Turintieji aukštąjį išsilavinimą JAV kenčia nuo bedarbystės mažiausiai

 Nevisada jie gauna jų išsilavinimo vertus darbus šiais krizės laikais. Bet darbdaviai juos pasirenka pirmus, nes studijos parodo tam tikrą rimtumo ir sugebėjimo dirbti lygį. Mažiau išsilavinę piliečiai ir Amerikoje dabar dar kenčia nuo aukštos bedarbystės (Pav. 1). Beje, kai krizė baigsis, bedarbystė nuslugs, baigusieji universitetus užims jiems tinkančias geresnes darbo vietas, jiems bus dar geriau. Negailėkite laiko ir pinigų studijoms šiais neramiais laikais.




Pav.1. Bedarbystės kitimas JAV nuo recesijos pradžios priklauso nuo išsilavinimo lygio. X ašis rodo laiką, Y ašis rodo padidėjusį darbo vietų skaičių (procentais, į viršų) arba sumažėjusį darbo vietų skaičių (procentais, į apačią, po X ašimi), kurį turi tam tikro išsilavinimo žmonių grupė. Viršutinė kreivė rodo baigusių universitetus darbo vietų prieaugį. Žalia kreivė atspindi darbo vietų skaičiaus pokyčius tiems, kurie kurį laiką mokėsi universitete, bet negavo bakalauro. Raudona kreivė - baigusieji vidurinę, o mėlyna kreivė - tie, kurie ir vidurinės nebaigė. (Life Is O.K., if You Went to College By CATHERINE RAMPELL)

Baltijos šalių taupumas nesusidorojo su bedarbyste ir neatstatė BNP

Oranžinė kreivė rodo bedarbių procentą darbo jėgoje (bedarbystės skaičiai yra kairėje pusėje ant vertikalios ašies). Mėlyna kreivė rodo BNP išreikštą, imant pastovias kainas (BNP skaičiai yra dešinėje pusėje ant vertikalios ašies).

1. PAUL KRUGMAN Baltic Brouhaha

Ką daro JAV turtingieji, kad jų vaikai išliktų turtingi?

Greitai besikeičiančiame pasaulyje net turtingiems reikia turėti geresnį išsilavinimą, kad išsaugti jų turtus šeimoje. Todėl turtingieji nuo pat gimimo kuria jų vaikų galimybes gauti gerą išsilavinimą: negaili laiko skaityti ikidarželinukams, užsiimti jų sugebėjimu vystymų asmeniškai ir samdydami brangius korepetitorius, kad tinkamai paruošti gabių vaikų darželiams. Skiriamas didesnis dėmesys ir pasiturinčių vaikų socialinei brandai: turtingieji vaikai daugiau dalyvauja savanorių veikloje, komandų sporte, dažniau lanko pamaldas. Bendras rezultatas: turtuolių vaikai patenka į geriausius universitetus ir dažniau juos sėkmingai baigia, kuria stabilias šeimas [1].

Mes irgi vienais universitetais Lietuvos darbo jėgos vystymo problemų neišspręsime. Lietuvos verslas ir valdžia turi ieškoti būdų, kaip įstatymų keliu padidinti laiką, kurį tėvai gali praleisti su vaikais. Turime skirti daugiau dėmesio tėvų mokymui,  kurti vaikams geras ikimokyklinio ugdymo įstaigas, parengdami gabius ir brangiai apmokamus pedagogus darbui tose įstaigose, skirti didelį dėmesį lavinimo priemonių, tame tarpe ir knygų vaikams, prieinamumui lietuvių kalba, sustiprinti bažnyčios vaidmenį vaikų ugdymui.

1. No Rich Child Left Behind By SEAN F. REARDON

Galų gale išėjo aikštėn tiesa apie A.Kubiliaus atominės elektrinės statybos planus

Tiesa labai paprasta: vagis A.Kubilius norėjo, kad mes mokėtume už atominę elektrą brangiau, negu elektra kainuoja rinkoje [1] ir melavo, kad atominė elektra mums bus pigi. Jam mat parūpo dideli atkatai.

