Krizė ir Vyriausybė

„Vyksta globalūs dalykai, žmonės tai tikrai supranta. Jie suvokia, jog esame didelės, smunkančios sistemos dalis. Esu optimistas ir manau, kad vyrauja ne apatiškumas, o suvokimas“ [1].

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis yra didžiausias Europoje. Netikėtina, kad dauguma lietuvių yra čia blogiausia sistemos dalis. Unikalus mūsų Vyriausybės bandymas perkelti visas krizės pasekmes ant šiandienos mokesčių mokėtojų pečių yra tai, kas daro mus blogiausiais.

Keiskime Vyriausybę.

1. Ar po krizės liksime tokie patys? Rimantas Varanauskas „Lietuvos žinios“. Politologo L. Bielinio mintys

Raketos, monetos ir mes

Šaunuoliai, kauniečiai. Raketų technologijos labai sustiprintų mūsų gynybą. Nėra geresnio laiko, nei krizės metas, kad vystyti naujas kryptis. Juk geriausi specialistai būtent dabar lengviausiai surandami.

Parama jums yra geriausias mūsų mokesčių panaudojimas [1].

1. Mokslininkai kloja pamatus raketų pramonei20

Kodėl mažoje šalyje taip žalingas monopolizavimas?

Kodėl aš taip energingai pasisakau prieš pravedamas aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos reformas? Kadangi jos veda tik vienu mūsų ponams suprantamu keliu - į monopolizavimą. Mažame krašte, kurio struktūra paremta giminių, pažįstamų bei klano narių sąveika, atsiradusios monopolijos įgyja didžiulę, niekaip nesutramdomą, valdžią.

Ar dabar dar kam nors neaišku, kad pravedama aukštojo mokslo reforma naudinga tik ant rankų pirštų suskaičiuojamai saujelei bankų? Jei skirtumas tarp 11 procentų ir 5 procentų jau sudaro milijonus litų per metus tik pirmo kurso studentams, tai lengva suprasti, kokie pelnai laukia tų bankų, jei leisime šiai reformai pilnai įsisukti.

Abejotina, kad valdančioji koalicija išlaikys sukrėtimus, kurie mūsų laukia rudenį. Jei stebuklas atsitiktų, jei jie turėtų laiko sukurti galingas sveikatos draudimo monopolijas, tai tos pasinaudotų savo įtaka, kad sumažinti medicininių paslaugų prieinamumą tiems, kuriems labiausiai jų prireikia, tokiu būdu sukurdamos viršpelnius sau. Daugeliui tektų mirti anksčiau laiko namie.

Tokie eksperimentai veda prie vis didesnės emigracijos į normalaus valdymo šalis. Taip ardoma Tėvynė.

Krepšeliai ir paskolų palūkanos pagreitins gabiųjų emigracią. Kas toliau?

Daugiausia krepšelių nešama į verslo vadybą bei teisę. Šių specialistų perteklius jau dabar yra didžiulis.

Mažai valstybei yra neracionalu versti emigruoti tą nedidelį skaičių talentų, kurį turime. Aišku, kad tie, kurie gali mokytis geriausiose pasaulio vietose, Lietuvoje nesimokys. Mums gi jau trūksta vidutiniokų. Nelaiku mes juos pradedame vaikyti iš Lietuvos. Jau dabar lietuviškos valdžios, verslo ir mokslininkų veiksmai rodo pritrenkiantį situacijos supratimo ribotumą, lyginant su tuo, kas daroma kitose šalyse. Arba mes surasime būdus spręsti mūsų problemas, arba mūsų žemės lopinėlyje gyvens tik kitų tautų žmonės.

Krepšeliai yra ne problemos sprendimas, o jos gilinimas.

Kadangi Lietuvos lėšos nueina šiuo atveju daugiausia neproduktyviam švaistymui, o ne valstybės problemų sprendimui, logiška pasiūlyti, kad visi, kurie atsakingi už krepšelių bei paskolų sistemos įvedimą, būtų teisiami už valstybės lėšų iššvaistymą sunkinančiomis aplinkybėmis ypatingai stambiu mastu.

Šaunuoliai studentai, protestuojantys prieš naivius sprendimus. Gėda mūsų inteligentijai, leidusiai realizuoti tokias Lietuvai kenksmingas reformas. Tik mes ir rumunai atidavėme tiek jaunimo užsienietiškų bankų išnaudojimui Europos Sąjungoje.

Leidimas stojantiesiems daryti, ką nori, yra kenksmingas Lietuvai

Žemiau cituojami Putinaitės žodeliai* rodo, kad Lietuva ir ateityje neturės kadrų konkurencingai ekonomikai statyti. Tai reiškia: bus mažai darbo vietų, maži atlyginimai, mažos pensijos, apgailėtinos sąlygos įsigyti išsilavinimą. Ar tokios Lietuvos ateities mes siekiame?

*...Valstybės finansavimas keliaus kryptingai – į tas aukštąsias mokyklas ir studijų programas, kurias pasirinko geriausiais rezultatais mokyklą baigę stojantieji“.

