Kubiliaus klaida buvo, kad Friedmano teorija Didžiosios Recesijos metu yra pragaištinga Lietuvai. Kodėl dabar žymiai geriau Lenkijoje? Kodėl taip gerai susitvarkė prancūzai? Kas galite, paskaitykite apie priešingus Friedmano rekomendacijai veiksmus Prancūzijoje iš The New York Times: " Paris accelerated payments and tax reimbursements to small and medium-size companies; it deferred tax payments and accepted deductions immediately, auditing them later; it gave subsidies equal to almost a month’s salary per worker so firms could reduce labor costs and inventory without losing employees. And Paris provided some credit guarantees, so that shell-shocked banks were more willing to make loans to small companies like this one.
... France is not only weathering the economic storm, but has emerged as one of the most stable economies in Europe, the first to pull out of recession and with unexpectedly large growth in the last quarter of 2009, while the German recovery stalled."
2010 m. kovo 8 d., pirmadienis
Kubiliaus svarbiausia klaida
Šaunuoliai Lietuvos studentai, kovojantys prieš Kubiliaus reformą
"Studentų akcija prieš aukštojo mokslo reformos principus
Bernardinai.lt nuotrauka
Kovo 9 d. 9 val. Universiteto g. 9, prie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto arkos, Solidarūs Lietuvos studentai – SOLIST‘ai – organizuoja protesto akciją „Nebūk plyta SIENOJE“, kuri vyks Pink Floyd‘ų „THE WALL“ motyvais, skambant dainai „We don‘t need no „education“ ir bus nukreipta prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus bei neigiamas pasekmes.
„Šios akcijos metu įsibėgėję sugriausime didžiulę iš plytas imituojančių kartoninių dėžių pastatytą SIENĄ, blokuojančią įėjimą į universitetą, – sakė vienas akcijos organizatorių Ričardas Rasčiukas. Ši SIENA simbolizuos aukštojo mokslo „reformos“ įtvirtintą ribojamą studijų prieinamumą ir diskriminacinį studentų rūšiavimą į valstybės finansuojamus ir studijuojančiuosius savo lėšomis. Yra neteisinga, kad vos keliomis dešimtosiomis balo atsilikęs abiturientas negauna studijų krepšelio ir turi mokėti už studijas maždaug nuo 5 tūkst. iki 19 tūkst. per metus. Blogiausia, kad už mokslą turi mokėti netgi gerai besimokantys studentai – jiems kažkodėl nebegalioja Konstitucija, laiduojanti nemokamą mokslą gerai valstybinėse mokyklose besimokantiems studentams – taip neturėtų būti“, – teigė studentas.
Valstybės finansavimą gavę abiturientai studijų „krepšelius“ gali neštis tiek į valstybines, tiek ir į privačias aukštąsias mokyklas. „Atrodytų, kad leidimas neštis „krepšelius“ į privačias aukštąsias mokyklas yra pažangus sprendimas, nes išplečiamos studentų galimybės rinktis studijų programas, tačiau valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos atsiduria ties nevienodomis konkurencijos sąlygomis – privačios mokyklos gali imti iš studentų papildomų įmokų ir, turėdamos didesnius biudžetus, sparčiau kelti studijų kokybę, o valstybinės aukštosios mokyklos šios teisės neturi. Manome, kad tai nėra teisinga“, – dėstė judėjimo dalyvė Liepa Kuraitė.
Dėl aukštojo mokslo „reformos“ į studentus žiūrima kaip į aukštųjų mokyklų biudžetus papildantį pinigų šaltinį – nesvarbu, ar pinigai ateina studento „krepšelio“, ar banko paskolos pavidalu. „Esame gavę studentų laiškų, kuriuose teigiama, kad nepažangūs studentai per egzaminus gavo penketus. Manome, kad tai daroma tam, kad aukštoji mokykla galėtų išsaugoti studentų krepšelius arba įmokas“, pasakojo kitas akcijos organizatorius Juozapas Labokas. Tokių beviltiškų, mokslą imituojančių studentų laikymas aukštosiose mokyklose tik smukdo Lietuvos mokslo vertę. Tuo tarpu Rektorių konferencijos pirmininkas ir VGTU rektorius p. R. Ginevičius neseniai užsiminė, kad universitetai svarstys, r verta „pasipinigiauti“ priimant beviltiškus studentus. Štai kokie „gilūs kademiniai“ svarstymai kirba aukštųjų mokyklų vadovų galvose“, – piktinosi studentas.
