Lietuvoje darbo rinka nėra lanksti ir dėl to darbdaviai nedrįsta kurti darbo vietų, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

Lankstūs darbo santykiai - tai, pagal Kubiliaus sovietinę veidmainišką kalbą, - galimybė atleisti iš darbo ką nori, kada nori ir be kokių nors pasekmių darbdaviui.

Tai dar pagreitintų emigraciją. Atrodo, kad Kubilių papirko rusai, kad jis sunaikintų lietuvių tautą.

Kodėl panelė Grybauskaitė pasisako prieš dalies prekybos alkoholiu legalizavimą?

Nes tokia politika gerai atrodo aktyviausioms rinkėjoms - pensininkėms - manančioms, kad taip panelė Grybauskaitė kovoja su girtuokliais.

Politikai turi tik vieną tikslą: pagerinti reitingus tarp tų, kurie gali už juos balsuoti. Degtinės pardavimo klausimu panelė Grybauskaitė domisi tik tų pensininkių, kurios už ją neseniai balsavo, nuomone. Visa kalba apie naudą valstybei yra melas. Melo kūrimu užsiima panelės Grybauskaitės atstovas spaudai ponas Balsys. Panelė Grybauskaitė rūpinasi tik jos perrinkimo šansais.

Azija ir Lietuva pasaulio istorijoje

Paklauskite ministrą Gintarą Steponavičių. Jis Lietuvos ambasadų tualetuose kalbėjo su ambasadoriais. Tie nedaug mato Lietuvos jaunimo užsienyje. Galima toliau griauti vidurines mokyklas ir aukštąjį išsilavinimą. Azijatai mus nenukariavo viduramžiais, tai tegu užima mūsų kraštą dabar.

Apie energetikos strateginius dalykus

_apie energetikos strateginius dalykus, ..., kokius svarbius dalykus mes bandome daryti_ (Andrius Kubilius).

Lamatojos trys dalykai. Tai, ką gerbiamas Andriau Kubiliau, jūs bandote daryti energetikoje, yra kaimietiška meninė saviveikla. Jūs propagandos dėlei bandote sukurti lietuvišką elektros monopoliją, naiviai tikėdamiesi, kad jums kas nors leis savivaliauti, kad vogčiomis pavyks užlaužti monopolines, didesnes, negu rinkoje, elektros kainas vartotojams.

Tuo tarpu lenkai, baltarusiai, rusai, vokiečiai, skandinavai jungiasi į vieną didelę elektros tinklų sistemą, nes ji yra rentabilesnė. Na ir Europos Sąjunga neleis užlaužti monopolinių kainų Lubiui, bei kitiems mūsų elektros vartotojams.

Pensininkams, laukiantiems teisėtų pensijų

Tai sakot, kad nieko, pakentėsit. Vardan tos Lietuvos. Greitai Kubilius likviduos medicininį aptarnavimą. Tuomet neilgai kentėsit.

Biurokratinė antikonstitucinė painiava su nemokomomis studijomis

_Studentams, pasiekusiems geriausius rezultatus per atitinkamą studijų laikotarpį, bus kompensuojama už studijas sumokėta kaina... Numatyta, kad kompensacijas gaunančių studentų skaičius gali siekti iki 10 proc. atitinkamais studijų metais baigusių valstybės finansuojamas vietas studentų skaičiaus [1]._


Tik va problema. Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems, kurie mokosi gerai, o ne tik tam dešimtadaliui nuo priimtų į nemokamas vietas pagal mokyklinius pažymius, kuris mokosi geriausiai.

Kompensacija skirta ne tiems, kurie turi _gerus_ rezultatus, bet tiems, kurie turi _geriausius_ rezultatus. Kaimietiškas naivus godumas. Mes niekiname Konstituciją. Mes sakome geriems studentams, kad jie mums nereikalingi. Na o geriausi Vakaruose gaus aštuonis kartus daugiau, negu gauna mūsų geriausieji, o gal ir dar daugiau. Pasaulyje geriausieji labai brangiai apmokami. Mes jiems tiek mokėti negalime. Todėl jie čia nelieka. Greitai nebus kam supuvusį dantį ištraukti.

1. Kompensuos už studijas sumokėtą kainą. Lietuvos radijas ir televizija, 2010 12 08 / 12:15 /

Lietuvos 15-mečių pasiekimai prastesni už vidutinius pasaulyje

Daug kas sako, kad kompai trukdo mokytis. Lyg estų penkiolikmečiai, kurie žymiai geriau mokosi, negu mūsų vaikai, neturėtų kompų ir telefonų.

Estų sekmė yra ypač blogas ženklas Lietuvai. Tarptautinio mokinių palyginimo rezultatai yra svarbūs, kadangi jie parodo, kokią darbo jėgą mes ruošiame švietimo sistemoje: prastesnę negu vidutiniokai, nepajėgią konkuruoti ne tik pasaulinėje, bet ir regiono ekonomikoje.

Todėl reikia atšaukti iš ministro pareigų Gintarą Steponavičių, kaip nesusidorojantį su uždaviniu. Reikalinga komanda, užtikrinanti deramą ateitį Lietuvai

Kodėl aš moku mokesčius?

Ministras D.Jankauskas baido mus, kad padidins mokesčius, jei priversime atiduoti pensininkams priklausančias pensijas.

Aš tuos mokesčius moku, kad galėčiau gyventi civilizuotoje visuomenėje, kuri pensininkus nemarina badu. Jei tam reikia mokėti kelis procentus didesnius mokesčius - tebūnie taip. Su laukiniais, kaip gerbiamieji D.Grybauskaitė, A.Kubilius ir D.Jankauskas, aš gyventi nenoriu. Jei ir jiems taip pat nelabai patinka mano kompanija, siūlau jiems pasitraukti į Šveicariją, arčiau prie jų sąskaitų bankuose. Pabūti prie lovio norinčių niekada netruks.

Kai kurie iš naujų norinčių net geriau atrodys mano televizoriuje. Šiandieniniai arba greitai sustambėja, arba dar greičiau plinka.

Kaip vertinti politiko A.Kubiliaus veiklą?

Vertinti reikėtų ne dviejų metų, kai A.Kubilius valdo vienas, o viso gyvenimo darbą. Juk prieš krizę mus valdė 2K (Kirkilas su Kubilium). Tuo laikotarpiu visame pasaulyje skurdo lygis mažėjo, o Lietuvoje - išaugo iki trečdalio šalies gyventojų. Tai parodo, kad ir socdemai, ir kubiliniai tarnauja tik monopolijoms. Todėl mes blogai vertiname jų darbus ir daugiau valdžion jų nerinksime.

