Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Istorija klausia mus

Lėktuvas nukrito. Bet susitaikymo traukinys tarp Maskvos ir Varšuvos važiuoja. Galų gale europietiška santykių kultūra prasitęsia iki Vladivostoko. Ar spėsime mes, lietuviai, į šį traukinį? Ar sugebėsime atsigręžti į mūsų bendrą ateitį?

Slaptoji medicina

Įsileidom Kubiliaus ožius į Seimo rūtų darželį. Aišku, kad Kubiliaus slaptas planas yra sunaikinti ligonines Lietuvoje [1]. Sustabdykime apsimetėlius, kol nevėlu.

1.

Pertvarkytos ligoninės teigia grįžę keliasdešimt metų atgal
2010 04 12 / 18:35 /
Išsiųsti nuorodą Versija spausdinimui

(8) Skaityti komentarus
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“

BFL nuotr.
Be chirurgijos skyrių likusios rajoninės ligoninės baiminasi neteksiančios pacientų. Sumažėjus finansavimui, teko apkarpyti ir kitas sritis, todėl, anot medikų, paslaugų kokybė grįžo į buvusią prieš 20-30 metų. Greitosios pagalbos darbuotojai vos spėja vežioti pacientus į didžiąsias ligonines, o sunkios būklės žmogų kartais teprižiūri tik bendruomenės slaugytoja.

Trisdešimt metų veikęs ir tūkstančius ligonių gydęs Naujosios Akmenės chirurgijos skyrius – ištuštėjęs. Koridoriuose mėtosi kabinetų numeriai, palatose – tuščios lovos. Dar prieš savaitę gelbėjusi gyvybes, dešimtis tūkstančių litų kainavusi įranga dabar dulka buvusiame reanimacijos skyriuje.

„Voratinkliai ir dulkės... Tiesiog net nesinori čia eiti, nes matai stalus, kur sėdėjo žmonės, aparatūrą, kur dirbo mūsų darbuotojai. Tiesiog tikrai gaila“, – kalbėjo vyriausioji slaugos administratorė Danutė Sutkienė.

Uždarius skyrius, finansavimas sumažėjo 38 procentais – iki 5,5 mln. litų. Todėl naktimis nebeveikia nei klinikinė diagnostikos laboratorija, nei rentgenas.

Anot Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiojo gydytojo Aleksandro Šalavėjaus, ūmių ligų – miokardo infarkto, vidinio kraujavimo ir panašiais atvejais – sunku suteikti tinkamą pagalbą, darbas pasunkėjo ir gydytojams.

„Vis tik apžiūros kokybė grįžo 20-30 metų atgal. Budintys gydytojai reaguoja neigiamai į šiuos pasikeitimus, svarsto, ar budėti, ar nebudėti, ir šiaip yra problema šioje srityje“, – teigė A. Šalavėjus.

Dienomis Akmenės ligoninės priimamajame darbuojasi traumatologas, todėl nedidelės chirurginės pagalbos žmonės sulaukia. Tačiau ligoniai, anot medikų, nėra patenkinti.

„Laikui bėgant čia ligoniai visai nebesikreips, nes žinos, kad čia ne viską galim padaryti ir kreipsis tiesiai į kitas ligonines. Manau, prarasim pacientus“, – sakė traumatologas Raimondas Peleckas.

Darbo dvigubai padaugėjo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Trys brigados, dirbančios visą parą, kasdien į Šiaulių ar Mažeikių ligonines veža po keletą ligonių. Vien per pirmąją savaitę kuro išnaudota tiek, kiek ankščiau reikėdavo mėnesiui.

Esą didelė įtampa kamuoja ir greitosios medicinos pagalbos felčeres, kurios sunkios būklės ligonį turi prižiūrėti valandą ir daugiau, kol jis vežamas kelias dešimtis kilometrų iki artimiausios ligoninės.

„Šitoje situacijoje mums būtų labai reikalingas gydytojas bent vienoje brigadoje, kada yra tokie išvykimai, kaip širdies ritmo sutrikimai, infarktai, komų atvejais. Jei važiuotų automobilyje ne tik bendruomenės slaugytoja, tačiau ir gydytojas, vis tik pagalba būtų suteikta kvalifikuočiau“, – mano Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Ramutė Embavičienė.