Į universitetus priimami ir neatitinkantys universitetinio lygio studentai, nes išlaikiusiems brandos egzaminus, tačiau negavusiems valstybės finansavimo, taikomos bene vienintelis atrankos kriterijus – sugebėjimas apmokėti studijų sąskaitas. „Studijuoju kartu su tokiais studentais, kurie nežino, kas yra chrestomatija, ir dėstytojas gaišina mano ir kitų laiką, aiškindamas, kas tai yra. Manau, kad universitetai turėtų kelti reikalavimus norintiesiems studijuoti, kad tokie, neturintys 10 klasės lygio žinių, nepakliūtų į universitetus“, – teigė judėjimo dalyvė Eglė Paplauskaitė.
Akcijos organizatorei Olgai Suprun Mykolo Riomerio universiteto studentai pasakojo, kad į teisės studijų programą šiemet priimta tris kartus daugiau studentų negu pernai, studentai netelpa skaityklose, o universiteto koridoriuose judėjimas ne ką mažesnis nei Honkongo gatvėse. Pasak Olgos Suprun, gerai būtų turėti ne tik Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, bet taip pat ir Studijų kokybės kontrolierių, turintį įgaliojimus uždaryti nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančias studijų programas. „Studentai turėtų būti priimami į studijų programas atsižvelgiant į įsidarbinimo ateityje perspektyvas, nes, negavę darbo pagal išsilavinimą, studentai praras studijų metu įgytas kompetencijas ir turės persikvalifikuoti – taip bus tik švaistomi mokesčių mokėtojų arba pačių studentų pinigai“, – dėstė magistrantė Olga Suprun.
Solidarūs Lietuvos studentai nepritaria politikų vykdomai laisvosios rinkos principais paremtai bei studijas komercionalizuojančiai aukštojo mokslo reformai ir teigia, kad kokybiškas Lietuvos mokslo proveržis įmanomas tik sureguliavus neracionaliai veikiančią ir išbalansuotą povidurinio švietimo sistemą. Pasak SOLIST‘ų, reikia atlikti nuodugnų aukštųjų mokyklų vykdomų studijų krypčių auditą ir, palikus tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkančias studijų programas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Į kokybės testą išlaikiusias studijų programas reikėtų priimti tik motyvuotus, mokslinio pažinimo siekiančius studentus – pastarųjų bendradarbiavimas su kompetentingais ir kvalifikuotais dėstytojais bei iš užsienio vizituojančiais pripažinimą pelniusiais profesoriais neabejotinai padėtų suklestėti Lietuvos mokslui. Tačiau tam reikia ilgalaikius tautos interesus ginančios politinės valios, o ne trumparegiškų bankų gelbėjimo akcijų, paverčiant studentus bankų skolininkais, o studijas – komercijos objektu.
SOLIST‘ų informacija."
2010 m. kovo 6 d., šeštadienis
Kubilinių propagandistams
Jūs esate paprasti tarybiniai žmonės. Svajojate, kad jei propaganda bus geresnė, tai žmonės jums vergaus už dyką. Mes netikėjome rusų propaganda, kuriai buvo skiriama daug naftos dolerių. Netikime ir jūsų, primityvia ir pigia, propaganda. Be reikalo diskutuojate. Eitumėte geriau su Lietuvos jaunimu dirbti, jam darbo vietas kurti. Arba važiuotumėte dirbti į Vakarus, atsiųstumėte pinigų sustiprinti Lietuvos ekonomiką. Raskite užsiėmimą, gebelsai saviveiklininkai.
2010 m. kovo 5 d., penktadienis
Ką galvoja mūsų valdžia?
