Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.
2013 m. kovo 13 d., trečiadienis
Svarbus žingsnis internetinių studijų pritaikyme
Studentai Kalifornijoje gali gauti galimybę baigti paskaitų ciklą ar kitokį universitetinį kursą interneto pagalba ir gauti už tai kreditą, pagal valstijoje svarstomą įstatymą [1]. Iki šiol kai kurie studentai po keletą metų laukia vietų populiariuose kursuose, kadangi universitetams žymiai mažėja finansavimas. Tokiems studentams labai pasisektų, jeigu internetiniai kursai padėtų daugumai ir dėlto prigytų, o universitetai ir valstija sutaupytų daug pinigų, nes studentų apmokymas internetu yra pigesnis.
Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.
Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.
2013 m. kovo 11 d., pirmadienis
Ar Vilnius yra regiono ar bent Lietuvos kultūros centras?
Ne. Jei pasižiūrėti mokslinės produkcijos duomenų bazėse, tai provincinis Bialystokas (Balstogė) Lenkijoje gamina tos mokslinės produkcijos daug. Vilnius - nieko. O kur nėra mokslo, nėra ir verslo inovacijų, nėra ir kitos kultūros, nes nėra pinigų tai kultūrai.
Vilnius stumia popierėlį. Leidimai, draudimai, lenkų prieš lietuvius, rusų prieš lenkus kiršinimai. Tie kiršinimai irgi yra popierėliai, tik propagandiniai. Kaip ir dauguma Vilniaus stumiamų popierėlių, nacistinė propaganda padaro daug žalos.
Ką reikėtų pirmiausia keisti? Baigti kitataučių ir emigrantų propagandinį juodinimą, baidymą, pasų atiminėjimą. Kviesti į Lietuvą specialistus - tiek tautiečius emigrantus, tiek užsieniečius (atsimenat, kaip Gediminas kvietė Europos amatininkus?). Sudaryti tiems specialistams darbo sąlygas, tame tarpe ir padorius atlyginimus. Užspausti uodegas mūsų gerbiamiems profesoriams, vietoje darbo rezultatų siūlantiems mums naivias apgavystes, kaip fiktyvių mokslinių darbų spausdinimo fiktyviuose žurnaluose mafijinius skandalus. Be gailesčio vykime visus pagautus apgavikus.
Suvienykime visus, kas neabejingi gimtinei.
Vilnius stumia popierėlį. Leidimai, draudimai, lenkų prieš lietuvius, rusų prieš lenkus kiršinimai. Tie kiršinimai irgi yra popierėliai, tik propagandiniai. Kaip ir dauguma Vilniaus stumiamų popierėlių, nacistinė propaganda padaro daug žalos.
Ką reikėtų pirmiausia keisti? Baigti kitataučių ir emigrantų propagandinį juodinimą, baidymą, pasų atiminėjimą. Kviesti į Lietuvą specialistus - tiek tautiečius emigrantus, tiek užsieniečius (atsimenat, kaip Gediminas kvietė Europos amatininkus?). Sudaryti tiems specialistams darbo sąlygas, tame tarpe ir padorius atlyginimus. Užspausti uodegas mūsų gerbiamiems profesoriams, vietoje darbo rezultatų siūlantiems mums naivias apgavystes, kaip fiktyvių mokslinių darbų spausdinimo fiktyviuose žurnaluose mafijinius skandalus. Be gailesčio vykime visus pagautus apgavikus.
Suvienykime visus, kas neabejingi gimtinei.
Mokymasis internete ir mes
Užtenka Google ar Youtube išspausdinti klausimą How to... (angliškai: Kaip ... ?) ir galima surasti daugybę nemokamų filmukų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą.
Bet rimtesni dalykai jau pradeda būti mokamais ir tinklalapiuose. Trijų dienų profesionalios aukšto lygio fotografijos kurso užrašas tinklalapyje CreativeLive kainuoja 149 dolerius. Gyva transliacija yra nemokama, bet jos laikas tikrai bus nepatogus Lietuvoje ar net kitoje valandinėje juostoje Amerikoje. Lynda.com už neribotą mokymąsi daugybės jų kursų bibliotekoje, įskaitant, kaip naudotis dizainerių bei redaktorių programomis, ima 25 dolerius per mėnesį. Universitetinius kursus siūlančios kompanijos Udacity ir Coursera leidžia mokytis nemokamai, bet, pageidaujant už tokį mokymąsi gauti universitetinį kreditą, reikia už tai sumokėti.