Ko siekti?

Kokie mūsų privalumai, kuriuos turėtume vystyti? Koks pavyzdys, kurį galime pasirinkti?

Vertingiausias idealas yra didysis kunigaikštis Gediminas. Svarbiausias jo veiklos bruožas, aktualus šiandien, yra atvirumas pasauliui. Jis bendrauja su suverenais užsieny, kaip su jam lygiais. Jis kviečia žmones iš užsienio, kad bendradarbiauti Lietuvos darbuose. Gedimino Lietuva yra susieta su Vakarais, bet žino kelią į Rytus. Gedimino Lietuva naudoja Vakarų kadrus, technologijas, įgūdžius ir darbo etiką, kad spręsti žmonių, gyvenančių Rytuose, problemas, tame tarpe padedant Rytams atsispirti ekspansijai iš Vakarų. Su Gedimino pagalba žmonės iš Vakarų gali pasinaudoti Rytų resursais, bet Rytų gyventojai yra Gedimino apsaugoti nuo Vakarų kultūrinio bei politinio dominavimo.

Mes, lietuviai, turime Gediminui būdingą Rytų ir Vakarų kultūrų suvokimą. Mes ne tik galime, bet ir privalome tęsti Gedimino kultūrinę, ekonominę bei politinę misiją.

Ar reikalinga tiesa apie tai, kiek kainuoja studijos Lietuvoje?

Kai mes platinome nepriklausomybės siekiančios Lietuvos leidinius, prastos spausdinimo kokybės, bet pilnus gaivios tiesos, nukreiptos prieš Rusijos propagandą, tikėjomės, kad tampame civilizuoti, kad paliekame rytietišką melo karalystę. Neišėjo. Mums pastoviai meluojama. Krizė A.Kubiliui pasibaigia, o, žmonėms panorėjus grąžinti ikikrizines pensijas, - vėl greitai prasideda. Bet pasirodo ir tiesos spindulėliai.

Štai Lietuvos radijo ir televizijos internetiniame puslapyje matome pranešimą [1], kad užsieny studijuojantys lietuviai, jei nori, tai patys save išlaiko, o studentai Lietuvoje dirbti negali, todėl jiems reikia vidutiniškai šešių šimtų litų per mėnesį tėvų paramos. Tokia tiesa nuteikia optimistiškai. Jei sugebame ją paskleisti, tauta tampa stipresne. Daugiau pasiturinčių liktų studijuoti Lietuvoje, tiksliai žinodami, kokio minimumo tam reikia.


1. Nepatogios informacijos nereikia. Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.

Kreivas raktas

Mūsų gyvenimo raktas pagal Kubiliaus ministrą Kreivį yra transformuotis į žiniomis ir aukštosiomis technologijomis grįstą šalies ekonomiką. Kreivas tas Kreivio raktas. Esame pirmiausia atšiauraus klimato šalimi. Vienas čia nebeišgyvensi. Žmonės Lietuvoje yra linkę vieni kitiems padėti. O kubilinių bei socdemų įpirštas laukinis rinkos liberalizmas mums sukelia pasišlykštėjimą ir norą emigruoti.

Kadangi gabiausieji emigruoja, paslaugos neišlaikys konkurencijos su tomis šalimis, kurios sugeba išugdyti kvalifikacijų potencialą. Verskime monopolistų padlaižius iš valdžios.

Rusija ir Vakarai jau pasiekė panašią ekonomikos struktūrą

_Rusijos ūkio plėtra pastatyta virti ant pačios mažiausios liepsnos. Pavieniai oligarchai smarkiai lobsta, o plačiosios gyventojų masės lieka tarp pralaimėtojų.


Ekonominio pakilimo nėra, politinio dalyvavimo – irgi nėra [1]._

Sprendžiant pagal tokį aprašymą, Rusija jau pasiekė Vakarų ekonomikos struktūros lygį.Juk visose Vakarų demokratijose krizė atskleidė tokias pat bėdas: oligarchai lobsta, vidutiniokai ir neturtingieji skursta, trūksta platesnių visuomenės sluoksnių politinio dalyvavimo, krizė nepalieka jokių bedarbystę žeminančio ekonominio atsigavimo vilčių.

1. Mykolas Drunga. Rusija – Eurazijos silpnoji vieta? Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Grybauskaitės ir Kubiliaus valdymo rezultatai

Tai ginantys Kubiliaus politiką pasakykit aiškiai: čia gerai kad užsienio bankai masiškai perima lietuvių turtą? Čia gerai, kad smulkaus verslo apkrovimas papildomais mokesčiais turi tokias drastiškas pasekmes? Čia gerai, kad kas antras darbingo amžiaus gyvenantis Tėvynėje nėra užimtas jokiame darbe?

Ką tik sutrukdyta bandymams pervesti visas valstybinių įmonių juodųjų kasų pajamas į vienos kubilinių partijos kasą. Ateina saulėlydis senai gvardijai.

Kubiliniai kuria antrąjį LEO, masiškai atleisdami enegetikos specialistus

„Mes siekiam pristabdyt tą drastišką žmonių išmetimo iš darbo procesą. Per dvi įmones – VST ir RST – norima beveik 600 žmonių atleisti, sujungiant į naują LESTO įmonę. Tačiau dar net neįkūrus tos įmonės, kuri funkcionuos nuo sausio 1 dienos, tiems 600 žmonių dabar siūloma labai primygtinai išeiti šalių susitarimu“, – skundžiasi Energetikos darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Juozas Neverauskas.

Šis jungimas vėl neatitiks antimonopolinių Europos Sąjungos reikalavimų. Bus veltui išeikvoti mūsų pinigai tokios kenksmingos reformos vykdymui. Ir vėl teks šią monopoliją išardyti. Kodėl negali kubiliniai ir socdemai susirasti tikro darbo, prieš atsidurdami istorijos šiukšlyne?

Ar tikrai nebus sprogimo Marijampolėje?

Kitais metais ruošiamasi pradėti biodyzelino gamybą iš plastiko bei baldų atliekų Marijampolės priemiestyje. Ar gerai, kad ten žadama paleisti biodyzelino upę?

Iš Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo ir iš paties projekto iniciatoriaus Aloyzo Jurdono straipsnio spaudoje aišku, kad tai bus tik eksperimentų vieta, kur bus bandoma, ar tiks vietinės atliekos tam tariamam biodyzelino gamybos procesui. Jeigu bus bandoma, tai reiškia, kad dabar bandymų rezultatai vietinių atliekų atveju dar nežinomi.

