Kubiliaus ir švietimo bei mokslo ministro Steponavičiaus įvesta didelio studijų apmokestinimo grėsmė prisidėjo prie to, kad net 95 procentai dvyliktokų ruošiasi emigruoti, kad dauguma išvykstančių šeimų išvažiuoja ir su žymiai jaunesnio amžiaus vaikais. Akivaizdu, kad šeimos nebemato patikimų perspektyvų jaunimui Lietuvoje.
Keiskime Kubiliaus ir Steponavičiaus tvarką aukštosiose mokyklose, kol dar nevėlu.
2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis
2010 m. gegužės 7 d., penktadienis
Kuo mums padeda Graikija?
Europos Sąjungos parama Graikijai yra pernelyg maža bei politiškai paremta nerealaus graikų taupymo sąlyga. Juk kuo labiau graikai taupo, tuo labiau jų ūkis smunka, skatindamas dar didesnio taupymo būtinybę. Kubilius yra teisus, Lietuvoje sukasi ta pati ūkio mirties spiralė, Kubiliaus pradėta anksčiau, negu Graikijoje.
Vienintelė Graikijos išeitis yra trumpam užšaldyti bankų veiklą, atsisakyti euro bei milžiniška infliacija padidinti ūkio konkurencingumą pasaulio rinkoje.Tokia perspektyva sukelia mažėjantį pasitikėjimą ir Lietuvos galimybe susitvarkyti su skolomis. Todėl ir Lietuvai tenka ruoštis atrišti litą nuo euro. Graikija mums padeda išeiti iš pavojingo sąstingio į lito devalvacijos ir didžiulės infliacijos audrą.
Tai, ką mes darome dabar, yra neperspektyvu. Juk ir mūsų vidinė devalvacija skatina ūkio smukimą, sukeldama dar didesnės vidinės devalvacijos būtinybę. Tuo tarpu Argentina sėkmingai panaudojo didžiulę infliaciją po jos valiutos atrišimo nuo dolerio ūkio konkurencingumui padidinti. Tai ir yra šviesos spindulėlis mūsų tunelio gale.
Vienintelė Graikijos išeitis yra trumpam užšaldyti bankų veiklą, atsisakyti euro bei milžiniška infliacija padidinti ūkio konkurencingumą pasaulio rinkoje.Tokia perspektyva sukelia mažėjantį pasitikėjimą ir Lietuvos galimybe susitvarkyti su skolomis. Todėl ir Lietuvai tenka ruoštis atrišti litą nuo euro. Graikija mums padeda išeiti iš pavojingo sąstingio į lito devalvacijos ir didžiulės infliacijos audrą.
Tai, ką mes darome dabar, yra neperspektyvu. Juk ir mūsų vidinė devalvacija skatina ūkio smukimą, sukeldama dar didesnės vidinės devalvacijos būtinybę. Tuo tarpu Argentina sėkmingai panaudojo didžiulę infliaciją po jos valiutos atrišimo nuo dolerio ūkio konkurencingumui padidinti. Tai ir yra šviesos spindulėlis mūsų tunelio gale.
2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Kur mus graužiančio blogio šaknys?
Egzistuoja objektyvios problemos, kurias sunku užslėpti po minkštu mandagumo dulkių sluoksniu. Kartu su lenkais išsivadavome iš Rusijos priespaudos. Dabar mes nusiritome į Europos skurdo dugną, o broliai lenkai sėkmingai dorojasi su krize. Kur prasideda mūsų valdančiųjų daromos didžiausios klaidos? Ką turime daryti kitaip, kad nebūtų tokio ryškaus kontrasto tarp kaimynininių panašaus likimo ir darbštumo tautų?
Tik kartu galime energingai ir greitai prisitaikyti prie greitai kintančio pasaulio. Klaidų bus. Reikia organizuoti mokymąsi visą gyvenimą. Bet reikia daryti nors ką nors konkretaus. Juokinga kas porą mėnesių važinėti į Ameriką ir interneto struktūrą kuriančioms bendrovėms aiškinti, kad mūsų telefonai ir interneto ryšys yra geriausi pasaulyje. Melui yra ribos.