Sodinti į kalėjimą vagį ir apgaviką A.Kubilių. Anksčiau už pavogtą arklį bausdavo. Arklys buvo energijos šaltinis vienam žmogui.  Dabar reikia ir visos Lietuvos skriaudiką nubausti.

1. Mokslininkų išvados Seime jaukia atominės energetikos planus 

Balčytis išplepėjo, kodėl Gintarinė Ledi Prunskienė gydėsi Maskvoje

Prunskienė, vadovavusi mūsų Vyriausybei perėjimo prie kapitalizmo metu, gydėsi nuo insulto Maskvoje. Kodėl? Štai Balčyčio, buvusio mūsų ministro, dabar europarlamentaro, atsakymas:

_...Nereiktų tikėtis, kad jau šį rudenį .... Lietuvą užplūs pacientai iš turtingų valstybių. Priežastis – nepakankamai išvystyta ir patraukli infrastruktūra. Todėl jau šiandien būtina ieškoti inovatyvių metodų, taikyti viešąją ir privačią partnerystę, t.y. kada valstybė su privačiu kapitalu steigtų modernius sveikatingumo/gydymo centrus, kurių teikiamų paslaugų kokybė tenkintų iš Vakarų atvykstančius pacientus [1]._

Gydymas Maskvoje tikrai vertas mūsų dėmesio: 

_K. Prunskienė Maskvoje gydoma jau daugiau nei 3 mėnesius. Didelis šio centro privalumas, kad jis turi įrangos, kokios Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, čia yra įrenginys, kuris formuoja taisyklingą eiseną. Žmogus turi eiti valandą, o įrenginys, paremdamas įvairias kūno vietas, taip paskirsto kūno svorį, kad ėjimas būtų taisyklingas [2]._

Maskva yra vienas iš artimiausių daugiau nei dešimt milijonų gyventojų turintis miestas netoli nuo mūsų namų. Maskva turi daug naftos dolerių šiuolaikiniams prietaisams pirkti, šiuolaikinius pastatus statyti. Maskva turi gerai išsilavinusį medicininį personalą. 

Kai kas sako, kad mums toks gydymas yra neįperkamas. Pagrindinis klausimas jiems yra paprastas: kam tokiems "mums" neįperkamas? Kas čia tokie "mes"? Yra žmonių, kuriems niekas neįperkama. 

Prunskienės giminė turi pinigų, todėl, kaip visi, turintys pinigų, jie yra informuoti:  neis gydytis, kur daug brangiau, o kokybė yra blogesnė.

Sakykim, kad dalis medicinos talentų lieka Lietuvoje. 

1. Tada pinigų turintys, kaip Pruskienės giminė, gydytųsi Lietuvoje pas tuos talentus. Deja, taip nėra, Prunskienė gydosi Maskvoje. 

2. Dar daugiau, kadangi medicininės paslaugos dabar pavirto pasaulinės rinkos dalimi, ir žmonės randa geros kokybės medicinines paslaugas net Indijoje ir panašiose vietose, tai, esant gerai tų paslaugų kokybei Lietuvoje, atvažiuotų turtingi žmonės iš Vakarų gydytis į Lietuvą ( ne vien vargstantys neseniai emigravusieji lietuviai.Turime remtis informuotų ir pasiturinčių žmonių žiniomis. Durnių yra visur, tame tarpe ir tarp mūsų emigrantų.) Deja, Balčytis sako, kad vakariečiai Lietuvon gydytis nevažiuoja, ir nėra ko greitu laiku tikėtis, kad pas mus važiuos.

Šie du faktai prieštarauja mūsų prielaidai, kad Lietuvoje turime talentų, kurie sugeba gydyti šiuolaikiniu lygiu. Reiškia, mūsų prielaida yra neteisinga.

 Su gydymu Lietuvoje tokia problema: šūdas siūlomas, kaip tikras gydymas, kurio Lietuvos realybėje nėra. Juk tikri medicinos talentai juda tik viena kryptimi: iš Lietuvos į Vakarus. Pas ligonį Lietuvoje ateina toks  "profesorius", kuris nieko nežino. Aišku, jei geltoną šūdą parduosi aukso kaina, tai bus per brangu.