Nepaisant to, iniciatoriai teigia, kad kensmingų dujų neišsiskirs, kad slėgis reakcijos vietoje bus mažesnis, negu atmosferinis, kad sprogimo nebus. Bet, iki tie bandymai atlikti su vietinėmis žaliavomis, tai yra nežinoma. Todėl aišku, kad siūloma šalia svarbaus miesto statyti eksperimentinę vietinių atliekų perdirbimo gamyklą, kurios poveikis aplinkai nežinomas, kol nebus atlikti tie eksperimantai. Viskas, kas naudota, svarstant šio projekto tinkamumą Marijampolės priemiestyje iki šiol, yra paremta žmonių, kurie suinteresuoti šios gamyklos pastatymu, žodiniais pareiškimais, deklaruotais, neturint jokių duomenų apie vietinių atliekų savybes siūlomame procese.

Pasiūlymas projekto iniciatoriams aiškus: pastatyti eksperimentinius pajėgumus toliau nuo miesto, ten atlikti bandymus su vietine žaliava. Kai gaus reikalingus eksperimentų duomenis - vėl kreiptis leidimo statyti prie Marijampolės, jei jie dar norės ir galės tikėtis, kad tie leidimai bus suteikti ir vietos gyventojai statybai nebeprieštaraus.

Pasiūlymas vietiniams gyventojams, protestuojantiems prieš eksperimentus su jų ir jų vaikų likimu: organizuoti vietinius mokytojus, gydytojus, kitus išsilavinusius geros valios žmones protestams bei rinkiminei kompanijai. Pakeisti savivaldybės narius, leidžiančius tokį neatsakingą eksperimentavimą, išrenkant žmones, atsakingiau žiūrinčius į savivaldos darbą. Reikalauti, kad klaidingai išduoti leidimai būtų atšaukti. Kreiptis ir į teismus, įskaitant teismą Strasbūre.

Matome nešvarų tiesiogine ir perkeltine prasme bandymą pasisavinti Europos Sąjungos pinigus. Tai nėra gera naujiena. Dar blogiau, kad ši avantiūra kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.

Tokių statybų šalininkai, jūs šnekate, kaip protestantai. Sakote, kad visi mes blogi, užtai mus Visagalis baudžia. Būkit atlaidesni. Daugiau kantrybės. Jau pristatėm Maksimų miestų centruose. Dar norit, kad miestų centruose ir šiukšles utilizuotume. Kai kada lietuvis, prasiveržęs prie valdžios, pradeda lipti ant stalo. Tokiam ir broliškai per snukį taukštelėti nepakenks.

Tai bent naujiena: Lietuvoje turime Didžiosios Depresijos laikų užimtumo lygį

_15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 58,5 procento, per ketvirtį jis padidėjo 1,8 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis vis dar išlieka žemesnis negu moterų: trečiąjį 2010 m. ketvirtį 15 – 64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 58, moterų – 59 proc [1]._

Airijos valstybė yra sunkioje padėtyje, nes ji bando gelbėti Airijos bankus. Mes savo bankus atidavėme svetimiems seniai. Gelbėti nieko mums nereikia. Todėl nereikia mūsų gąsdinti Airijos likimu. Nereikia pjauti smulkų ir vidutinį verslą ir to pasekoje laikyti pusė darbingo amžiaus žmonių be darbo. Nereikia griauti Lietuvą, bandant įtikti svetimšalių valdomoms monopolijoms. Užtenka tokio Seimo, tokios Prezidentės ir tokio Konstitucinio teismo valdymo.

Prezidentas Valdas Adamkus teisus. Šalyje yra ne tik sunki ekonominė, bet ir didžiulė politinė krizė. Vienykimės visi, kuriems brangi Lietuva. Stabdykime suirutę.


1. Nedarbas po truputį mažėja. 2010 11 23 / 12:06 / Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Ar sulauksime Lietuvoje pensijos

Neišvengiamai Kubilius privers palikti pensijas tik sulaukusiems šimto metų, nepaisydamas, kad taip ilgai Lietuvoje mažai kas išgyvena. Juk Kubiliui jau nėra ką prarasti. Valdžios jis daugiau nematys.

Kubilius ir rusiškos pasakos

Gerai, kad ginate Kubilių ir jo sėbrus.Kubiliaus paistalai labai primena rusų (pavyzdžiui, Brežnevo) pasakas. Mes jau greitai pasivysim Vakarus. Svarbu moralė, svarbu mokslas ir panašiai. Bet Brežnevo nesąmonių niekas negindavo. O dabar Kubiliui gręsia rinkimai. Tenka ginti, vaizduoti komjaunuolius. Gerai, kad jūsų melas yra laikinas.

Užsienio lietuviai ir mes

Amerikiečiai nepersekioja JAV piliečių, kurie turi kitų valstybių pilietybę. Jie sėkmingai gaudo rusų ir kinų šnipus, nes susitelkia kovai su tikrais priešais. Mes šnipinėjimu nustatome, kas iš lietuvių gavo JAV pilietybę, ir atimame Lietuvos pasą. Nėra blogesnio priešo Lietuvai, kaip šnipinėjimu bei apgaule niekinamas lietuvis. Neveltui Lietuvoje viskas brangiau, negu kitur Europos Sąjungoje.

Dar niekad Lietuvos istorijoje nebuvo tokie blogi santykiai su užsienio lietuviais bei užsienio valstybėmis. Dvigubos pilietybės priešininkai, vadovaujami Prezidentės, krizės metu jūs supriešinate dvi tautos puses. Be reikalo džiaugiatės, skrisdami bedugnėn.Va jūs tai dalyvaujate rimtai Lietuvos ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime. Taip rimtai, kad tas gyvenimas jau taip šovė žemyn, kad greitai išeisit iš Lietuvos paskutiniai ir užpūsit žvakę. Ar jūs nors nujaučiate, koks tas gyvenimas turėtų būti? Kuo jis skiriasi nuo vergavimo skandinavų bankams, gyvenant Lietuvoje? Ar jūs galite būti kitokiais, ne tiesiog primityviais pavydžiais vergais?

Jūsų dažnai kartojamos _nuostatos dėl dvigubos pilietybės ypač reto taikymo_ Konstitucijoje nėra. Šią nuostatą išrado Kūrys, kurio Konstituciniame teisme taip pat jau nėra. Realiai Seimas turi galią suteikti dvigubą pilietybę atskirais, Seimo patvirtintais, atvejais. Grįžkime nuo savivalės prie Konstitucijos, kol dar nevėlu.