Tačiau N. Putinaitė pripažįsta, jog stojimo rezultatai atskleidė, kad stojantieji neturi tikslios informacijos apie darbo rinkos struktūrą, ne visada renkasi paklausias ir moderniai parengtas studijų programas. Nemažai abiturientų nesirenka tiksliųjų ir gamtos mokslų brandos egzaminų, nes šie mokslai jiems nėra įdomūs.

Na va, panelės Putinaitės nuomonę jau sužinojome. Dabar įdomu, ką galvoja apie šią problemą panelės Grybauskaitė ir Kubilytė?

Gerbiama krašto apsaugos ministrė irgi galėtų pasisakyti tokiu svarbiu Lietuvos valstybingumo išsaugojimui klausimu.

(Neįstojo vienas iš trylikos- Lietuvos radijas ir televizija)

Ką galėtų daryti nacionalinės vienybės Vyriausybė?

Matome, kad Kubiliaus vyriausybė neturi jokio pozityvaus plano, kaip susidoroti su krize. Viską privatizuoti ir priversti bankrutuoti, apkrovus nepakeliamais mokesčiais - argi tai gera darbo programa?

Laikas užleisti Vyriausybės vairą kitiems.

Ryšium su Tvarkos ir Teisingumo partijos pareiškimu, kad reikėtų keisti konservatorių valdomą Vyriausybę, verta pagalvoti, ką galėtų daryti naujoji Vyriausybė.

Konservatoriai, pasinaudodami krize, sėkmingai ardė valstybės valdymą ir visą šalies infrastruktūrą, (še Tau, boba, ir apsivalymo metas). Reikia pradėti, naudojantis tuščia vieta bei didžiule bedarbių armija, statyti naują infrastruktūrą.

Tai ne tik bankų, mokyklų bei ligoninių, kelių, interneto ryšio perdavimo sistemų sutvarkymas. Reikia panaikinti kvailas krepšelių ir paskolų sistemas universitetuose ir kolegijose.

Apriboti, nors laikinai, vadybininkus ir juristus ruošiančias mokymo įstaigas. Turime jų daugiau, negu reikia. Jei atsidūrėme duobėje, tai nustokime kasti gilyn. Tam galima atrinkti iš jų gerai besimokančius ir tiksliuosius mokslus. Paprastai gabūs ir humanitariniams, ir tiksliesiems mokslams būna gana reti. Nelabai svarbu, bet kartu tokie absolventai sugebėtų naudotis šiuolaikiniais matematiniais rinkos tyrimo metodais bei modelių naudojimu valstybės valdyme.

Išsilaisvinusius resursus panaudoti technologinių profesijų dėstymo sustiprinimui. Jos mums dabar dar labiau būtinos, kad konkuruoti.

Ar paprasti darbininkai - statybininkai - konkuruos pasaulinėje rinkoje? Ką mes statysim? Už kokius pinigus? Paskolų burbulo antrą kartą jau nebebus. Kur jūs vairuojate Lietuvą? Kodėl smaugiate rimtai dirbti norintį jaunimą?

Kalbos apie mažesnias palūkanas buvo apgaulė. Tokiu metodu bandė sumažinti opoziciją reformai. Nejaugi pasiduosime primityviam manipuliavimui?

Net tie, kurie gavo krepšelius, rizikuoja pradėti mokėti tokias beprotiškas palūkanas jau po dviejų metų. Geras mokymasis vidurinėje negarantuoja sugebėjimo konkuruoti universitete ar kolegijoje.

Surasti visus emigracijoje, iš kurių atimti pasai, atsiprašyti ir pasiūlyti Lietuvos pilietybę. Emigrantai, kartu su Europos Sąjunga, yra vieninteliai patikimi finansavimo šaltiniai Tėvynei. Naivu manyti, kad išimtinis dvigubos pilietybės atvejis turėtų būti ir labai retas.

Į ką mes esame panašesni: į skandinavus ar į anglo-saksus?

Anglo-saksų sistema, kuria mes bandėme įdiegti, išsirutuliojo dar pagarbos aristokratijai laikais. Ta pagarba turtui ir išsilavinimui išlaiko tvarką jų valstybėse ir dabar.

Mes gi labai jautriai reaguojame į bet kokią nelygybę ir neteisybę, kaip ir kaimynai skandinavai. Mažoje šalyje viskas lengvai matoma.

Protestas pasireiškia ir masišku vogimu, ir masiniu bėgimu. Bandydami prisitaikyti sistemą, kuri mums netinka, mes išsklaidysime Lietuvą po vieną žmogų ir po vieną plytą.

Kubilius, keliantis mokesčius, ir visa Lietuva, nuo tų mokesčių besislapstanti. Toks cirkas ilgai tęstis negali. Vienintelė išeitis yra lito devalvavimas. Slėpkite savo santaupas eurais namuose.

Litą nuvertinsim. Todėl daugiau eksportuosim. Mūsų gerovė priklauso tik nuo eksporto. Daugiau uždarbių turėsim.