Jau liepą pertvarkos laukia ir apskričių ligoninių.

2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Ką papildomai galėtų nuveikti Pasaulio lietuvių bendruomenė?

Gyvenančių gimtinėje bei užsienio lietuvių galimybės sekti pokyčius Lietuvoje, pilietybės įstatymo svarstymų dramą bei kitus įvykius yra gana didelės interneto dėka. Bet įmanoma ir verta tas galimybes dar pagerinti.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) gali ir privalo žymiai daugiau naudotis internetu, formuodami bendrą visos tautos nuomonę apie tautos išlikimą lemiančias mūsų politikų idėjas bei veiklos pasekmes. Tai palengvintų pasirinkimą, nes, eidami balsuoti Lietuvoje bei užsieny, norėtume geriau suprasti, kas ir ką nuveikė ar ruošiasi daryti tarp žmonių, iš kurių galime rinktis. PLB užima patogią poziciją Lietuvoje ir užsienio bendruomenėse, kad galėtų šias žinias objektyviai apibendrinti bei pateikti tautai. Jeigu palyginti, ką mūsų tėviškės politikai, verslininkai bei bankininkai daro, atsispirdami vis dar pavojingai ekonomikos krizei, su tuo, ką matome užsienio šalyse, ko galime pasimokyti iš tokio palyginimo? Tėvynėje įsisuka grėsminga viena kitą pagreitinančių skurdo ir emigracijos spiralė. Gal jau ateina laikas susirūpinti mūsų bendruomenei lietuvių tautos išlaikymu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje?

Kadangi dabartinis pilietybės įstatymas ypatingai kenkia lietuvių bendradarbiavimui, PLB turėtų laikyti internete pastoviai atnaujinamą sąrašą, atskleidžiantį mūsų renkamų politikų darbus bei pasiūlymus pilietybės problemos sprendimo baruose.

2010 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis

Degutienė - šaukštas deguto lietuviško medaus statinėje

Seimo vadovė Degutienė apkaltino bedarbius, nemokėjusius PSD, gyvenimu iš pinigų, gautų vokeliuose. Vargšelė nesupranta, kad lietuvis gali maitintis užsiaugintomis bulvėmis. Tai mums padėjo išgyventi rusų blokadą. Padės atsilaikyti ir per Kubiliaus badmetį. Verskime Degutienę kartu su Kubilium. Ji yra pernelyg žiopla vadovauti Seimui.

2010 m. balandžio 7 d., trečiadienis

Ką daro Kubilius?

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, jog pagal Europos Sąjungos teisę bet kurioje ES valstybėje dirbantis ir mokesčius mokantis asmuo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą ir tam jam papildomai Lietuvai mokesčių mokėti nereikia.

Tyčiotis iš emigrantų, kuriuos patys išvijote bedarbyste ir mokesčiais. Kaip kvaila, kaip niekinga, kaip negražu, Kubiliau ir kiti valdančiosios koalicijos nariai. Tokiai veiklai neturėtų būti vietos civilizuotoje visuomenėje.


Opozicijos pasiūlymai yra protingi. Tačiau jie prieštarauja Kubiliaus planui: griauti bendruomenę Lietuvoje, naudojant azijietišką žiaurumą, ir tokiais veiksmais sukeliant tarp žmonių nepasitikėjimą.

2010 m. balandžio 5 d., pirmadienis

Lazdijų politikai slapčia kurpia planus, kaip privatizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas

(17)
Vilma Danauskienė
2010-04-04 15:13

Ar tikrai aukšti Lazdijų rajono politikai, viešai neigiantys bet kokias kalbas apie galimą vietos greitosios medicinos pagalbos paslaugų privatizavimą, už medikų ir jų pacientų nugarų slapta derasi dėl tokios galimybės su konkrečia bendrove, kurios vienas iš akcininkų – buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius, Privačių greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas ir vienas iš bendrovės „Ambulansas“ akcininkų bei vadovų Leonas Kačinskas?



Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone.
Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. V.Danauskienė





Meras dėjosi nustebęs

Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. Juolab paneigė susitikęs su vienu iš „Ambulanso“ savininkų L.Kačinsku. Bet kokie bandymai susisiekti su Lazdijų rajono savivaldybės vadovu buvo bergždi – telefonu meras A.Margelis neatsiliepė, darbo kabinete jo nebuvo nuo pietų.

„Ambulanso“ generalinis direktorius – atviras

Tačiau tokius konservatoriaus A.Margelio žodžius paneigė pats „Ambulanso“ generalinis direktorius Ričardas Ūselis. Ketvirtadienį kalbintas verslininkas patvirtino ne tik apie bendrovės plėtros planus ir ketinimą įsikurti Lazdijų rajone, bet ir apie tai, jog jo vadovaujamos įstaigos atstovai ne kartą lankėsi Lazdijų rajone ir buvo susitikę su aukštais vietos valdžios atstovais.

„Iš tiesų, turime rimtų plėtros planų, taip pat ir Dzūkijoje. Konkrečiai vienas iš vadovų – L.Kačinskas – yra ne kartą bendravęs su meru A.Margeliu, Lazdijų rajono savvaldybės administracijos direktoriumi Gintautu Salatka ir dar viena moterimi – Aldona jos vardas, ji medikė. Ne, su pačiais greitosios medicinos pagalbos atstovais dar nebendravome“, - atviravo žurnalistams R.Ūselis.

Nuslėpė vizitus?

Pokalbio metu išsiaiškiname, kad toji medikė, su kuria jau aptartos „Ambulanso“ atėjimo į Lazdijų rajoną galimybės – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, lrytas.lt žiniomis, L.Kačinsko bendrapartietė liberalcentristė Aldona Šerėnienė. Anot noriai savo planais besidalijančio R.Ūselio, pats L.Kačinskas Lazdijų rajone esąs ir šiandien (ketvirtadienį – aut. past.), kur po pietų turįs priėmimą pas merą A.Margelį. „Ambulanso“ vadovas žurnalistams paslaugiai pasakė ir L.Kačinsko mobiliojo telefono numerį – esą su juo bus galima pakalbėti akis į akį.

Verslininkas paskambino pats

Iš pradžių nekėlęs mobiliojo telefono ragelio, vėliau L.Kačinskas pats paskambino žurnalistei. Verslininkas lrytas.lt neslėpė buvęs ketvirtadienį Lazdijuose, tačiau planuotas susitikimas su meru neva neįvykęs.

„Na, mane šiek tiek pavedė, tiksliau, nepavedė – nebuvo mero šiandien, na, viskas gerai. Taip, buvau Lazdijuose, bet su niekuo nesusitikinėjau“, - teigė L.Kačinskas.

Pagal specialybę, kaip pats prisipažino, psichiatras neslėpė, jog jau kuris laikas vykdo žygius į Lazdijų rajono valdžios vyrų ir moterų kabinetus ir ne kartą aptaręs galimybes perimti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Tikslas – biznis

„Mano argumentai paprasti: visų pirma – biznis ir paslaugos kokybė. Mes mokame teikti šią paslaugą, atliekame tai kokybiškai, vieninteliai turime kokybės sertifikatą, šešerių metų darbo patirtį. Mes siūlome savivaldybėms ir saugiklius – įdarbiname darbuotojus, sudarome kolektyvines sutartis, rekomenduojame įsteigti profesinę sąjungą. Kai kalbėjausi su Lazdijų atstovais, jie pritaria tokiam sumanymui, tačiau vėliau bando išsisukinėti – gal po rinkimų, po to ar ano? Tačiau rimtų kontrargumentų, kodėl mes negalėtume ateiti – nepateikia“, - teigė L.Kačinskas.

