2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis
Istorija klausia mus
Slaptoji medicina
1.
Pertvarkytos ligoninės teigia grįžę keliasdešimt metų atgal
2010 04 12 / 18:35 /
Išsiųsti nuorodą Versija spausdinimui
(8) Skaityti komentarus
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“
BFL nuotr.
Be chirurgijos skyrių likusios rajoninės ligoninės baiminasi neteksiančios pacientų. Sumažėjus finansavimui, teko apkarpyti ir kitas sritis, todėl, anot medikų, paslaugų kokybė grįžo į buvusią prieš 20-30 metų. Greitosios pagalbos darbuotojai vos spėja vežioti pacientus į didžiąsias ligonines, o sunkios būklės žmogų kartais teprižiūri tik bendruomenės slaugytoja.
Trisdešimt metų veikęs ir tūkstančius ligonių gydęs Naujosios Akmenės chirurgijos skyrius – ištuštėjęs. Koridoriuose mėtosi kabinetų numeriai, palatose – tuščios lovos. Dar prieš savaitę gelbėjusi gyvybes, dešimtis tūkstančių litų kainavusi įranga dabar dulka buvusiame reanimacijos skyriuje.
„Voratinkliai ir dulkės... Tiesiog net nesinori čia eiti, nes matai stalus, kur sėdėjo žmonės, aparatūrą, kur dirbo mūsų darbuotojai. Tiesiog tikrai gaila“, – kalbėjo vyriausioji slaugos administratorė Danutė Sutkienė.
Uždarius skyrius, finansavimas sumažėjo 38 procentais – iki 5,5 mln. litų. Todėl naktimis nebeveikia nei klinikinė diagnostikos laboratorija, nei rentgenas.
Anot Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiojo gydytojo Aleksandro Šalavėjaus, ūmių ligų – miokardo infarkto, vidinio kraujavimo ir panašiais atvejais – sunku suteikti tinkamą pagalbą, darbas pasunkėjo ir gydytojams.
„Vis tik apžiūros kokybė grįžo 20-30 metų atgal. Budintys gydytojai reaguoja neigiamai į šiuos pasikeitimus, svarsto, ar budėti, ar nebudėti, ir šiaip yra problema šioje srityje“, – teigė A. Šalavėjus.
Dienomis Akmenės ligoninės priimamajame darbuojasi traumatologas, todėl nedidelės chirurginės pagalbos žmonės sulaukia. Tačiau ligoniai, anot medikų, nėra patenkinti.
„Laikui bėgant čia ligoniai visai nebesikreips, nes žinos, kad čia ne viską galim padaryti ir kreipsis tiesiai į kitas ligonines. Manau, prarasim pacientus“, – sakė traumatologas Raimondas Peleckas.
Darbo dvigubai padaugėjo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Trys brigados, dirbančios visą parą, kasdien į Šiaulių ar Mažeikių ligonines veža po keletą ligonių. Vien per pirmąją savaitę kuro išnaudota tiek, kiek ankščiau reikėdavo mėnesiui.
Esą didelė įtampa kamuoja ir greitosios medicinos pagalbos felčeres, kurios sunkios būklės ligonį turi prižiūrėti valandą ir daugiau, kol jis vežamas kelias dešimtis kilometrų iki artimiausios ligoninės.
„Šitoje situacijoje mums būtų labai reikalingas gydytojas bent vienoje brigadoje, kada yra tokie išvykimai, kaip širdies ritmo sutrikimai, infarktai, komų atvejais. Jei važiuotų automobilyje ne tik bendruomenės slaugytoja, tačiau ir gydytojas, vis tik pagalba būtų suteikta kvalifikuočiau“, – mano Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Ramutė Embavičienė.
Jau liepą pertvarkos laukia ir apskričių ligoninių.
2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis
Ką papildomai galėtų nuveikti Pasaulio lietuvių bendruomenė?