Prezidentė, darbiečiai ir socdemai pasirodė labiausiai priklausomi nuo mažus atlyginimus mokančių Maksimos ir kitų vergvaldžių, bandančių žmones prigąsdinti pilietybės atėmimu. Turėkime omeny tai, balsuodami rinkimuose.

P.Gylys sako, kad biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes

Platus visuomenės ratas supranta ir remia profesoriaus Gylio mintis. Svarbiausias daugumos priekaištas Kubiliaus vyriausybei apklausose: kubiliniai nesuvaldė monopolijų bei chaotiškai didino mokesčius. Kada išnyks tikroji korupcija, kai visa valdžia, įskaitant opoziciją, parsiduoda užsieniečių valdomoms monopolijoms?

Visuomenė laukia valdančiųjų atsakymo į šį klausimą.

1. P.Gylys. Kai biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes. Delfio puslapis.

Technologijos ir mūsų universitetai

Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.

Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.

Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.

Žiniasklaida: Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra blogiausi

Mes nevertiname lietuvių, kurie dirba užsieny. Mes klastingai atimame jų lietuviškus pasus. Nejaugi mes verksime dėl lenkų, kurie išvažiuoja į Lenkiją? Darbo jėga? Kokia darbo jėga? Mums labiau rūpi paslinkti tvoras į kaimyno kiemą...

Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją

Reformos gynėjai - analitikai - nori pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje tokie maži, o kainos tokios didelės, kad jaunimas vis tiek išvažiuotų, net ir be reformos.

O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?

Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?

Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?

Steponavičiaus pakalikų tariami stebuklai

_TSPMI dėstytojai, Ž. Martinaitis bei D. Žvalionytė pasitelkdami neseniai vykdytų tyrimų rezultatus paneigė reformą lydinčius mitus bei prietarus, kad ji sukėlė smukusį studijų prieinamumą bei išaugusią studentų emigraciją. Anot jų, dažniausiai su reforma siejamą negatyvią pasekmę - studentų migraciją - lėmė natūraliai išaugęs studentų mobilumas bei nelanksti Lietuvos darbo rinka[1]._

O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.

1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis

Lietuvos dešiniųjų ideologai kratosi aukštojo mokslo reformos

Tai reiškia, kad reformos dienos suskaičiuotos.

_Liberalai be amo

O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.

Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.

Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.

Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).

O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._

Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.

1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00

Kauno rajone nuolat badauja per 1,5 tūkst. žmonių

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai baigė tyrimą „Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilius ir sveikata“ [1]. Aptiktas neįtikėtinas badaujančių skaičius. Kauno rajone beveik trys tūkstančiai žmonių gyvena be elektros, o daugiau nei 10 tūkst. atsidūrė žemiau skurdo ribos.

Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.

Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.

1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02

Tinkami Lietuvos profesijų žemėlapio kūrėjai

Esminė klaida dabar vykstančiame lietuviškame profesijų žemėlapio sudaryme yra šio projekto vykdytojai. Žemėlapio kūrimui netinka dabar pakviesti dalyviai, nes nei ministerijos, nei „BGI Consulting“ , nei kokie nors kiti ekspertai [1]negali net apytikriai prognozuoti Lietuvos bei pasaulio ekonomikos ateitį. Jie neturi tam reikalingų savybių bei visiškai nenukentės, jei jų prognozės nepasitvirtins.

Tokį profesijų vertę rinkoje prognozuojantį žemėlapį galima sukurti, tik padedant verslininkams, turintiems pinigų verslo plėtimui ir patyrimo Lietuvos bei pasaulio rinkose. Blogos prognozės verslininkams daro nuostolius. Todėl bent jau noro ir galimybių rimtai dirbti planavime mūsų verslininkai turi pakankamai. Panaudokime tai, kurdami Lietuvos profesijų žemėlapį, kuris įgalintų abiturientus bei jų tėvus racionaliau pasirinkti tinkamas studijų kryptis, o patiems verslininkams padėtų išspręsti vis aštresnę kvalifikuotų kadrų trūkumo problemą.

Žemėlapio reikšmė Lietuvai yra milžiniška. Aišku, būtų geriausia, jei toks žemėlapis tik padėtų orientuotis verslininkams, abiturientams ir žmonėms, kurie nori pakeisti specialybę. Deja, turime sistemą su Sovietų valdymo laikų despotizmo liekanomis. Keleto apsnūdusių biurokratų ir tariamų ekspertų sukurtas žemėlapis bus naudojamas krepšelių skaičių ribojimui. Kadangi taip vykdomas valstybės pinigų paskirstymas, nenuostabu, kad toks žemėlapis kuriamas visiškai be aptarimo visuomenėje, vos ne nakties tamsoje. Pripratome tamsoje vogti ir nebegalime sustoti.

1. Pasiūlyti metodai profesijų žemėlapiui sukurti. 2010-10-29, Bernardinų internetinis puslapis.

Ar reikalingas Lietuvai nors vienas universitetas?

Universitetai sukuria universitetinio lygio mokslą ir sudaro sąlygas įsigyti universitetinį išsilavinimą. Išsigandę pasaulinės ekonomikos iššūkių abiturientai ir jų tėvai ieško ko nors praktiško, kas bent kiek padėtų išsilaikyti žiaurioje darbo rinkos konkurencijoje. Jiems geriau tiktų amatų mokyklos, dalinančios universitetinius tik pagal vardą diplomus. Jei mes paliksime tą tvarką, kurią turime šiandien, kai tie išsigandę abiturientai ir tėvai sprendžia universitetų likimus, mes ir turėsime amatų mokyklas su universitetų pavadinimais.

Klausimas aiškus: ar lietuvių tauta nori turėti bent vieną tikrą universitetą, ar ne? Jei taip, tai arba Lietuvos valstybė, arba turtingi privatūs donoriai turi sumokėti už to universiteto išlaikymą.

Kodėl skurstame?

_Neseniai Ministrų Kabinetas politiškai sutarė dėl Energetikos ministerijos siūlymo įstatymu neberiboti elektros įmonių pelno dydžio...

Elektros įmonių pelno maržos didinimas siejamas su strateginių energetikos objektų statybomis ir planais juos finansuoti [1]._

„Reguliavimas turėtų būti taikomas elektros tarifams. O būtent nuo jų priklauso pelno marža,“ - aiškino energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tikrai, pelnas gaunamas iš tų tarifų, iš mūsų mokesčių. Jei leisite pakelti pelnus, ir tai tarifai turės didėti, reiškia, mes daugiau mokėsim už elektrą. Kad komisijos, ribojančios kainas, yra bedantės, jau įsitikinome. Todėl Andriaus Kubiliaus pažadai, kad, augant pelnams, tarifai mažės, yra bergždi.