Todėl jei jūsų gydymui reikalinga šiuolaikinė įranga, ar jei slaugote močiutę, kuriai sunku nuvažiuoti toli, o Lietuvoje nėra tinkamo gydymo, reikia pagalvoti apie gydymą Maskvoje.


1. Z.Balčytis. Plačiau atverti duris medicinos turistams iš kitų valstybių 
2. 70-metį Maskvoje švenčianti K.Prunskienė - iš arti - DELFI Žinios

Middle class is going down the drain

Hello everybody,

Middle skilled jobs are becoming scarce. Your choice is: to take low skill (low pay) jobs and to be poor, or to work hard, to get a high skill job. I know working hard is not good for your health. Sitting on the beach for days is better. Becoming poor you are risking your health even more. 

Good luck and take a look at the Figures.

T.

http://opinionator.blogs.nytimes.com/2013/04/17/are-the-good-jobs-gone/?hp

Internetu paremtos studijų programos

Konkuruoti su robotais tampa vis sunkiau. Padoriam uždarbiui mums reikia vis daugiau išsilavinimo, kurio siekia ne tik milijonai jaunimo, bet ir milijonai suaugusių kvalifikacijos pakėlimui. Tradicinis universitetinis išsilavinimas tampa labai brangiu, todėl politikai, besimokantieji ir jų tėvai spaudžia mažinti kainas.

Senokai domimės internetu paremtomis studijų programomis (angliškai MOOCs), kurios daugumoje naudoja socialinių tinklų (kaip Facebook) taktiką. Tūkstančiai studentų viename kurse mokosi kartu iš paskaitų filmų bei tų filmų aptarimo tarpusavyje, iš internetinių komentarų bei klausimų, netgi tikrina vieni kitų rašomuosius darbus.

Kadangi tokiose programose galima užrašyti kiekvieną studento kompiuterio veiksmą, gaunami labai dideli duomenų masyvai. Šiuolaikiniais didelių duomenų masyvų tyrimo metodais galima tuos duomenis išnagrinėti, surandant, kokie profesorių veiksmai koreliuoja su geriausiu studentų mokymusi.

 Milijonų milijonus studijuojančių galima drąsiai pavadinti minia (angliškai crowd). Tos studijuojančių žmonių minios veiksmai tampa šių studijų programų augimo šaltiniu (angliškai, source). O jeigu augimo šaltinis yra minios veiksmai (angliškai crowd sourcing), tai tas augimas tampa ypač spartus. Milijoninė minia yra juk didelė.

Už ką tokios studentų mokymo kompanijos (MOOCs) gautų pinigus? Studijos yra ir liks nemokamos. Tai gerai, mes, lietuviai, mėgstame nemokamus dalykus. Vienas iš galimų būdų - išsimokiusiųjų žmonių sertifikavimas. Jei už vieno kurso pabaigimo sertifikavimą prašys po tik po 20-30 dolerių iš vieno studento, tai turint kelis milijonus studijuojančių gaunasi nemažos pinigų sumos. Dabar jau deramasi su reguliuojančia biurokratija, kad būtų galima sertifikuoti ir viso universitetinių kursų rinkinio užbaigimą [1].

Vienu žodžiu, geriausi pasaulio profesoriai kaupia žinias, kaip efektyviausiai mokyti studentus. Mūsų profesoriai tame nedalyvauja. Studentams dalyvauti reikia (tuo labiau, kad nieko nekainuoja), nes sugebėjimais turime konkuruoti pasaulio ekonomikoje, nepaisant to, kad mūsų tautos vadovybė vis dar akmenimis skaldo riešutus. Populiari teorija - rusai pakenkė mūsų vadovų smegenis, ir dabar mūsų vadovai nusirito į žemesnį išsivystymo lygį, arčiau beždžionių.

1. Online learning: Campus 2.0