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) gali ir privalo žymiai daugiau naudotis internetu, formuodami bendrą visos tautos nuomonę apie tautos išlikimą lemiančias mūsų politikų idėjas bei veiklos pasekmes. Tai palengvintų pasirinkimą, nes, eidami balsuoti Lietuvoje bei užsieny, norėtume geriau suprasti, kas ir ką nuveikė ar ruošiasi daryti tarp žmonių, iš kurių galime rinktis. PLB užima patogią poziciją Lietuvoje ir užsienio bendruomenėse, kad galėtų šias žinias objektyviai apibendrinti bei pateikti tautai. Jeigu palyginti, ką mūsų tėviškės politikai, verslininkai bei bankininkai daro, atsispirdami vis dar pavojingai ekonomikos krizei, su tuo, ką matome užsienio šalyse, ko galime pasimokyti iš tokio palyginimo? Tėvynėje įsisuka grėsminga viena kitą pagreitinančių skurdo ir emigracijos spiralė. Gal jau ateina laikas susirūpinti mūsų bendruomenei lietuvių tautos išlaikymu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje?
Kadangi dabartinis pilietybės įstatymas ypatingai kenkia lietuvių bendradarbiavimui, PLB turėtų laikyti internete pastoviai atnaujinamą sąrašą, atskleidžiantį mūsų renkamų politikų darbus bei pasiūlymus pilietybės problemos sprendimo baruose.
2010 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis
Degutienė - šaukštas deguto lietuviško medaus statinėje
2010 m. balandžio 7 d., trečiadienis
Ką daro Kubilius?
|
Opozicijos pasiūlymai yra protingi. Tačiau jie prieštarauja Kubiliaus planui: griauti bendruomenę Lietuvoje, naudojant azijietišką žiaurumą, ir tokiais veiksmais sukeliant tarp žmonių nepasitikėjimą.
2010 m. balandžio 5 d., pirmadienis
Lazdijų politikai slapčia kurpia planus, kaip privatizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas
Ar tikrai aukšti Lazdijų rajono politikai, viešai neigiantys bet kokias kalbas apie galimą vietos greitosios medicinos pagalbos paslaugų privatizavimą, už medikų ir jų pacientų nugarų slapta derasi dėl tokios galimybės su konkrečia bendrove, kurios vienas iš akcininkų – buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius, Privačių greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas ir vienas iš bendrovės „Ambulansas“ akcininkų bei vadovų Leonas Kačinskas?
Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. |
Meras dėjosi nustebęs
Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. Juolab paneigė susitikęs su vienu iš „Ambulanso“ savininkų L.Kačinsku. Bet kokie bandymai susisiekti su Lazdijų rajono savivaldybės vadovu buvo bergždi – telefonu meras A.Margelis neatsiliepė, darbo kabinete jo nebuvo nuo pietų.
„Ambulanso“ generalinis direktorius – atviras
Tačiau tokius konservatoriaus A.Margelio žodžius paneigė pats „Ambulanso“ generalinis direktorius Ričardas Ūselis. Ketvirtadienį kalbintas verslininkas patvirtino ne tik apie bendrovės plėtros planus ir ketinimą įsikurti Lazdijų rajone, bet ir apie tai, jog jo vadovaujamos įstaigos atstovai ne kartą lankėsi Lazdijų rajone ir buvo susitikę su aukštais vietos valdžios atstovais.
„Iš tiesų, turime rimtų plėtros planų, taip pat ir Dzūkijoje. Konkrečiai vienas iš vadovų – L.Kačinskas – yra ne kartą bendravęs su meru A.Margeliu, Lazdijų rajono savvaldybės administracijos direktoriumi Gintautu Salatka ir dar viena moterimi – Aldona jos vardas, ji medikė. Ne, su pačiais greitosios medicinos pagalbos atstovais dar nebendravome“, - atviravo žurnalistams R.Ūselis.
Nuslėpė vizitus?