Svarsto Andrius Kubilius, kaip neriboti tai, ką atima iš mūsų ir atiduoda monopolijoms. Verskime tokią valdžią.

1. Svarsto neberiboti elektros įmonių pelnų. 2010 10 18 / 15:15 /
Rasa Lukaitytė. Delfio internetinis puslapis.

Atviras laiškas TS gelbėtojams

Tai galvojate, kad jei papostringausite Landsbergio stiliumi, žmonės patikės, kad TS keičiasi. Kokia kryptimi keičiasi? Nuo Kubiliaus technokratinio stiliaus prie Landsbergio dejonių? Tai kad tos Landsbergio dejonės nenutyla ir Kubiliaus laikais...

O ką darysite su žmonių suvokimu, kad apiplėšėte visus, pradedant studentais, baigiant pensininkais, kad padėtumėte svetimšalių bankams ir kitoms monopolijoms sumažinti recesijos nuostolius? Kad visa jūsų politika yra monopolijų ruporo, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto, kūrinys?

Jūsų strategija yra kėdžių perstatymo ant Titaniko denio spektaklis. Jau vėlu, laikas trauktis nuo scenos.

Kuo naudinga Radžvilo nuomonė apie Lietuvos universitetus

>šiaip
Be reikalo šaipaisi, kad Radžvilo balsas į dangų neina [1]. Lietuva turi nuostabų savisaugos instinktą. Mes neleidome rusams pristatyti fabrikų ir atvežti daug rusiškos darbo jėgos. Tai buvo geriau, negu turintiems dabar daugybę rusų latviams bei estams.

Mes sustabdysime ir svetimšalių bankus bei jų kolaborantus Lietuvoje, naikinančius Lietuvos jaunimo ateitį. Svarbu suprasti, kas darosi. Radžvilas tai mums padeda, parodydamas, kad universitetų reforma naudinga tik bankams.

1. V.Radžvilas. Po aukštojo mokslo reformos, arba išsivaikščiojančio proto laikas

Vokietijos ekonomikos stebuklas ir mes

Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ rašo, jog „Vokietijos ūkis, pagal svarbiausiųjų ekonomikos institutų vertinimus, auga tris su puse procento per metus. Tuo beveik visiškai išlyginta ta duobė, kuri, krizei ištikus, atsivėrė 2009-aisiasis.

Ir net jeigu prognozės 2011-iesiems vėl silpnesnės, jos vis tiek gana pozityvios. Čia geros žinios darbo rinkai, nes specialistų paklausa – didelė, o bedarbių skaičius, atrodo, vėl nusmuks žemiau trijų milijonų“.

Tai yra puiki perspektyva mūsų verslininkams, kurie sugeba konkuruoti Vokietijos rinkoje. Tai yra nuostabi naujiena mūsų specialistams ir šiaip lietuviams, nebijantiems darbo: yra kur emigruoti be jokių leidimų nuo kitų metų pradžios ir galima neblogai užsidirbti netoli nuo gimtinės.

1. Mykolas Drunga. Pesimizmas – laiko gaišinimas. 2010 10 16 / 09:59 / Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Kaip konservatorių vadovaujamas Seimas ir Adamkus sutvarkė universitetus

Mokestis už studijas tapo astronomiškai didelis. Kaip išsisuka mūsų jaunimas? Studentės dirba prostitutėmis. Iš prostitucija uždirbtų pinigų jos sumoka tuos gigantiškus mokesčius už studijas. O iš taip surinktų pinigėlių mokami priedai prie universitetų ir kolegijų rektorių atlyginimų. Ką daro mūsų rektoriai, gyvenantys iš prostitucijos? Jie siekia dar didesnių mokesčių už studijas.

Ruoškime visus mūsų vaikus ir anūkus darbui arba studijoms užsienyje.

Ot Gebelso propaganda [1].

Kuo labiau pralaimim, tuo daugiau rožinio vandenėlio. Vienos geros najienos su 0.03 proc. ir panašiais skaičiukais. O bedarbystės ir vagysčių problema yra arši, kaip niekad iki šiol.

1.Kas vienuoliktas bedarbis – jaunesnis nei 25-erių. LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS PUSLAPIS.

Naivu tikėtis, kad visada išrinksime angelus.

Reikia taip subalansuoti valdžios struktūras, kad nuodėmingi žmonės negalėtų užgrobti pernelyg daug valdžios ir pasinerti į korupciją. Prezidentė turi būti vykdomosios valdžios (Vyriausybės) vadovė. Seimas turi būti įstatymų leidėju ir tvarkyti mokesčių pinigus. Teismai turi kontroliuoti kiekvieno iš dviejų pirmųjų valdžios šakų veiksmų atitikimą Konstitucijai ir įstatymams.Regionai turi rinkti atstovus į atskirą Seimo dalį, kuri užtikrintų Seimo sprendimų visų, net pačių negausiausių, regionų interesų gynimą.

Šiandien tie patys ministrai posėdžiauja ir Vyriausybėje, ir Seime. Nenuostabu, kad jie grobia viską, ką pasiekia. Turime keisti Konstituciją. Tėvynė pavojuje. Mūsų valstybė suiro. Nėra skirtumo tarp partijų ir nusikaltėlių grupuočių.

Girdime prokurorų pasiteisinimus spaudoje

Bylų vilkinimas jau tapo akiplėšišku. Ponams prokurorams nevertėtų bandyti paveikti visuomenės nuomonę sau tinkama kryptimi per spaudą, o reikėtų darbais įrodyti jų profesionalumą, sugebėjimą greitai užbaigti tirti sudėtingas bylas. Nuo to priklauso mūsų pasitikėjimas valstybe ir mūsų išvažiavimo dirbti užsienyje dažnis.

Kokią tvarką valdantieji bando padaryti Lietuvoje?

Hitleris bandė Lietuvoje įvesti tvarką. Stalinas bandė. Dabar užsienio bankų nupirkta Kubiliaus - Grybauskaitės porelė bando. Ir ta tvarka visais atvejais yra ta pati: Lietuva be lietuvių. Jei konservatoriams su Grybauskaite pavyktų, mūsų vaikai džiaugtųsi sumažėjusiu Lietuvos deficitu, skaitydami laikraščius užsienyje.

Du kartus tokios tvarkos įvedimas nepavyko. Nepavyks ir dabar.

Petrai:

Šie valdantieji apvogė ne tik mus, bet, per paskolas, mūsų vaikų vaikus. Keliavo po amerikas ir danijas. Statė rezidencijas. Apsipirko Briuselyje ir kitose turtingose vietose. Gražiai apsirengė. Skaniai pavalgė. Smagiai pasilinksmino. Tai nereikia įrodinėti teisme. Tai žinome visi. Kasdien matome televizoriaus ekrane.