Galima padaryti išvadą, jog norint rimtai mokytis visą gyvenimą, pageidautina pirmiausia išmokti anglų kalbą. Ir, aišku, taupyti pinigus, nes prireiks tų pinigų kai kuriais atvejais.
2013 m. kovo 9 d., šeštadienis
Kvadratinės pėdos daržininkystė
Neseniai kalbėjome apie intensyvią daržininkystę, vadinamą kvadratinės pėdos daržininkyste. Tai nereiškia, kad visa šeima gali gyventi iš vienos kvadratinės pėdos. Bet jūs nustebtumėte, sužinoję, kiek nedaug tų kvadratinių pėdų šeimai reikia. Galima pažiūrėti internete, bet suprasti metodą išeina, tik nusipirkus knygą. Aš tą knygą turiu ir išbandžiau. Puikus dalykas. Štai internetinis puslapis:
http://www.squarefootgardening.com/books/
2013 m. kovo 8 d., penktadienis
Ar gali Danija būti mums pavyzdžiu?
_Beveik 40 metų Danija plėtojo, investavo į savo atsinaujinančių energijos išteklių pramonę. Todėl „Danijos modelio“ palaikymas dideliais mokesčiais ir subsidijomis šiai šaliai atsiperka per atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir įrenginių eksportą [1]._
O koks Lietuvos eksportas? Baigiančių išsibėgioti vergų pigaus darbo vaisiai? Kodėl mes lupamės,kaip narkomanai, ieškodami pigių dujų, pigaus branduolinio kuro, kai tuo tarpu danai, vokiečiai ir kiti kaimynai pereina prie švarių technologijų, kurių nesunaikins greitai pasirodysiantys Europos ir pasaulio susitarimai kovoje su globaliu atšilimu ir už saugią, švarią aplinką?
1. J.Gylys. Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?
Kodėl atominės elektrinės taip žiauriai brangsta?
Naujai statoma suomių atominė elektrinė brangsta nuo 2,5 mlrd eurų iki 8,0 mlrd eurų, sako Robertas Dargis, Pramoninkų konfederacijos vadovas. Ta elektrinė dar brangs, nes statyboms galo nematyti [1].
Na ir suomiai, na ir labiausiai išsilavinę pasauly žmonės... Nemoka elektrinę suręst. Mes čia greitai kepurėm užmėtytume. Mes jai tokią renovaciją padarytume, radioaktyvūs pelėsiai stebintų visą pasaulį. Mes naktį statytume, kartu cementą vogti būtų vienas malonumas.
O jei rimtai, elektrinė taip žiauriai brangsta, nes dėl politinio spaudimo saugos reikalavimai visą laiką darosi tik griežtesni. Jų vykdymas brangiai kainuoja. Suomiai turtingi. Jiems tas nepakenks. Visai kita kalba Lietuvoje.
1.Kodėl R.Dargis nepritaria Visagino AE
Na ir suomiai, na ir labiausiai išsilavinę pasauly žmonės... Nemoka elektrinę suręst. Mes čia greitai kepurėm užmėtytume. Mes jai tokią renovaciją padarytume, radioaktyvūs pelėsiai stebintų visą pasaulį. Mes naktį statytume, kartu cementą vogti būtų vienas malonumas.
O jei rimtai, elektrinė taip žiauriai brangsta, nes dėl politinio spaudimo saugos reikalavimai visą laiką darosi tik griežtesni. Jų vykdymas brangiai kainuoja. Suomiai turtingi. Jiems tas nepakenks. Visai kita kalba Lietuvoje.
1.Kodėl R.Dargis nepritaria Visagino AE
2013 m. kovo 6 d., trečiadienis
Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“, kalbant apie dvigubą pilietybę
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjas, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas:
_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._
Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų, Napoleonų mantijose, savivalę?
_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._
Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų, Napoleonų mantijose, savivalę?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)