Pokalbio metu išsiaiškiname, kad toji medikė, su kuria jau aptartos „Ambulanso“ atėjimo į Lazdijų rajoną galimybės – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, lrytas.lt žiniomis, L.Kačinsko bendrapartietė liberalcentristė Aldona Šerėnienė. Anot noriai savo planais besidalijančio R.Ūselio, pats L.Kačinskas Lazdijų rajone esąs ir šiandien (ketvirtadienį – aut. past.), kur po pietų turįs priėmimą pas merą A.Margelį. „Ambulanso“ vadovas žurnalistams paslaugiai pasakė ir L.Kačinsko mobiliojo telefono numerį – esą su juo bus galima pakalbėti akis į akį.
Verslininkas paskambino pats
Iš pradžių nekėlęs mobiliojo telefono ragelio, vėliau L.Kačinskas pats paskambino žurnalistei. Verslininkas lrytas.lt neslėpė buvęs ketvirtadienį Lazdijuose, tačiau planuotas susitikimas su meru neva neįvykęs.
„Na, mane šiek tiek pavedė, tiksliau, nepavedė – nebuvo mero šiandien, na, viskas gerai. Taip, buvau Lazdijuose, bet su niekuo nesusitikinėjau“, - teigė L.Kačinskas.
Pagal specialybę, kaip pats prisipažino, psichiatras neslėpė, jog jau kuris laikas vykdo žygius į Lazdijų rajono valdžios vyrų ir moterų kabinetus ir ne kartą aptaręs galimybes perimti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
Tikslas – biznis
„Mano argumentai paprasti: visų pirma – biznis ir paslaugos kokybė. Mes mokame teikti šią paslaugą, atliekame tai kokybiškai, vieninteliai turime kokybės sertifikatą, šešerių metų darbo patirtį. Mes siūlome savivaldybėms ir saugiklius – įdarbiname darbuotojus, sudarome kolektyvines sutartis, rekomenduojame įsteigti profesinę sąjungą. Kai kalbėjausi su Lazdijų atstovais, jie pritaria tokiam sumanymui, tačiau vėliau bando išsisukinėti – gal po rinkimų, po to ar ano? Tačiau rimtų kontrargumentų, kodėl mes negalėtume ateiti – nepateikia“, - teigė L.Kačinskas.
Derybos – už nugarų
Tačiau, jei derybos, kaip sako „Ambulanso“ akcininkas, Lazdijų valdžios kabinetuose jau vyksta kurį laiką, o verslininkai neslepia net detalių ir būsimų sąlygų, dėl kurių neva jau beveik sutarta, kodėl tuomet apie tai nieko nežino greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios Lazdijų rajono savivaldybės pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė konservatorė Leonora Patašienė, savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė ar kalbinti savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai bei pats Lieberalų ir centro sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Arūnas Markūnas, kurio partijos deleguota atstovė yra A.Šerėnienė? Kodėl tuomet meras A.Margelis neigia ką nors žinąs apie būsimus pokyčius ir kodėl išsižada buvusių susitikimų su verslo atstovais? Ar tokiu savo elgesiu neatgrasins būsimų investitorių? Kas melagis, o kas – paprasčiausias bailys, žaidžiantis dvigubą ar net trigubą žaidimą?
Per metus – milijonas
Per metus Lazdijų rajone greitosios medicinos pagalbos paslaugai Valstybinė ligonių kasa skiria apie milijoną litų. Šiemet ši suma sumažėjo apie 100 tūkst., tačiau verslininkams krizės laikotarpiu tai – gardus kąsnis.
Turimais duomenimis, ateinantį trečiadienį, po Velykų švenčių, planuojamas Lazdijų savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame, pasak šio komiteto narės konservatorės Janinos Ražukienės, bus paklausta ir apie greitosios medicinos paslaugų privatizavimo peripetijas.
Tuo tarpu L.Kačinskas teigia, jog ketvirtadienio nesusipratimas, kaip jis tai įvardijo, „Ambulanso“ neatbaidys nuo planų įsikurti Lazdijų rajone. „Mes sutinkame dalyvauti ir konkurse, jei tokio reikės“, - sakė verslininkas, neslepiantis užmojų įsitvirtinti ir kitose šalies savivaldybėse.
(lrytas)
2010 m. balandžio 4 d., sekmadienis
Patarimai
|