Tik kartu galime energingai ir greitai prisitaikyti prie greitai kintančio pasaulio. Klaidų bus. Reikia organizuoti mokymąsi visą gyvenimą. Bet reikia daryti nors ką nors konkretaus. Juokinga kas porą mėnesių važinėti į Ameriką ir interneto struktūrą kuriančioms bendrovėms aiškinti, kad mūsų telefonai ir interneto ryšys yra geriausi pasaulyje. Melui yra ribos.
2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Įrodymas, kad Kubiliaus reforma kenkia Lietuvai
Verslo naujienos
Žlugdanti mokesčių sistema kuria išlaikytinius per prievartą
Saulius Tvirbutas, „Valstiečių laikraštis“
2010 gegužės mėn. 5 d. 00:
Atlyginimas, mokesčiai© CorbisSmulkųjį ir vidutinį verslą žlugdanti Lietuvos mokesčių sistema gyventojus skatina rinktis socialiai remtinų statusą arba nelegaliai uždarbiauti.
Gyvenančiųjų iš įvairių socialinių išmokų, pensijų gavėjų šalyje jau yra apie pusantro milijono. Vienintelis šaltinis garantuoti jiems stabilią socialinę paramą – dirbančiųjų mokesčiai. Tačiau Vyriausybė daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės renkasi šešėlinį verslą, kiti registruojasi darbo biržose. Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai – dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.
Traukiasi į šešėlį
37-erių kaunietis Leonidas kokybiškai kloja plyteles ir tebeturi daug užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai yra bedarbis. „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“, – numojo ranka vyras.
Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.
Pasitraukė iš verslo
Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“
Šiuo metu J.Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.
Valdžia nemoka skaičiuoti?
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų.
„Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“
H.Varnienė mano, kad valstybė turėtų ieškoti įvairiausių būdų skatinti dirbti neįgaliuosius. „Tai galima daryti mažinant socialines išmokas ir taikant mokestines lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius, – mano ji. – Dabar išleidžiama daugybė lėšų įvairioms neįgaliųjų perkvalifikavimo programoms, bet nesidomima, ar šios lėšos atsiperka.“
H.Varnienės duomenimis, vieno neįgaliojo mokymams, kurie trunka kelis mėnesius, skiriama iki 55 tūkst. Lt. „Tačiau baigus kursus daugeliui neįgaliųjų neapsimoka dirbti, todėl lėšos nueina vėjais, o socialines išmokas tenka mokėti ir toliau“, – apgailestavo ji.
Pasak direktorės, Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o pas mus – tik 10 proc. „Daugiau kaip pusė Norvegijos neįgaliųjų negauna pašalpų ir gyvena iš darbo, – teigė ji. – Tad kyla klausimas: ar esame turtingesni už norvegus, ar nemokame skaičiuoti.“
„Sodra“ tebeskęsta
Auganti bedarbių armija biudžetui kainuoja daug. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudimui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.
Iš viso per tris šių metų mėnesius „Sodra“ gavo 2,316 mlrd. Lt pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai. O išlaidos sudarė 3,276 mlrd. Lt.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei. Galima prognozuoti, kad po 7 metų dėl jaunų žmonių emigracijos vėl susidursime su dideliu „Sodros“ deficitu, nes pagausės pensininkų, o jų nepakeis jaunesni specialistai.“
KOMENTARAI
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas
Socialinių išmokų, pensijų socialinės sistemos neišgelbės. Taip pat neduos efekto ir darbo rinkos liberalizavimas. Darbdaviai naudojasi krize ir siekia sau palankių sprendimų. Bet nuo to, kad darbdaviui bus paprasčiau atleisti darbuotoją, pajamų jam nepadaugės, vadinasi, neatsiras ir daugiau darbo vietų. Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto.
