Estijos vaidmuo burbulo susidaryme Lietuvoje

"Ar ne kitos rūšies godumas su tos pačios kvailystės priemaiša liepia: pjaukimės kol galim, juk esam lietuviai, ir jokia krizė mūsų nesuvienys. Nebent visiškas badas.
Šioje srityje galima užmesti ir estams, jau aštuonerius metus siurbiantiems Baltijos sesių verslo pelną.
Baltijos pinigų plovykla arba tranzitinis jų pumpavimo Skandinavijos kryptimi taškas. Tokią reputaciją jiems pelnė nulinis pelno mokesčio tarifas.
Lengvata atliko savo darbą – skandinavams buvo lengva skverbis į Baltijos kraštus – ir dabar jau pradedama karpyti pagal ES reikalavimus. " (1)


1. Lėtapėdžiai estai bėgioja greičiau

Kas sukele krize Lietuvoje?

Kas kaltas del krizes Lietuvoje? Tie patys zmones, kaip ir Latvijoje. "Antroji pusė – straipsnis „Švedų pinigų politikos diktatūra Latvijoje“ iš „Neatkarigas Rita Avize“
„Kas pasaulyje nukentės labiausiai, jei Latvijos ekonomika ir valstybės biudžetas patirs visišką žlugimą, jeigu valstybė pasiskelbs esanti nemoki ir pasistengs patogiai įsitaisyti ant Europos sprando? Be abejo, tie vietos gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių nepanorės palikti šios šalies, o tarptautinei bendruomenei jie nelabai rūpės. Tegul renka grybus ir džiovina džiūvėsius. Tačiau jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, taigi nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug Švedijos pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Tikslas buvo kitas. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų gigantams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui.
Vis dėlto pasaulinis žlugimas šiuos planus suardė. Dabar visos finansinės problemos gulė ant Švedijos Vyriausybės pečių gerokai ilgesniam laikui nei iš pradžių tikėtasi. Švedų bankų spekuliacijos gali tapti Švedijos vidaus politikos problema. Net pagal skirtingus skaičiavimus Švedijos, o menkesniais mastais ir Suomijos bei Danijos, nuostoliai Latvijos biudžeto ir ūkio žlugimo atveju siektų maždaug 15 mlrd. eurų.
Latvijos politiniams juokdariams gerai tada, kai nieko nereikia daryti, bet Švedijos Vyriausybės pozicija nėra tokia lengvabūdiška. Matematika negailestinga: gavus pasiskolinti porą milijardų eurų, galima išvengti nuostolių, vertintinų keliolika milijardų.
Vis dėlto kaip atrodys, jei Švedijos Vyriausybė lieps Latvijos politinei klasei sutvarkyti šalies finansus ir liautis pervesti pinigus korumpuotiems politiniams projektams? Juk tai gali sužlugdyti Latvijos kaip nepriklausomos valstybės iliuziją. Tai atrodytų kaip Švedijos pinigų politikos diktatūra formaliai nepriklausomoje valstybėje. Kaip tam tikra finansinė okupacija.
Taigi siekiant priversti latvių politikus elgtis tinkamai, buvo pasitelktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), galintis skelbti ultimatumus ir kelti reikalavimus, taip pat pajėgus pasiekti, kad Vyriausybė laikytųsi įsipareigojimų. TVF pinigai (iš tiesų tai per Fondą perleisti Švedijos Vyriausybės pinigai) bus ne iškart pervesti, o dalijami nedidelėmis porcijomis prieš kiekvieną pervedimą įsitikinant, kad šiame etape numatyti darbai atlikti, pažadai ištesėti ir pinigai panaudoti tam, dėl ko iš anksto susitarta.
Tačiau Švedijos Vyriausybei nerūpi Latvijos gyventojų gerovė. Švedijai tik svarbu, kad Latvija turėtų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus, kad valstybė nebankrutuotų. Latvių verslininkai nesupranta, kodėl mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas vadinamas Latvijos ūkio stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programa. Tai Švedijos indėlių gelbėjimo planas, kuris stabdys Latvijos verslo vystymąsi. Latvijos Seimas jį patvirtino, pripažindamas, kad Švedijos pinigų politika jau įvesta Latvijoje.
Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo internete rinkti parašus, kviesdama Švediją okupuoti Latviją. Deja, jauni žmonės pavėlavo – finansiškai tai jau padaryta“. " (1)


