Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Stresas, jei nekontroliuoji nei vienos tavo gyvenimo srities

Pažįstu vieną emigrantę. Augina vištas. Vieną neseniai papjovė. Sodina bulves. Gailisi, kad jos mieste neleidžia laikyti karves, o kiaules leidžia laikyti tik šuniukų vietoje, neleidžia skersti. Svajoja auginti triušius. Tai emigrantė, svetimoje šalyje, bet turinti vietinį aukštąjį išsilavinimą ir gerą darbą. Jos skirtumas tarp pajamų bei išlaidų yra didesnis, negu bet kurio iš jūsų. Ir jos vaikas sočiai gauna vištų mėšlo mikroorganizmų, kad apsaugoti to vaiko imuninę sistemą nuo alerginių reakcijų.

Jūs turite galimybę naudotis senelių sodais ir tėvų žemės sklypais. Dar tarybiniais laikais Antakalnyje, netoli nuo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ganydavosi arklys. Niekas nieko nedraudžia. Bet jūs nieko neauginate ir nesvajojate auginti.

Ką prarandate? Ne tik galimybę valgyti sveikesnį maistą, kuris užaugintas be rinkos spaudimo verslininkui, norinčiam išgyventi žiaurioje konkurencijoje. Svarbiausia, kad jūs neturite gyvenimo srities, kurioje esate patys sau šeimininkai. Viskas priklauso nuo sekančio pirkėjo ar viršininko. Nieko gyvenime nekontroliuodami, pergyvenate didžiulį pastovų stresą. Iš to išplaukia didžiulis nuovargis ir dar daugiau sveikatos problemų. Be to, visiškai priklausote nuo pinigų ir civilizacijos funkcionavimo. O civilizacijos funkcionavimą gali nupūsti tiesiog vėjas, kaip uraganas Filipinuose. Išvis, visuomenė skaldosi panašiai, kaip feodaliniais laikais. Elitas atsiskiria nuo kitų ir užsisklendžia savyje. Lietuvoje  jau dabar nėra šiuolaikinės civilizacijos. Vien STT atliekamos kratos žurnalistų namuose parodo, kad civilizaciją turim tik plepalų lygyje.

Kodėl nieko neauginate? Neturite laiko, nes ieškote internete idėjų, kad greitai praturtėti? Idėjos be pinigų nieko nereiškia. Na, o ta pažįstama emigrantė? Moterys praktiškesnės, nelabai pasitiki idėjomis. Ir ji jau turi pinigų, kurių taip trūksta daugumai moterų Lietuvoje. Todėl gali pagalvoti ir apie kitų poreikių patenkinimą.

Pastovus daugelio priedainis yra, kad mažas daržas,ar mažai vištų yra neverta prasidėti. O mintyse laikoma turtingo tėvelio, skurdaus tėvelio knygos [1] idėja: susikaupk ties spekuliacijomis, tik taip pasieksi pinigų ir valdžios. Realiai spekuliacijos buvo gerai statybų burbulo metu,o dabar nėra nei pinigų, nei valdžios spekuliantams. Ir nedidelis daržas leidžia visą vasarą nepirkti pomidorų, kurie, jei skanūs, yra gana brangūs.

Svarbiausia, net nedidelis daržas ar vištų pulkelis duoda žinių, be kurių neįmanoma prasimaitinti sunkesniu metu. Todėl net nedidelis daržas sumažina stresą šiais neramiais krizės laikais. Net nedidelis daržas, paimdamas  nedaug mūsų laiko, žymiai pagerina mūsų sveikatą, padidindamas mūsų pasitikėjimą mūsų sugebėjimais ir sumažindamas stresą. Turtingam tėveliui, skurdžiam tėveliui [1] šito nesuprasti. Kiyosaki pasekėjai protestuoja:

Kijosaki čia yra ne prie ko. Bet, kai praturtėsiu Kijosaki metodu, tai pirksiu milijonus kainuojantį sklypą Vilniuje ir tada auginsiu daržoves.

Nejaugi? Visur ir visada yra žmonių,kurie jau turi sklypus prie namų, bet dėl sveikatos ar dar kokių problemų negali tuose sklypuose dirbti. Paklausk kaimynų,  bendradarbių, verslo partnerių, vienu žodžiu, žmonių, kurie tavimi pasitiki, jei tokių dar kiek liko. Dalį nuomos kainos galima sumokėti daržovėmis, uogomis ir gėlėmis. Gero derliaus.


1. Robert Kiyosaki

2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Kas kaltas?

Alergijų epidemija miestuose, astma, uždegimų paskatinta vėžio liga ir rimtos kraujagyslių ligos rodo, kad kažkas yra negerai su naujuoju gyvenimo būdu. Pasirodo, kad gyvulių mėšle esantys mikrobai skatina imuninę sistemą raminančių ląstelių formavimąsi mūsų organizme. Net jei ne nuo vaikystės, bet vėliau gyvenime pradedame dirbti žemės ūkio darbus, tai naujos alergijos neatsiranda, nors senos išlieka [1].  Dabar, kai jūs patys, jūsų vaikai ir anūkai kankinsitės nuo uždegimų sukeltų problemų, tai bent žinosite, kad jūsų malonaus ir lengvo darbo paieškos tas problemas sukėlė. Nemokamų malonumų nebūna.


1. A Cure for the Allergy Epidemic?


Ko dejuoja lietuviškas verslas?

