Ar mes galime sustabdyti atominės elektrinės statybą Karaliaučiuje?

Rusijai reikalinga  „Baltijskajos“ atominė elektrinė, kad užtikrinti stabilų  raketinių kompleksų darbą Karaliaučiuje. Todėl Rusiją Karaliaučiaus atominę  stato nepriklausomai nuo to, ką darome mes ar likusios Europos Sąjungos šalys. Pigų elektros energijos perteklių  Rusija taikos metu pardavinės Vokietijai, Lenkijai ir Lietuvai atviroje rinkoje. Rusija turi teisę pardavinėti demonopolizuotoje mūsų rinkoje, todėl siūlymai vienai Lietuvai atsisakyti pirkti pigią rusų energiją [1] prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Kartu tokie siūlymai yra pragaištingi Lietuvos sugebėjimui konkuruoti regione. Visi aplinkui turi pigų energijos šaltinį, mes vieni prisiverčiame japonams mokėti brangiai.

Kas atlygina D.Kreiviui ir J.Šireikai už tokių akivaizdžiai kenksmingų Lietuvai idėjų platinimą? Tie patys japonai? Ar statybinės bendrovės, norinčios pasišildyti prie japoniško branduolinio katilo?

1. D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

Lietuvos radijas apgaudinėja užsienio lietuvius

Iš mūsų pamėgto Lietuvos radijo ir televizijos internetinio puslapio paleista antis užsienio lietuviams. Ten anglų kalba parašyta, kad Žygaičių kaimo gyventojai yra tamsūs mulkiai [1]. Niekas ir nesiruošia, pasak šios anties, ieškoti skalūnų dujų Žygaičių kaimo žemėse. Kodėl tai neskelbiama lietuvių kalba? Nes baisu, kad žmonės juoksis, kadangi Lietuvoje visi žino tiesą.

1. Shale gas mystery: What is Žygaičiai community protesting against? (1)

Nereguliarių verslininko pajamų problema

 Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad nereguliarios pajamos neleidžia kontroliuoti  išlaidų. Atbulai,  vertėtų kiek galima suvienodinti tavo išlaidas, kad padidinti  finansų stabilumą, juk jie ir taip yra pernelyg nestabilūs. Tai padėtų  planuoti, kokiam laikui pakaktų  turimų rezervų. Jaustum, kad tu bent truputį kontroliuoji tavo gyvenimą, o toks kontrolės jausmas būtų labai svarbus  sveikatai. 

Gerai būtų, jei neleistum  išlaidoms viršyti kasdieninės ribos, net jei vieną dieną gautum daug vienkartinių pajamų. Kad toks gyvenimas nenusibostų, gal padidintum išlaidas toms šventėms, kurias šiais laikais švenčiate.

Kam tie universitetai?

Mes, išsilavinę piliečiai, turime daugiau pajamų, todėl sumokame daugiau mokesčių, sukuriame daugiau naujovių, tame tarpe,  konkurecingesnius daiktus ir patarnavimus. Todėl mes Lietuvoje seniai turime nemokamą vidurinį išsilavinimą. Deja,  vidurinio išsilavinimo užtekdavo geram gyvenimui prieš šimtą metų. Dabar mums tokio vidurinio išsilavinimo nebeužtenka. Girdime riksmus, kad reikia prikelti proletarus iš kapų, atgaivinti pagarbą proletarinėms profesijoms. Deja, suvokiame,kad mūsų proletarai negali konkuruoti su besivystančiųjų šalių proletarais. Mes nebevertiname pagarbą, ateinančią be gero uždarbio.

Todėl tai, kad mes darome gerą aukštąjį išsilavinimą neprieinamu Lietuvoje, suvesdami visą universitetinį gyvenimą į apgavystes (fiktyvių mokslinių darbų rašymą) ir pasipelnijimą (per pažintis ministerijose ir apgavikišką reklamą, per gigantiškas komercinių bankų paskolas studentams), yra mums neatleistina.

Kaip ištaisysime padėtį? Galime pritaikyti užsienio patyrimą nuo Australijos paskolų, kurių atidavimas priklauso nuo uždarbio, pabaigus universitetą, iki daugumoje Europos šalių paplitusio beveik nemokamo aukštojo išsilavinimo.

Palikdami tokią universitetų sistemą, kokią dabar gimtinėje sukūrėme, mes pasmerkiame skurdui tuos mūsų vaikus, kurie lieka Lietuvoje patriotizmo ir nesusigaudymo kombinacijos skatinami.