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė
Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo? Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, lėšos verslo pradžiai. Valdžia mėgsta kalbėti apie socialinį solidarumą, bet iškraipo jo ribas.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Po mokesčių reformos daug verslininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių pasitraukė į šešėlį, tapo bedarbiais ir išlaikomais iš pašalpų. Užsiimti legalia veikla per daug sudėtinga ir brangu. Dėl to socialinių išmokų pagausėjo, o mokesčių mokėtojų sumažėjo. Tai tik dar labiau pagilino krizę. Norint paskatinti žmones kurti darbo vietas, užsidirbti iš verslo, reikia nustatyti kuo mažesnį atėjimo į verslo pasaulį slenkstį – mokesčiai turi būti pakeliami ir paprasti.
Žlugdanti mokesčių sistema kuria išlaikytinius per prievartą
Saulius Tvirbutas, „Valstiečių laikraštis“
2010 gegužės mėn. 5 d. 00:
Atlyginimas, mokesčiai© CorbisSmulkųjį ir vidutinį verslą žlugdanti Lietuvos mokesčių sistema gyventojus skatina rinktis socialiai remtinų statusą arba nelegaliai uždarbiauti.
Gyvenančiųjų iš įvairių socialinių išmokų, pensijų gavėjų šalyje jau yra apie pusantro milijono. Vienintelis šaltinis garantuoti jiems stabilią socialinę paramą – dirbančiųjų mokesčiai. Tačiau Vyriausybė daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės renkasi šešėlinį verslą, kiti registruojasi darbo biržose. Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai – dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.
Traukiasi į šešėlį
37-erių kaunietis Leonidas kokybiškai kloja plyteles ir tebeturi daug užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai yra bedarbis. „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“, – numojo ranka vyras.
Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.
Pasitraukė iš verslo
Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“
Šiuo metu J.Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.
Valdžia nemoka skaičiuoti?
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų.
„Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“
H.Varnienė mano, kad valstybė turėtų ieškoti įvairiausių būdų skatinti dirbti neįgaliuosius. „Tai galima daryti mažinant socialines išmokas ir taikant mokestines lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius, – mano ji. – Dabar išleidžiama daugybė lėšų įvairioms neįgaliųjų perkvalifikavimo programoms, bet nesidomima, ar šios lėšos atsiperka.“
H.Varnienės duomenimis, vieno neįgaliojo mokymams, kurie trunka kelis mėnesius, skiriama iki 55 tūkst. Lt. „Tačiau baigus kursus daugeliui neįgaliųjų neapsimoka dirbti, todėl lėšos nueina vėjais, o socialines išmokas tenka mokėti ir toliau“, – apgailestavo ji.
Pasak direktorės, Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o pas mus – tik 10 proc. „Daugiau kaip pusė Norvegijos neįgaliųjų negauna pašalpų ir gyvena iš darbo, – teigė ji. – Tad kyla klausimas: ar esame turtingesni už norvegus, ar nemokame skaičiuoti.“
„Sodra“ tebeskęsta
Auganti bedarbių armija biudžetui kainuoja daug. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudimui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.
Iš viso per tris šių metų mėnesius „Sodra“ gavo 2,316 mlrd. Lt pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai. O išlaidos sudarė 3,276 mlrd. Lt.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei. Galima prognozuoti, kad po 7 metų dėl jaunų žmonių emigracijos vėl susidursime su dideliu „Sodros“ deficitu, nes pagausės pensininkų, o jų nepakeis jaunesni specialistai.“
KOMENTARAI
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas
Socialinių išmokų, pensijų socialinės sistemos neišgelbės. Taip pat neduos efekto ir darbo rinkos liberalizavimas. Darbdaviai naudojasi krize ir siekia sau palankių sprendimų. Bet nuo to, kad darbdaviui bus paprasčiau atleisti darbuotoją, pajamų jam nepadaugės, vadinasi, neatsiras ir daugiau darbo vietų. Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto.
