kinijos įsikišimo sostinės Vilniaus Katedros aikštėje kilo muštynės.

Kinijos požiūriu, praėjusią savaitę Lietuvos gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo centro pranešimas apie Kinijoje pagamintus mobiliuosius telefonus buvo dar viena provokacija. Centro rastas paslėptas registras leidžia aptikti ir cenzūruoti tokias frazes kaip „studentų judėjimas“, „Taivano nepriklausomybė“ ir „diktatūra“.

Pavargę nuo Pekino spaudimo, garsūs politikai prisijungė prie Taivano draugystės grupės Parlamente ir pernai spalį dalyvavo Taivano nacionalinės dienos šventėje.

 

Ne visi palaiko vyriausybės politiką. Linas Linkevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, pažymi, kad Lietuva jau turi surėmusi durklus su Rusija ir kaimynine Baltarusija, kurios tremtyje opozicijos lyderė Svetlana Tikhanovskaya veikia iš Vilniaus.

 

„Esame eksponuojami per daug frontų“, - sakė jis.

 

Europos Vadovų Tarybos užsienio reikalų apklausos rodo, kad dauguma europiečių nenori naujo šaltojo karo tarp JAV ir Kinijos. Tačiau jie taip pat rodo didėjantį Kinijos karingumą.

„Yra bendras nuotaikos pokytis“, - sakė Estijos užsienio politikos instituto tyrėjas Frankas Juris, sekantis kinų veiklą Europoje. „Pažadai neišsipildė, o šalys pavargo nuo nuolatinio grasinimo rykšte“.

Tas botagas dabar sunkiai nuleidžiamas Lietuvai, Europos Sąjungos ir NATO narei.

 

Ypač Pekiną kankino liepos mėn. paskelbtas pranešimas, kad Lietuva priėmė Taivano prašymą atidaryti „Taivano atstovybę“ Vilniuje.

Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Lietuvą „raudonosios linijos“ peržengimu ir paragino ją „nedelsiant ištaisyti savo neteisingą sprendimą“ ir „nejudėti toliau klaidingu keliu“.

Daugelis šalių, įskaitant Vokietiją ir kaimyninę Latviją, turi panašius Taivano biurus, tačiau, norėdamos nepykdyti Pekiną, jie oficialiai atstovauja Taivano sostinei Taipėjui, o ne pačiam Taivanui.

Gegužę Lietuva pasitraukė iš diplomatinio forumo, kuriame dalyvauja Kinija ir 17 Rytų ir Vidurio Europos šalių, propaguojančių J. Xi diržo ir kelio iniciatyvą. kelių milijardų dolerių infrastruktūros programa.

Juodasis sąrašas, kuris automatiškai atnaujinamas atsižvelgiant į besikeičiančius komunistų partijos rūpesčius, neveikia į Europą eksportuojamuose telefonuose, tačiau, pasak kibernetinio centro, neįgaliųjų cenzūros įrankis gali būti suaktyvintas spustelėjus jungiklį Kinijoje.

Registras „šokiruoja ir kelia didelį susirūpinimą“, - sakė už kibernetinį saugumą atsakingas gynybos ministro pavaduotojas Margiris Abukevičius.

Kinijos telefonų gamintojas „Xiaomi“ teigia, kad jo įrenginiai „necenzūruoja ryšio“.

Abukevičius ne tik liepė vyriausybės įstaigoms išmesti telefonus, bet ir interviu sakė, kad paprasti vartotojai turėtų nuspręsti „savo norą rizikuoti“.

Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas nacionalistinis naujienų agentūra „Global Times“ lietuvių pranešimą įvertino kaip „naują triuką“ mažu „pėstininku“ Vašingtono kovos su Kinija darbotvarkėje.

Kinija nuolat didino spaudimą Lietuvai, praėjusį mėnesį atšaukusi savo ambasadorių iš Vilniaus ir paraginusi Lietuvos pasiuntinę Pekine vykti namo, ką ji ir padarė. Kinija sustabdė reguliarų krovininį traukinį į Lietuvą, tačiau vis tiek leidžia kitiems traukiniams per Baltijos šalį pervažiuoti pripildytais kiniškų prekių, skirtų Vokietijai.

Kinija, neskelbdama jokių oficialių sankcijų, pridėjo biurokratijos, kad užkirstų kelią Lietuvos eksportuotojams parduoti prekes Kinijoje.

Lietuvos ekonomikos ministrė Ausrine Armonaite niekino žalą ir pažymėjo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė tik 1 proc. viso eksporto. Jo praradimas, ji sakė, „nėra per daug kenksmingas“.

 

 

Didesnis smūgis, anot verslo lyderių, buvo Kinijoje gaminamo stiklo, elektroninių komponentų ir kitų Lietuvos gamintojams reikalingų prekių tiekimo sutrikimas. Praėjusią savaitę maždaug keliolika įmonių, besiremiančių prekėmis iš Kinijos, gavo beveik identiškus Kinijos tiekėjų laiškus, kuriuose teigiama, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo buvo sunku įvykdyti užsakymus.

 

„Jie labai kūrybingi“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, pažymėdamas, kad vėlavimas buvo „labai tiksliai nukreiptas“.