Derybos – už nugarų

Tačiau, jei derybos, kaip sako „Ambulanso“ akcininkas, Lazdijų valdžios kabinetuose jau vyksta kurį laiką, o verslininkai neslepia net detalių ir būsimų sąlygų, dėl kurių neva jau beveik sutarta, kodėl tuomet apie tai nieko nežino greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios Lazdijų rajono savivaldybės pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė konservatorė Leonora Patašienė, savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė ar kalbinti savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai bei pats Lieberalų ir centro sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Arūnas Markūnas, kurio partijos deleguota atstovė yra A.Šerėnienė? Kodėl tuomet meras A.Margelis neigia ką nors žinąs apie būsimus pokyčius ir kodėl išsižada buvusių susitikimų su verslo atstovais? Ar tokiu savo elgesiu neatgrasins būsimų investitorių? Kas melagis, o kas – paprasčiausias bailys, žaidžiantis dvigubą ar net trigubą žaidimą?

Per metus – milijonas

Per metus Lazdijų rajone greitosios medicinos pagalbos paslaugai Valstybinė ligonių kasa skiria apie milijoną litų. Šiemet ši suma sumažėjo apie 100 tūkst., tačiau verslininkams krizės laikotarpiu tai – gardus kąsnis.

Turimais duomenimis, ateinantį trečiadienį, po Velykų švenčių, planuojamas Lazdijų savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame, pasak šio komiteto narės konservatorės Janinos Ražukienės, bus paklausta ir apie greitosios medicinos paslaugų privatizavimo peripetijas.

Tuo tarpu L.Kačinskas teigia, jog ketvirtadienio nesusipratimas, kaip jis tai įvardijo, „Ambulanso“ neatbaidys nuo planų įsikurti Lazdijų rajone. „Mes sutinkame dalyvauti ir konkurse, jei tokio reikės“, - sakė verslininkas, neslepiantis užmojų įsitvirtinti ir kitose šalies savivaldybėse.

(lrytas)

2010 m. balandžio 4 d., sekmadienis

Patarimai

Vienas iš geriausių apžvalgininkų Lietuvoje, Mykolas Drunga, neseniai paklausė mane, ką aš šiandien patarčiau Kubiliui. Atsakymas yra paprastas. Sustabdyti azijatiško tipo kultūrinę revoliuciją, kurią kubiliniai pradėjo Lietuvoje.

Kinijoje tokios revoliucijos metu, atiminėdami iš valstiečių ryžius, sukeldavo badą. Apkraudamas grobikiškais mokesčiais verslus ir gyventojus, Kubilius pradėjo marinti žymią lietuvių dalį. Skubiai blokuoti genocidą.

Lietuvos gimnazistai naudojami kaip socialiai nesubrendę chunveibinai mūsų Tėvynės mokslo, technologijų įsisavinimo ir aukštųjų mokyklų kolektyvams išvaikyti. Nustoti griauti ekonomikos konkurencingumą.

Kyšininkų komandos, nieko bendro neturinčios su medicina, išdrasko medikų kolektyvus. Sustabdyti kenkimą. Teisti nenaudėlius, neapsiriboti atsistatydinimais.

Muzikologijos profesoriaus Landsbergio pastumdėlis Kubilius išvaiko Lietuvos muzikos mokyklas. Nutraukti lietuvių kultūros bei tradicijų naikinimą.

Paskutinis patarimas kubiliniams: kaip Lenino gaujai, sėsti į užantspauduotus vagonus ir važiuoti į Šiaurės Korėją. Ten galėsit skųsti vieni kitus, kiek norėsit, bei pastoviai ieškoti priešų, užsiimti valymu. Ten bus kubilinių rojus, nes tai vienitelis užsiėmimas, kurį jūs mėgstate.

Galima žaisti su kiniško stiliaus politiniu apsivalymu ir toliau. Bet tokiu atveju pasekmės Lietuvai bus panašios, kokios buvo pasekmės Kinijai. Gabiausi bus pašalinti, tik ne kulkų, o emigracijos pagalba. Likusieji Lietuvoje išaugins lietuvių kartą be išsilavinimo, galinčių tik vergauti kaimyninėms tautoms. Šansas atstatyti gimtinę yra prarandamas ilgam laikui.