Dabar Degutienė naiviai atsiprašė pensininkų už sunkią senatvę. Padėk tavo šeimai tą atsiprašymą ant stalo. Ir pagalvok, ar parnešei namo tai, ko šeimai reikia.

Rektoriai pardave bankams studentus už Judo skatikus - taip vadinamas priemokas

_Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų algoms per pirmąjį pusmetį išleista 3,7 mln. litų
2010-09-29
Rubrikose: Naujienos Visuomenė » Švietimas ir ugdymas
pinigai

Zenekos nuotrauka

Keturiolikos Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų darbo užmokesčiui per pirmąjį pusmetį išleista daugiau kaip 3,7 mln. litų.

Kai kurių universitetų rektorių ir prorektorių atlyginimai vidutiniškai siekia 10 tūkst. litų per mėnesį, dalies aukštųjų mokyklų vadovų kišenes papildo priemokos.

Daugiausia pinigų vadovybės atlyginimams - 227,8 tūkst. litų - antrąjį šių metų ketvirtį atseikėjo Vilniaus universitetas (VU). Jie išmokėti rektoriui Benediktui Juodkai ir 5 prorektoriams. Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, vidutinis vieno VU vadovybės atstovo mėnesio atlyginimas siekė apie 13 tūkst litų prieš mokesčius, rašo "Lietuvos žinios".

VU vadovų algas padidino priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokių priedų prie atlyginimo išmokėta už 23,3 tūkst litų, antrąjį - už 22,8 tūkst litų. Pirmąjį ketvirtį B.Juodkai skirta 1,5 tūkst litų mėnesio priemoka, kiekvienam prorektoriui - beveik 1,3 tūkst. litų mėnesio priemokos.

Antras pagal vadovų darbo užmokesčio fondo naudojimą - Mykolo Romerio universitetas (MRU). Antrąjį ketvirtį rektoriaus ir prorektorių atlyginimams išleista 172,5 tūkst. litų. Jie išmokėti 6 vadovams, taigi vidutinis vieno jų mėnesio atlyginimas siekė apie 9,6 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Priemokų MRU vadovams pirmąjį pusmetį nebuvo skirta.

Po 160 tūkst. litų antrąjį šių metų ketvirtį vadovų atlyginimams išleista Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetuose.

VGTU rektoriaus ir 5 prorektorių darbo užmokesčio vidurkis siekė apie 9 tūkst. litų iki mokesčių. KTU rektoriui ir 4 prorektoriams išmokėtų atlyginimų vidurkis sudarė beveik 11 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Didesnius pastarosios aukštosios mokyklos vadovų atlyginimus lėmė ir priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį aukštosios mokyklos vadovams išmokėta priemokų už 33,3 tūkst. litų, antrąjį - už 38 tūkst litų.


Tačiau priemokos esą mokamos ne iš valstybės, o iš universiteto lėšų, gaunamų už teikiamas mokamas paslaugas.




Antrąjį ketvirtį Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektoriaus ir trijų jo pavaduotojų atlyginimams skirta 121 tūkst. litų. Vidutiniškai kiekvieno jų mėnesio alga siekė 10 tūkst. litų. LVA vadovų darbo užmokestį taip pat padidino priemokos. Pirmąjį ketvirtį jų išmokėta už 2 tūkst. litų, antrąjį - už 6 tūkst litų.

Pirmąjį šių metų pusmetį trys Muzikos ir teatro akademijos vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jiems išmokėta priemokų už 3,5 tūkst. litų.

Vidutinis Klaipėdos universiteto vadovų atlyginimas siekė daugiau kaip 7 tūkst. litų iki mokesčių. Per pirmąjį pusmetį priemokų išmokėta už 6 tūkst litų.

Tokio pat dydžio ir Žemės ūkio universiteto vadovų mėnesio atlyginimų vidurkis. Antrąjį šių metų ketvirtį rektoriui ir jo pavaduotojams priskaičiuota 61 tūkst. litų darbo užmokesčio.

Vidutinis vadovo atlyginimas apie 7 tūkst. litų antrąjį ketvirtį siekė ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Kūno kultūros akademijoje.

Solidžios priemokos mokėtos ir Šiaulių universiteto vadovams. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tam išleista 11 tūkst litų, antrąjį ketvirtį -19,4 tūkst. litų. Vidutinis aukštosios mokyklos vadovų atlyginimas siekė 6 tūkst litų prieš mokesčius.

Priemokos mokėtos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) vadovams. Per pirmąjį pusmetį - už 19 tūkst. litų. Penki KMU vadovai tuo laikotarpiu vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo daugiau kaip 5 tūkst. litų.

Vilniaus dailės akademijoje vadovų darbo užmokesčio fondas antrąjį ketvirtį sudarė 167 tūkst. litų.

Vilniaus pedagoginis universitetas nepateikė duomenų, kaip antrąjį ketvirtį naudojo vadovų darbo užmokesčio fondo lėšas. Iš pirmąjį ketvirtį pateiktų duomenų matyti, kad universiteto rektorius ir pavaduotojai vidutiniškai uždirbo po 6 tūkst. litų per mėnesį.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad universitetų vadovų atlyginimų sandara patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Tačiau universitetai - autonomiškos institucijos, todėl atlyginimų struktūrą formuoja individualiai, įvertindami turimus išteklius ir nustatytą tvarką [1]._

1. Bernardinai.

Taupymo Lietuvoje pabaiga

Emigruodami žmonės parodo, kur veda taupymas dirbančiųjų sąskaita.

VU pozicijos pasaulyje 2010-taisiais

_Panašias pozicijas VU išlaiko jau trečius metus iš eilės. Ankstesnių metų QS reitinguose VU užimdavo 501-600 vietas. VU atstovų teigimu, šįmet VU palypėjo aukštyn pagal bendrą balų skaičių.

Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.

Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._

Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.

1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.

Dar nėra vieningo suvenyro, reprezentuojančio Lietuvą.

Siūlau paprastą lietuvišką vokelį. Po to, kai Kubilius su slaptu socdemų pritarimu tariamai sutvarkė Lietuvą, vokelis tapo pagrindiniu verslo įrankiu. Nepamirškime priklijuoti gražų tautišką pašto ženklą, kuriais vieninteliais Lietuva garsėja pasaulyje.

Kaip pašalinti socdemus ir kubiloidus, parsidavusius užsienio bankams ir kitoms monopolijoms? Kaip ruoštis rinkimams?