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė
Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo? Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, lėšos verslo pradžiai. Valdžia mėgsta kalbėti apie socialinį solidarumą, bet iškraipo jo ribas.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Po mokesčių reformos daug verslininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių pasitraukė į šešėlį, tapo bedarbiais ir išlaikomais iš pašalpų. Užsiimti legalia veikla per daug sudėtinga ir brangu. Dėl to socialinių išmokų pagausėjo, o mokesčių mokėtojų sumažėjo. Tai tik dar labiau pagilino krizę. Norint paskatinti žmones kurti darbo vietas, užsidirbti iš verslo, reikia nustatyti kuo mažesnį atėjimo į verslo pasaulį slenkstį – mokesčiai turi būti pakeliami ir paprasti.
2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis
Valdžios veiksmai ardo socialinį audinį
Gera tvarka skatina emocinių ryšių formavimąsi. Jei mes leisime geriausius iš likusių Lietuvoje priversti dirbti ilgus viršvalandžius, apie kokius emocinius ryšius jų šeimose galima kalbėti?
Būtina užtikrinti ekonominį ir fizinį žmonių saugumą. Didindami riziką, kad už aukštąjį išsilavinimą teks sumokėti astronomines sumas, mažindami pensijas, didindami pensijinį amžių tiek, kad pensija taptų neprieinama daugumai Lietuvoje, mes sumažiname ekonominį saugumą. Mokesčiais nuskurdindami daugybę smulkių bei vidutinių verslų ir išvydami į gatves armijas bedarbių, kurių pašalpos apkarpomos, kurie net apkraunami papildomais mokesčiais, mes sumažiname visų fizinį saugumą.
Neverta imtis tokių veiksmų, kurie naikina socialines jungtis. Mokesčių užkėlimas aukščiau, negu Lenkijoje ir kitose kaimynnėse valstybėse, daro atsivežimą pigesniu, negu vietinę gamybą. Žemės virsta dykvietėmis. Amžiais nusistovėję socialiniai ryšiai nutrūksta. Emigracija tampa kone vienintele išeitimi. Suirutė kaimuose ir miesteliuse, nuolatinis girtuokliavimas yra šios problemos požymiai, bet ne priežastys.
Būtina užtikrinti ekonominį ir fizinį žmonių saugumą. Didindami riziką, kad už aukštąjį išsilavinimą teks sumokėti astronomines sumas, mažindami pensijas, didindami pensijinį amžių tiek, kad pensija taptų neprieinama daugumai Lietuvoje, mes sumažiname ekonominį saugumą. Mokesčiais nuskurdindami daugybę smulkių bei vidutinių verslų ir išvydami į gatves armijas bedarbių, kurių pašalpos apkarpomos, kurie net apkraunami papildomais mokesčiais, mes sumažiname visų fizinį saugumą.
Neverta imtis tokių veiksmų, kurie naikina socialines jungtis. Mokesčių užkėlimas aukščiau, negu Lenkijoje ir kitose kaimynnėse valstybėse, daro atsivežimą pigesniu, negu vietinę gamybą. Žemės virsta dykvietėmis. Amžiais nusistovėję socialiniai ryšiai nutrūksta. Emigracija tampa kone vienintele išeitimi. Suirutė kaimuose ir miesteliuse, nuolatinis girtuokliavimas yra šios problemos požymiai, bet ne priežastys.
Tiesa apie lietuviškus mokslo slėnius
df 2010-05-03 18:59
Popierius kantrus, bet tokių nesąmonių apie slėnius nereikėtų rašyti. Dabar tuose sujungtuose institutuose darbuotojams mokama tik už 10 mėn., kitus 2 mėn. jie turi nemokamai atostogauti arba pasilikti 0,75 etato. Kaip tik statomi nauji pastatai slėniams, o ne perkama laboratorijų įranga. Eiliniai mokslininkai net nežino, kokie tie slėniai bus ir ką ten kas perka. Vadukai kaip visada pastatys pastatą, nupirks stalus ir kompiuterius, o laboratorijų įrangą vėl lieps pirkti "iš projektų", tačiau kaip tik tuo metu pasistatys dar sau po namą. O universitetų vertimas viešosiomis įstaigomis yra dabartinių rektorių diktatūros įteisinimas.