1. Nuomonė. Finansinių sistemų spindesys ir skurdas

Kiek mums kainuoja parama bankams ir kitoms monopolijoms

Lietuva – tarp sparčiausiai retėjančių ES šalių. Blogai, tikrai blogai, kad jaunimas sužinojo, jog, atėjus sunkmečiui, paskutinės solidarumo ir lietuvių šeimų palaikymo priemonės panaikinamos. Labai nelaiku išrinkome į valdžią politinius ekstremistus, prispaustus primityvios ideologijos. Graudu matyti atgimti bandančios Lietuvos išnykimą.

Nenusiminkite.

Kubiliaus vyriausybė yra vienadienė, nes remiasi nerimta koalicija. Pirmas atšiauraus krizės vėjo gūsnis tą koaliciją išsklaidys. Juk visi žmonės nori gyventi ramiai su šeimomis Lietuvoje. Negali jie gyvenimo džiaugsmą remti tik ideologiniu pagrindu išgalvotais eksperimentais. Greitai vėl sulauksime vyriausybės kaitos ir gyvensime po senovei.

Daugiau galių Europos Sąjungai

Turime butaforinius prezidentus ir ministrus pirmininkus. Jų ekonomikos supratimas siekia tik laikus iki Keynes. Būtų gerai, jei krizė sumažintų šių feodalinių vadukų valdžią. Daugiau galių verta pernešti Europos Sąjungos vadovybei. Reikalingi žmonės, kurie orientuojasi šių laikų pasaulyje.

Ar viskuo kaltas ponas Kirkilas?

Pono Kubiliaus bandymai pakabinti kaltę už sunkumus, surenkant mokesčius, ant pono Kirkilo nėra įtikinantys. Aišku, kad krizei ateinant iš kitų, labiau išvystytų, pasaulio šalių ir vis labiau smukdant Lietuvos ekonomiką, mokesčių yra surenkama vis mažiau. Kirkilas yra labai nuodėmingas, bet jis nesukėlė krizę visame pasaulyje.

Kodėl Kirkilas daug neprotestuoja? Matyt, jiems abiems reikia vaizduoti skyrybas, kad sunkmetyje išlaikyti jų nuolatinius rinkėjus.

Grybauskaitės ir Kubiliaus dejavimo pasekmės

"A. Kubilius: biudžeto prognozės prastesnės nei manyta." Toks pastovus gąsdinimas tikrai kenkia. Iš vienos pusės žmonės mažiau perka. Iš kitos pusės bankai mažina prieinamą kreditą. Bendras rezultatas: įmonės turi mažiau lėšų, reikalingų prisitaikyti prie kintančios situacijos rinkoje. Geriausiu atveju - stagnuoja, o blogiausiu - bankrutuoja. Kodėl Kubilius rizikuoja ir taip gąsdina? Nes pats bijo. Pats netiki, kad bankams ir kitoms svetimoms mums monopolijoms naudingos jo permainos padės jam išsilaikyti valdžioje. Todėl bando iš anksto suversti kaltę Kirkilui už visas bėdas. Mes žinom, kad Kirkilas - ne angelas, o to paties svetimo stambaus kapitalo gynėjas. Bet Kirkilui pasisekė. Jis vadovavo tuo metu, kai mokytojai, gydytojai ir policininkai dar gaudavo atlyginimus. Dabar Kubilius prie vairo.