Visai kitaip mąsto tam pačiam komitetui priklausanti valstietė liaudininkė R. Baškienė, pasak kurios, geriausiu atveju pensinį amžių būtų galima pradėti ilginti 2014 metais ir pridedant ne po pusmetį (prie pensinio amžiaus – ELTA) kasmet, o lėčiau. 'Aš puikiai žinau Lisabonos strategijos punktus, mes turime įsipareigojimą, bet tas įsipareigojimas yra pasiekti 65 metus 2026 metais. Vadinasi, tam yra pakankamai daug laiko ir Lietuva neturėtų startuoti ir stengtis tai daryti anksčiau'.– sakė R. Baškienė“[1]. Atrodo, kas čia blogo. Priėmė kažkas už mus įsipareigojimus, dabar mums teks juos vykdyti. Bet kas bus, kai vykdysime? Juk daugelis vyrų Lietuvoje gyvena gana trumpai. Pažvelkime į skaičius.
„Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų – 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai – 75,8 metų (2006 m. duomenimis)“[2]. Aišku, kad dauguma daugelio Europos Sąjungos šalių vyrų pasidžiaugs pensija dešimt ar daugiau metų. Dauguma Lietuvos vyrų sulauks pensijos, likus apie vienerius metus iki mirties. Netinka mums tie įsipareigojimai, kuriuos kažkas už mus priėmė, o Seimas negalvodamas dabar bando paversti mūsų įstatymais. Kas sugebėtų pasirūpinti Lietuvos žmonėmis? Ką mes galime rinkti valdžion?
1. Siūlymai dėl „Sodros“ reformos kaitina aistras. Lrt svetainės pirmas puslapis.
2. Daugiau moterų žengia į verslą. Lrt svetainės pirmas puslapis.
2010 m. kovo 2 d., antradienis
Kodėl Lietuvoje krizė tokia sunki?
Ar tikrai Kubilius yra nekaltas avinėlis?
Ne, Kubilius toliau kenkia Lietuvai. Keldamas mokesčius bei mažindamas valstybės išlaidas krizės metu, Kubilius nuvaro verslus nuo koto. Verslai bankrutuoja, arba atleidžia darbuotojus, arba mažina atlyginimus katastrofiškais mastais. Lietuvos ūkio smukimas yra vienas didžiausių Europoje. Nieko nuostabaus, kad net pensijoms trūksta pinigų.
Ateina laikas Kubiliui trauktis iš Vyriausybės.
2010 m. vasario 28 d., sekmadienis
A tai įmanoma?
John Clemmow, Šveicarijos UBS banko vertybinių rinkų ekspertas, Delfi
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Kubilius yra protingas Premjeras
Tai reiškia, kad dauguma tų vyrų pensijos nesulauktų, jei pensijinis amžius būtų padidintas iki 65 metų. Kubilius dažnai mini vokiečių pensijinio amžiaus kėlimą. Deja, Vokietijos pavyzdys yra nerimtas. Vokietijoje žmonės gyvena geriau ir todėl - žymiai ilgiau. Apibendrindamas kartoju: 65 metai yra daugiau negu 64.1 metų. Nesulauktų dauguma tų vyrų pensijų. Kaimui atstovaujantieji seimūnai turėtų būti nepatenkinti.
Kodėl Kubilius rizikuoja Premjero kėde? Nes jis apskaičiuotai rūpinasi nuomone tų, kas turi pinigus ir valdžią. Šiuo metu Lietuvoje pinigai ir valdžia yra skandinavų bankų rankose. Jie nori gauti ilgalaikius pelnus bei stabilų valstybei duotų paskolų grąžinimą. Tam Kubilius turi įrodyti, kad jis gali sumažinti išlaidas pensininkams, kiek tik bankams reikės. Tokiu atveju jei ne Premjero, tai opozicijos vadovo vieta jam garantuota. Tokia pozicija yra egoistiška, bet politinė analizė yra atlikta teisingai. Kubilius yra protingas Premjeras, jei protą matuosime sugebėjimais išspausti naudą sau.
Ar galima ką nors čia ką nors pagerinti daugumai Lietuvos gyventojų? Prancūzijos, JAV ir kitų šalių vadovai bando sumažinti bankų galybę. Tokie pasikeitimai užsienyje palengvintų ir padėtį Lietuvoje. Ir niekada nereikia nustoti tikėti lietuvių sumanumu bei kantrybe, priešinantis išnaudotojams iš tolimų kraštų, bei jiems patarnaujantiems. Tai daug kartų parodė mūsų istorija.