Svarbiausias studijų Anglijoje privalumas, lyginant su Lietuva

 _Didelis dėmesys teikiamas abipusiam (grįžtamajam) ryšiui (angl. feedback) tarp studentų ir dėstytojų. Bet kokiai atliktai užduočiai kartu su įvertinimu studentams dėstytojai pateikia ir išsamų atsaką (feedback‘ą), kuriame išskiriamos ir apibūdinamos klaidos, į kurias ateityje reiktų atkreipti dėmesį, rekomenduojami galimi tobulėjimo keliai. Kodėl tai svarbu? Viskas labai paprasta: gaudamas iš dėstytojų savo darbo įvertinimo pagrindimą, studentas gali didesnį dėmesį skirti tobulėjimui tose srityse, kur jis yra silpnesnis. Tai juk ir yra studijų esmė. Labai apmaudu, kad toks itin paprastas, bet tuo pačiu efektyvus dalykas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja – nebent teoriškai [1]._

1. Ekologijos mokslai Lietuvoje: didelės ambicijos ir beviltiškas atsilikimas 

Pagrindinės anglo-saksoniškojo pasaulio politikos diagramos

Pirmame paveikslėlyje yra parodyta taip vadinama svarbiausia Amerikos politikos diagrama. Mėlynai vaizduojamas JAV ekonomikos produktyvumas, žaliai - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam asmeniui, o raudonai - namų ūkio pajamos[1].



Antrame paveikslėlyje parodyta svarbiausia Jungtinės Karalystės politikos diagrama. Čia apatinė, tamsiai mėlyna juosta rodo namų ūkio pajamas, viršutinė šviesiau melsva juosta rodo  bendrajį vidaus produktą tenkantį vienam asmeniui, o ruda juosta rodo darbuotojo produktyvumą [2].

Darbuotojai dirba vis daugiau, bet daugiau nebegauna. Abiems šiomis diagramomis pagrindžiamas perskirstymo darbuotojų naudai būtinumas. Vienas iš būdų yra turtingesniems mokėti daugiau mokesčių, palengvinant gyvenimą likusiems dirbantiesiems surinktų pinigų dėka.

JAV jau įvesti papildomi mokesčiai patiems turtingiausiems nuo 2013 metų. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nedaug turtingųjų kraustosi kitur dėl didesnių mokesčių [3]. Lietuvoje mes įnirtingai kuriame tą pat sistemą, kaip ir anglo-saksai, tačiau apie tvarką valstybėje negalvojame: progresyvinių mokesčių idėja aptarinėjama jau gana ilgai, bet vežimas nejuda iš vietos.

1. http://swampland.time.com/2013/02/04/the-most-important-chart-in-american-politics/
2. What moves Labourites
3. The Myth of the Rich Who Flee From Taxes

Kas yra darbas, hobis, ir kur veda skolos?

Šiais laikais labai lengva gauti šiek tiek pinigų už bet kokį aktyvumą, tame tarpe ir už hobį. Aš domiuosi mokslu technologijomis,  verslu, ekonomika ir politika. Mano pastebėjimus surašau lietuviškai, retkarčiais angliškai. Kartais mano tas mintis perskaito apie šeši šimtai žmonių per mėnesį. Kai kas susidomi reklama ten, aš gaunu šiek tiek atlyginimo už tą reklamą. Ar aš tapau profesionaliu žurnalistu? Ne, tai yra mano hobis.

Jei iš veiklos negauni pajamų, kurių užtenka tavo gyvenimui, tai ta tavo veikla yra hobis. Darbas yra tai, kas neįdomu ir nemalonu, kas sunku. Tik tokiu atveju darbdavio giminė ar turtingesnis verslininkas neatims iš tavęs to tavo pajamų šaltinio. Įdomaus darbo su gražiais rezultatais ir dideliu atlyginimu be gerų ryšių nėra. Konkurencija jį sunaikina, kai tik jis atsitiktinai atsiranda. Beveik 90 procentų dirbančiųjų yra nepatenkinti jų darbu [1].

Labai dažnai pasitaikanti klaida, kalbant apie pinigus, yra teiginys, kad svarbu, kiek uždirbi. Realiai svarbus yra tik skirtumas tarp to, ką uždirbi ir kiek išleidi. Jei išleidi daugiau, negu uždirbi, tai turi daug streso (skolos stipriai gadina sveikatą), ir po dešimties metų gali gulėti kur nors paralyžuotas kaime, nes skolos sunaikina tavo ir tavo jaunos šeimos sveikatą. O tavo bendraamžis jaunas miškininkas su universitetiniu išsilavinimu, uždirbantis kelis kartus mažiau, bet išleidžiantis tik pusę to, ką uždirba, bus pilname jėgų žydėjime, turės gražią sveiką šeimą, savo verslą ir jau nebedirbs miškininku. Niekas taip negadina pomidorų išvaizdos, kaip vaisių užmezgimas. Lygiai taip pat niekas taip negadina sveikatos, kaip skolos.

1. Knowing When to Quit