Laikas suvienyti jėgas, kurioms būtinas Lietuvos valstybės atsikėlimas iš dvokiančio korupcijos liūno.

Ieškokime donorų tarp tų verslininkų, kurie nori dorai vystyti Lietuvos verslą, apsaugodami jį nuo korupcija paremtos dalies užsienio monopolijų konkurencijos.

Sudarykime sąlygas rinkti aukas internete ir lietuviškose parapijose bei mokyklose iš visų Lietuvos patriotų, įskaitant ir užsienio lietuvius.

Panaudokime tas lėšas taikliai reklamai skleisti, įskaitant ir didelį kiekį neigiamos reklamos, ypač tiesiogiai prieš rinkimus.

Sudarykime visas sąlygas priminti rinkėjams apie būtinybę balsuoti rinkimų dieną. Tam rinkime elektroninius adresus bei telefono numerius, vaikščiodami nuo durų prie durų, o taip pat visų mitingų bei demonstracijų metu.

Sekime visus korumpuoto elgesio atvejus ir panaudokime juos reklamoje. Mažoje šalyje korumpuoti tautos atstovai bei jų grupės turi greitai ir negrįžtamai prarasti šansus rinkimuose.

Kas gali suvaldyti korupcijos pinkles Lietuvoje? Nejaugi tik akmenys?

_Chuanai, Hasanai ir Ivanai mielai pildo slaptas partines kasas ir pavienių politikų kišenes. Paklauskime savęs, apie ką praneša žiniasklaida: apie dujų sektoriaus pertvarką, ar apie tai, kad prasidėjo stambių politinių kyšių aukcionas [1]._

1. Hasanas prie vamzdžio. 2010 09 24 / 13:09 / Arūnas Brazauskas, Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.

Kaip atsikratyti bedarbystės?

_Po krizės sukrėtimo Lietuvoje susiformavo nepavydėtina padėtis: 300 tūkst. bedarbių, antra tiek emigravusiųjų. Dirba 1,1 mln. Ant tų dirbančiųjų pečių – apie 1,5 mln. „Sodros“ išlaikytinių. Beveik nustojęs kvėpuoti verslas jau ima ieškoti darbininkų, bet gali pasiūlyti tik juokingą minimalią algą. Tačiau darbininkų už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ išmokas ir prisidurti iš nelegalaus verslo.

Neįtikėtina, bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto deficitą mažinti siekiama, norint, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro svajojama veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų priauginta valstybės skola su brangiomis palūkanomis nors ir nėra katastrofiška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant užaugančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne investicijoms. Taigi niekas neatsipirks.

Visi kalba, kad išsiveržti iš skurdo padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vaistų – nei pozicija, nei opozicija.

Šiemet valdžia skatino: sugrąžino pelno mokestį į 15 proc. tarifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokesčių lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą. Dar šiek tiek palengvino įmonių steigimo procedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudžeto skylė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavimas. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei žadėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.

Galima sutikti su finansų analitiku R.Kuodžiu: jeigu būtume milijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės išlaidos už šilumą, mažiau sumokėtume „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emigracijos banga ir verslo šešėlis nesiplėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.

Bėda, kad lietuviai savanoriškai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per krizę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prievartos, kaip žinia, neleidžia Konstitucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biudžeto deficitą. Taigi rizikuoti pabijojo ir valdžia, ir piliečiai.

Jei nebus interpeliuotas, šį politinį sezoną D.Kreivys kurs vis naujus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriausiai tą būsto renovaciją jau pamiršo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia panaudoti nors dalį Europos Sąjungos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atliekų perdirbimo. Norime nieko nedaryti ir viską gauti.

Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.[1]_ Verslo skatinimo idėja šiuo metu netinka, nes nėra vidaus paklausos, bei paklausa užsienyje ima buksuoti. Vienintelė galimybė Lietuvai išlikti šiuo sunkiausiu mums metu: vidaus paklausos didinimas valstybės sąskaita. Kokia nauda iš sumažinto deficito valstybėje, jei valstybė išnyksta. Turime skatinti paklausą, padėdami neturtingiesiems ir vidutiniokams, investuodami į išsilavinimą bei sveikatos apsaugą. Nedaug yra verslų, kuriuos vertėtų kaip nors paskatinti. Gal tik naudokimės mūsų klimato privalumais globalaus karščio augimo akivaizdoje ir skatinkime turizmą Lietuvoje.

1. _L.Pečeliūnienė. Burtažodis – verslo skatinimas. „Valstiečių laikraštis“ 2010 rugsėjo mėn. 22 d.

Rusija – į NATO? Su kuo tuomet kariausime?

Vieni lietuviai kariaus su kitais lietuviais. Tie kurie labiau nekenčia Stalino, kariaus su tais, kurie labiau nekenčia Hitlerio. Mes vis dar valdome Lietuvą, žiūrėdami tik į veidrodėlį atgal, nors Lietuva dabar sparčiai lekia bedugnės link. Tokie tariami proto bokštai, kaip Kubilius, Degutienė ir Landsbergis maitina mus pasakėlėmis apie senus blogus laikus, o patys krauna į savo kišenes viską, kas papuola.

Kodėl Rytų Europoje daugumai taip sunku išmokti sistemingai dirbti

Kokios nuostabiai žemos butų nuomos kainos Rytų Europoje [1]! Su tokiomis kainomis neįmanoma remontuoti butą po eksploatacijos. Tokia nuoma nėra verslas. Kas tai yra? Kodėl tai vyksta? Tie, kurie gavo tuos butus nemokamai, juos privatizavo, neturi pinigų dėl krizės. Parduoti bijo, nes infliacija gali suėsti pinigus. Todėl bando išsaugoti nuomodami. Tuo naudojasi jaunimėlis. Jie susikrausto į tuos butus spiečiais ir gyvena beveik nemokamai. Kai gauni ką nors neuždirbtą nemokamai, tai Rytų Europoje vadinama prichvatizacija. Gaudami ką nors svarbaus nemokamai, žmonės negali rimtai pradėti dirbti, o laksto ir ieško daugiau ko nors, tinkamo prichvatizavimui. Cirkas tęsiasi.