Tanė 2010-05-03 16:25
Institutų integracija yra vienas pamatinių dalykų, leisiančių sukurti šiuolaikines stiprias mokslinių tyrimų kryptis. Dabar steigiama laboratorinė bazė, parama teikiama geriausiems mokslininkams. Tai reiškia, jog pinigai skiriami ne tik metalui ar cementui slėniuose, bet taip pat ir moksliniams tyrimams finansuoti.
Oi, kur gi ne :-) Parama mokslininkams... Tik gal tegul papasakoja, kad nuo sausio mėn finansavimas institutams sumažintas 35 proc., o išgarsintasis projektinis finansavimas DAR NEPRASIDĖJO. Ir prasidės (geriausiu atveju, ir tik viena dalis) nuo birželio antros pusės ar nuo liepos mėnesio. Iki to laiko gyvenkit už valytojos algą... Na, nebent čia ŠMM vykdo tokią natūralią atranką - kas neišmirs ir nepabėgs, tai bus atspariausi. Tik ar atspariausi bus tie šviesiausi, kurie pajėgūs proveržį padaryti?
Popierius kantrus, bet tokių nesąmonių apie slėnius nereikėtų rašyti. Dabar tuose sujungtuose institutuose darbuotojams mokama tik už 10 mėn., kitus 2 mėn. jie turi nemokamai atostogauti arba pasilikti 0,75 etato. Kaip tik statomi nauji pastatai slėniams, o ne perkama laboratorijų įranga. Eiliniai mokslininkai net nežino, kokie tie slėniai bus ir ką ten kas perka. Vadukai kaip visada pastatys pastatą, nupirks stalus ir kompiuterius, o laboratorijų įrangą vėl lieps pirkti "iš projektų", tačiau kaip tik tuo metu pasistatys dar sau po namą. O universitetų vertimas viešosiomis įstaigomis yra dabartinių rektorių diktatūros įteisinimas.
Tanė 2010-05-03 16:25
Institutų integracija yra vienas pamatinių dalykų, leisiančių sukurti šiuolaikines stiprias mokslinių tyrimų kryptis. Dabar steigiama laboratorinė bazė, parama teikiama geriausiems mokslininkams. Tai reiškia, jog pinigai skiriami ne tik metalui ar cementui slėniuose, bet taip pat ir moksliniams tyrimams finansuoti.
Oi, kur gi ne :-) Parama mokslininkams... Tik gal tegul papasakoja, kad nuo sausio mėn finansavimas institutams sumažintas 35 proc., o išgarsintasis projektinis finansavimas DAR NEPRASIDĖJO. Ir prasidės (geriausiu atveju, ir tik viena dalis) nuo birželio antros pusės ar nuo liepos mėnesio. Iki to laiko gyvenkit už valytojos algą... Na, nebent čia ŠMM vykdo tokią natūralią atranką - kas neišmirs ir nepabėgs, tai bus atspariausi. Tik ar atspariausi bus tie šviesiausi, kurie pajėgūs proveržį padaryti?
2010 m. gegužės 2 d., sekmadienis
Kubilius juokiasi, kad mes kantriai nešam Kubiliaus darbais pasunkintą krizės naštą
Labai juokinga. Tik lenkams juokinga, kurių valdžia žymiai geriau tvarkosi, todėl krizė juo mažiau palietė. Jie džiaugiasi, kad mūsų dignitorių dėka lietuviai palieka pinigus Lenkijoje. Mums čia, Lietuvoje, monopolijų, bankų ir dignitorių prispaustiems, visai nejuokinga.
Lenkijos valdžia protingiau susidorojo su ekonomikos sunkmečiu. Mums, Lietuvos rinkėjams, reikia pasimokyti iš šio kontrasto. Rinkdami ideologiškai sustabarėjusius Seimo narius, rizikuojame sunaikinti Lietuvos ūkį.
Lenkijos valdžia protingiau susidorojo su ekonomikos sunkmečiu. Mums, Lietuvos rinkėjams, reikia pasimokyti iš šio kontrasto. Rinkdami ideologiškai sustabarėjusius Seimo narius, rizikuojame sunaikinti Lietuvos ūkį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)