Gal jau užteks tų politinių statybų?

Terminalą finansuosime didesne dujų kaina. Naujai statomą ir, dėl augančių saugumo reikalavimų, vis brangstančią,  atominę finansuosime didesne elektros kaina. O gal pradėkime taupiau gyventi, kad jaunimas sustotų taip masiškai emigravęs?

Kol emigruodavo daugiausia gabūs jauni žmonės, galėjome būti ramūs. Kai dėl gyvenimo brangumo į užsienį pradeda keltis dauguma, valstybės ir net tautos išlikimas darosi abejotinas. Atominė elektrinė, keldama elektros kainas, yra grėsminga tautos išlikimui, jei ji ir nesprogs, bei tūkstančius metų saugomos nuodingos atliekos niekam nepakenks.

Nustokime kurti bedarbių ir emigrantų armijas per krizes

Taip jau seniai padarė vokiečiai. Dabar ruošiasi daryti prancūzai. Nauda ekonomikos sugebėjime konkuruoti akivaizdi Vokietijos atveju. Nebereikėtų verkti po krizės, kad trūksta apmokytų darbuotojų ir dairytis darbo jėgos į Rusiją,kur, o siaube, atlyginimai yra panašūs į Lietuvos.

_Most critical of all, Mr Hollande has given union leaders and bosses until December to negotiate labour-market changes. On the table are various options, including making it possible for firms to reduce hours and salaries in a downturn against a guarantee of job security, along the lines introduced by Gerhard Schröder in Germany in 2003 [1]._

1. France’s economy: The performance gap 

TS-LKD rinkimų programa: jokios alkoholio ir vaistų reklamos, aptvertos mokyklos

Galų gale kubiliniai apšildys mus, Lietuvos gyventojus. Ar mirsime patvoryje, ar kas girtas voliosis, bus galima užsiglausti nuo vėjo prie pačios mokyklos tvoros. Kokia garbė...

Kartu ir vaikams tai yra pamoka. Jei neprasimuši per gimines prie lovio, nepardavinėji Tėvynę užsienio monopolijoms, žiūrėk, kas tavęs laukia, jei iš čia nepabėgi.

Kokie kubilinių reformos universitetuose rezultatai?

_Valdžia susitarė su bankais ir siūlo paskolas. Tiesa, iš to naudą gauna tik bankai, nes ima palūkanas, o už pačias paskolas garantuoja valstybė, t. y. mes visi. Palūkanos skaičiuojamos nuo pirmosios paskolos gavimo dienos. Kas rizikuos užstatyti savo ateitį? Nesunku paskaičiuoti, kad baigus studijas jaunuolis bus įsiskolinęs tiek, kiek kainuoja butas.

Gera „dovanėlė“ jaunai šeimai, kuri nori turėti vaikų čia, Lietuvoje, o ne Londone ar Dubline. Nebelieka stebėtis, kad mūsiškai ten važiuoja tūkstančiais. O bankams – kas. Vis tiek už viską garantuoja valstybė[1]._

Jeigu bankai neturi jokios rizikos, kai išduoda šias paskolas, tai už ką jie gauna palūkanas? Už tai, kad pramušė šią Lietuvai kenksmingą reformą A. Kubiliaus valdomoje vyriausybėje?

1. R.Vaitkus. Aukštojo mokslo „reforma“ – kelias į Lietuvos ateities naikinimą.

 

Kaip derėtis?

Mr Fisher had a system.

He outlined it with William Ury in his book “Getting to Yes” (1981), which sold 3m copies; he also taught it to students, especially, from 1979, through his Harvard Negotiation Project. Like all good tools, it got better with use. In any negotiation, he wrote—even with terrorists—it was vital

to separate the people from the problem;

to focus on the underlying interests of both sides, rather than stake out unwavering positions; and

to explore all possible options before making a decision.

The parties should try to build a rapport,

check each other out, even just by shaking hands or eating together.

Each should “listen actively”, as he always did, to what the other was saying.

They should recognise the emotions on either side, from a longing for security to a craving for status.

And they should try to get inside each other’s heads.

For those who found his principles too idealistic, he could point to age-old haggling tricks he also recommended:

pretending not to be interested,

refusing to react to pressure,

being prepared to walk away.

(Roger Fisher

Roger Fisher, lawyer, teacher and peacemaker, died on August 25th, aged 90

Sep 15th 2012 | from the print edition of The Economist)

Kas yra elitas?

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie galipadėti ieškančiam žmogui protu atrasti save ir pasaulį._

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, neretai vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie gali pa

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.