1. _Būsto nuomos kainos nekyla dėl pasiūlos
www.DELFI.lt

© "Panevėžio balsas"

Lietuviai keičia požiūrį į būtinybę turėti nuosavą būstą - šiuo metu vėl linkstama skaičiuoti, kad nuoma atsieina pigiau, nei įsigyti nuosavą būstą už kreditą ir jį išlaikyti. Rugpjūčio pradžioje prasidėjęs sujudimas būsto nuomos rinkoje toks pat išlieka ir šį mėnesį. Kasmet vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje didžiųjų miestų nuomos rinkoje kyla pikas. Į miestus suplūdę studentai paprastai išjudina ir tuos gyventojus, kurie laukia tinkamos progos pasikeisti būstą, nes yra perėję į naują darbą, arba tiesiog ieško patogesnės gyvenamosios vietos. Paprastai tokiu metu nuomos kainos pakyla. Tačiau šiemet, kaip tvirtina specialistai, dėl didelės pasiūlos jos mažai keitėsi, rašo „Lietuvos žinios“.

UAB "Diginet LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad nuomos kainos šią vasarą nekito - neužfiksuota nei didėjimo, nei mažėjimo. Jos laikėsi tokios pat dydžio kaip ir anksčiau, t. y. buvo stabilios. "Pastebime, kad savininkai, kuriems per mėnesį nepavyksta išnuomoti objekto, yra linkę nuleisti nuomos kainą. Apie 10 proc. pastarąjį mėnesį įdėtų naujų skelbimų kaina jau buvo mažinama", - kalbėjo ji.

Bendrovės "Ober Haus" Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LŽ teigė, jog nukritusios nuomos kainos negali kilti dėl didelės pasiūlos. "Nuomos kainos negali pakilti dėl didelės nuomojamų būstų pasiūlos. Kai kurie žmonės nori parduoti butus, tačiau neranda pirkėjų, todėl juos nuomoja. Būsto ieškantis asmuo gali jų apžiūrėti 3-5 ir derėtis su savininkais", - pasakojo M.Čiulada.

Žmonės, norintys išsinuomoti butą, baiminasi centrinio šildymo sistemos, todėl pirmiausia savininkų klausia apie komunalinius mokesčius. Populiariausi yra tie būstai, kuriuose galima patiems reguliuoti šildymą. "Dažnėja tokia praktika, kad šildymo sezono laikotarpiu nuomotojas ir nuomininkas šiek tiek dalijasi šildymo naštą. Buto šeimininkas žiemą linkęs sumažinti nuomos kainą keliais šimtais litų. Tada žmogus lieka ramus, kad šaltuoju sezonu tikrai neliks be nuomininko, nes pakeisti jį žiemą labai sunku", - aiškino M.Čiulada.

Aruodas.lt duomenimis, Vilniaus centre 1 kambario butą dabar galima išsinuomoti vidutiniškai už 700 litų per mėnesį, 2 kambarių - už 1100 litų, o 3 kambarių - už 1300 litų. Toliau nuo sostinės centro esančiuose mikrorajonuose 1 kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai apie 450 litų, 2 kambarių - 500-600 litų, o 3 kambarių - 700-900 litų per mėnesį.

Kauno centre 1 kambario butas nuomojamas už vidutiniškai 600 litų, 2 kambarių - už 700 litų, 3 kambarių - už 900 litų per mėnesį. Toliau nuo miesto centro nuoma yra pigesnė. Kambario buto nuomos kaina Kauno miegamajame rajone siekia apie 350 litų, 2 kambarių - 500 litų, o 3 kambarių - apie 550 litų.

Klaipėdoje 1 kambario buto vidutinė nuomos kaina - 400-500 litų, 2 kambarių - apie 600 litų, 3 kambarių - 700-800 litų per mėnesį.
_

Lietuvoje siaučia skurdas [1].


Kur A.Kubiliaus pasekėjai? Ko tylite? Juk skurdas ir to skurdo aptarimas geriau negu bet kas agituoja už emigraciją. Būtinai reikalaukite nuteisti Caritas ir kitus aktyvistus pagal jūsų fašistinius įstatymus. Heil Kubilius!

1. _Bandė atkreipti dėmesį į augantį skurdą

2010 09 18 / 16:00 /

Virginija Motiejūnienė
LTV naujienų tarnyba


Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.

Savo veiksmų planą kaip kovoti su skurdu 10 metų yra priėmusi Europos Komisija. Skaičiuojama, kad žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 80 milijonų europiečių, tačiau per dešimtmetį skurstančiųjų Europoje ketinama sumažinti iki 20 milijonų.




Lietuvos tikslas – kad per dešimtmetį iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kol kas skurstančiųjų mūsų šalyje tik daugėja – kas septintas darbingo amžiaus asmuo neturi darbo, 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, penktadalis milijono gyvena iš socialinių pašalpų. Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus.

„Iš tiesų daugėja skurdo, jaučiam, kad daugėja apatijos, daugėja depresijos, kančios, nusivylimo ir tai, kad žmonės negali įsidarbint. Anksčiau mes dar padėdavom žmonėms įsidarbint, todėl tas aktyvumas būdavo stipresnis, tada matydavom daugiau vilties žmonėse. Dabar yra tikrai daug nevilties, depresijos, bet mes į tai vis tiek žiūrime su vilties žvilgsniu, kad tai galimybė mums, Lietuvai, kiekvienam žmogui būti solidariam“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis.

„Mūsų akcijos tikslas ir yra atkreipti valdžios dėmesį, kad ta problema yra ir kad mes negyvenam tokioj rožinėj visuomenėje, kuri yra deklaruojama“, – sakė akcijos dalyvis.

Visuomenės ir valdžios dėmesį į skurdą šalyje atkreipė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Baltai apsirengę žmonės šeštadienį vidurdienį suėjo draugėn pareikšti, kad skurdą nugalėti mes galime tik kartu, padėdami vieni kitiems.

2010-tieji Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais._

_Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti.207 straipsnis.

Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nes bijoma, kad nebeliks iš ko melžti mokesčių ar kyšių [1]._

207 straipsnis yra mažiausiai naudojamas iš visų. Kiekvienas šokoladukas iš užsienio, kiekviena muilo opera televizoriuje ragina emigruoti, pagyventi tarp tų žmonių, kurie sugeba padaryti tokius mažus stebuklus jų gyvenime, kai korupcija jų nebespaudžia. Kiek tūkstančių mes gautume, jei prokurorai apkaltintų visus, kurie vilioja mus išvažiuoti... 207 straipsnis yra toks genialus, ar toks kvailas, kad mums netektų visai dirbti, jei prokurorai atliktų tai, ką reikalauja daryti šiame straipsnyje Seimas, pasityčiodamas iš Konstitucijos reikalavimo užtikrinti žodžio laisvę šalyje.

1.Informacija apmąstymui 2010.09.15 20:10 Komentaras iš: Pernai netekome 11 proc. dirbančiųjų Lietuvos radijas ir televizija