Vienos balius tautos mirties akivaizdoje

Gražiai J.Jurgelis surašė ir kaimo, ir miesto vargus [1]. Tik J.Jurgelis pamiršo, kad tie, kurie suprivatizavo žemes, traktorius ir plytines, kurie paprasčiausiai prisivogė, nėra verti tų turtų. Taip dažnai būna. Žmogus, kuris pats turto neužsidirbo, kaip taisyklė, nesugeba ir su tuo turtu tvarkytis.

Tėviškėje staigiai pralobusieji gali konkuruoti pasaulio ekonomikoje tik maksimaliai išnaudodami darbuotojus, tik duodami pernelyg mažą atlyginimą už darbą. Todėl žmonės nedirba ilgai vienoje vietoje. Todėl taip masiškai emigruoja, ypač gabiausias jaunimas. Darbo ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tokios emigracijos dėka smunka. Tai dar daugiau skatina emigruoti. Įsisuko nesuvaldoma tautos naikinimo spiralė.

Turime prie valdžios vairo šposinančius muzikus, gydytojus, ekonomistus bei fizikus, todėl nueinam į nebūtį, nestokodami kvailų juokelių. Toks išdykavimas visos tautos mirties akivaizdoje yra nekatalikiškas. Tai netrukdo. Jie juk yra apsimeteliai, išverstaskūriai, katalikai. Atleisk jiems, Viešpatie. Jie nežino, ką daro.

1. _Žemės ūkiui pereinant nuo komandinės prie rinkos ekonomikos, vyko didelis virsmas. Kažkas pavogė ar suprivatizavo kolchozo traktorių, kažkas kombainą, kažkas kitą inventorių. Liko traktoristas su trim hektarais žemės, tuščiom rankom, kurias nežinojo kur dėti. Išparceliavus fermas, nežinojo, kur dėti savo rankas ir karvių melžėja bei kiaulių šėrėja, nes nebeliko karvių ir kiaulių fermų.

Kažkas panašaus atsitiko ir su darbininkų klase, pavyzdžiui, sugriuvus Didžiasalio plytinei. Taip atsirado „atliekamų“, Nepriklausomybei nebereikalingų žmonių – nepritapėlių. Netrukus vienam antram trečiam nepritapėliui ėmė važiuoti stogas. Tada žmogus su važiuojančiu stogu pasakė: „prie ruso buvo geriau“ ir pradėjo gerti. Taip jis tapo potencialiu kolaborantu._ (Ar prie ruso buvo geriau? Jurgis Jurgelis, www.DELFI.lt 2010 liepos mėn. 6 d.)

Kiek dar kentėsime tokį Seimą?

_Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. buvo pastebimas spartus bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus augimas.

Bankroto procesas buvo pradėtas 1843 įmonėse, o tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais...

Dėl 1993–2009 m. įvykusių įmonių bankrotų darbo neteko 99 197 darbuotojai._

Kubiliniai tokią bankrotų laviną skaito išsivalymu.Jums ir jūsų Seimui reikėtų duoti ricinos. Būtų tikras išsivalymas. Ir antsvoris nukristų pagal ponios Degutienės reikalavimus.

O iki tol vyksta Lietuvos išsivalymas nuo lietuvių tautos. Jūs atsakysite už tai kiekvienas asmeniškai, smirdantys valytojai.

Netoliaregiška Kubiliaus politika

Šiandieninė Lietuvos vyriausybės politika stengiasi pataikauti tokiems, kaip aš, turintiems daugiau brangaus nekilnojamo turto ir didesnes pajamas.

Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.

Klausimas daugumai: Ką darysime su tais, kurie mus skriaudžia?

Kodėl pasirinkta 65 metų amžiaus riba pensijai? Ar tik todėl, kad geriau ir todėl ilgiau gyvenančiuose Vakaruose artėjama prie tokios ribos? Kadangi 65 metai yra mums pernelyg daug, kodėl nepasirinkti 100 metų ribą?

Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?

Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pataisa yra „mūsų įsipareigojimas ateinančioms kartoms“.

Tai yra vienintelis Kubiliaus koalicijos valdymo metodas. Sunkmečio metu jie valdo, sukiršindami senus su jaunais, bet skriausdami paeiliui ir tuos, ir kitus. Mums būtina vienybė, kad atsispirtume užklupusioms šalį bėdoms. Vienybės nebuvimas ir yra svarbiausia mūsų bėdų priežastis. Todėl vadovai, kurie skaldo tautą, yra didžiausi kenkėjai. Andrius Kubilius turi būti pašalintas iš valdžios ir griežtai nubaustas.

Maistas Lietuvoje beveik 30 proc. pigesnis nei ES

O atlyginimai kiek kartų Lietuvoje mažesni, negu ES? Kubiliaus planas: pajamas toliau mažinti, kad ateitų euras. Euras ateis, o kvalifikuoti darbuotojai išeis. Blogas planas.

Lietuvos žurnalistika veda Lietuvą į mirties slėnį

Įvaldę tyrimą ir rašymą apie to tyrimo rezultatus, kitų tautų žurnalistai pateikia bendrą pasaulio supratimą, kuriuo tos tautos naudojasi, išgyvendamos globalizacijos laikais. Tie iš mūsų, kurie skaito užsienio spaudą, matome neįtikėtiną kontrastą. Lietuvoje praktiškai nėra tokių žmonių, kurie gali ištirti ką nors visuomenės gyvenime ir apie tai rašo. Ant rankų pirštų suskaičiuojami žmonės, kurie išvis sugeba bent ką nors parašyti, vertą perskaityti.

Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.

Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.

O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.

Amerikiečiai jau sutvarkė seną jų ekonomikos Fordą bei pradeda važiuoti, ko negalima pasakyti apie lietuviškos ekonomikos dviratį

Daugelis Europoje sako, kad jeigu šiuolaikinis sunkmetis prasidėjo Amerikoje, tai Europa kenčia nekaltai, todėl mums nereikia tvarkyti mūsų ekonomiką. Bet mes juk turėjome mūsų nekilnojamo turto burbulą su nepamatuotu statybų finansavimu bei netsakingu būsto paskolų dalinimu. Tai Lietuvoje darė ne amerikietiški, bet vietiniai, europietiški, bankai, sukeldami vietinę pasitikėjimo krizę rinkoje. Vienas iš šios krizės faktorių yra vartotojų nesugebėjimas atsispirti centralizuotos ir biurokratinės finansų sistemos manipuliacijoms. Mūsų valstybėje nėra jokios pagalbos vartotojui, stovinčiam prieš vis naujesnių finansinių masalų eiles, įskaitant nepamatuotą pagundą pigiai skolintis užsienio valiuta, uždirbant litus. Bankai negali pradėti normaliai skolinti, kol yra galimybė greitai praturtėti, apgaudinėjant vartotoją, bei sukuriant masines disproporcijas mūsų mažame ūkyje.


Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolų variantus, milžiniškas paskolas studentams, su procentais, kuriuos reikia mokėti jau šiandien, ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuotos biurokratinės mašinos, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.

Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių pinigų pasaulio naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finansinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.

Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.