Nepraeina dienos, kad nepasirodytų reikalavimų palengvinti įvažiavimą į Lietuvą. Va ir A.Kubilius siūlo vogti talentus iš Rytų [1].  Lietuviškame versle nerimas kyla. Juk kai prasidėjo krizė, vadovaujami A.Kubiliaus, atleidome kvalifikuotus specialistus. Specialistai padūsavo, kad nori valgyti, ir emigravo. Nebeturim tų emigravusių specialistų.

Vokiečiai neatleido tokių žmonių krizės įkarštyje. Juk kiekviena krizė kada nors baigiasi. Atvirkščiai,  Vokietijos valstybė pradėjo tiems, kuries neužtekdavo darbo, mokėti dalinę nedarbingumo pašalpą, kad darbuotojai galėtų darbo vietoje darbo laiku kelti kvalifikaciją. Vokiečių darbdaviai dalinai finansavo ir organizavo šiuo pratimus. Vokiečiai dabar turi nemažai specialistų. Kai krizės aštrumas sumažėjo, tie vokiečių specialistai dirba, sukuria vertę, moka mokesčius. Ten visiems gerai, ir, kaip toliau matysime, bus dar geriau.

O mums? Klausome A.Kubiliaus idėjų. Bet kaip mes pavogsime Rytų specialistus? Juk Europos Sąjungos darbo rinka yra viena. Mums emigravusieji lietuviai specialistai jau nebedirba, todėl neturim pinigų mokėti padorius atlyginimus jokiems specialistams. Jei žmogus iš Rytų panorės dirbti Vakaruose, tai jis neužsuka į žemų atlyginimų Lietuvą, o važiuoja tiesiai į aukštų atlyginimų Vokietiją, kur nėra tokių individų, kaip A.Kubilius, kurie krizę paverčia verslo katastrofa ir ieško išeities, bandydami padaryti bėdą kaimynams.

Lietuvoje darbas smarkiai apmokestintas, o kapitalas yra apmokestintas mažai. Gal jau laikas normaliai apmokestinti verslus, iš tų mokesčių padaryti studijas nemokamas visiems. Tai įgalintų paruošti tiek specialistų, kad užtektų ir emigracijai, ir mūsų verslams? Nejaugi vis dar naiviai tikimės, kad, jei nevogsi, prakaituosi - nieko neturėsi?

1. A. Kubilius. Neapleidžia svajonė gyventi Lietuvoje, kuri būtų tokia pat sėkminga kaip Švedija 

2013 m. lapkričio 8 d., penktadienis

Vokietija uždraudžia skalūnų dujų gamybą

Vokietija uždraudžia skalūnų dujų gamybą iki tol, kol nebus surasti būdai skalūnų dujas išgauti be kenkimo aplinkai [1]. Taip vokiečiai jungiasi prie prancūzų, kurie uždraudė skalūnų dujų gamybą dar anksčiau. Šaunuoliai žemaičiai ir jų sąjungininkai, jūs apsaugojote mus nuo Europos Sąjungos baudų už aplinkos teršimą, kurias didžiosios Europos Sąjungos šalys greitu laiku įves.

Net JAV, kur žmonės daugiau prisižiūrėjo į skalūnų dujų gamybą, 49 procentai yra prieš skalūnų dujų gamybą, 44 procentai - už, ir skalūnų dujų gamybos priešininkų skaičius greitai auga. Atskiri miestai referendumais uždraudžia skalūnų dujų gamybą [2].


1. New German Government Would Put Moratorium on Fracking-Party Officials

2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Ar tikrai mes norime euro?

Jei mes pakeičiame litą euru, tai tokiu būdu paremiame Vokietijos ekonomiką, kuri, eksportuodama daugiau, negu importuodama, klesti kitų valstybių sąskaita. Juk vokiečių markė dabar būtų žymiai brangesnė, negu yra euras, todėl vokiečių eksportas dėl tokios superbrangios markės būtų žymiai brangesnis, negu yra dabar, ir todėl vokiečių eksportas būtų žymiai mažesnis.

Jei išlaikome laisvę atrišti litą nuo (vokiečiams naudingo) euro krizės sustiprėjimo atveju ir leidžiame kristi lito vertei, kaip lenkai leidžia kristi zlotui, tai yra blogai vokiečiams, nes mūsų eksportas gali lengviau konkuruoti su Vokietijos eksportu. Tokiu atveju yra gerai mums visiems, nes stiprinamas mūsų eksportas [1].

Na, o kolkas mes galime dar kurį laiką paremti tuos, kurie prisiskolino eurais.Bet ta parama gali baigtis, žiūrint, kokia tokios paramos kaina. Juk mums reikia išsaugoti mūsų eksportą ir šalies ekonomiką. Tokiu atveju reikia atrišti litą nuo euro, net jei tai yra labai skausminga kai kuriems šalies ekonomikos veikėjams, kurie prisiima pernelyg daug rizikos didelių skolų eurais pavidalu. Jei litai atpinga, kaip jie gali atiduoti skolas eurais, gaudami pajamas pigesniais litais?

1. Euras, Lietuva ir JAV

2013 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

Visi antrosios pensijinės pakopos dalyviai gausite per anuitetą

Seniai bandau suprasti, kaip apgaus tuos, kurie iš Sodros pinigus sukišo į privačius pensijinius fondus. Pagaliau paaiškėjo. Šie nelaimingieji privalės kiekvienas pirkti anuitetą. Sumoki didelę sumą pinigų ir  po to gauni reguliarias išmokas. Pasirodo, kad anuitetą tvarkančios kompanijos gali bankrutuoti, ir tie anuitetai nėra valstybės garantuoti:

_Be to, pensijų kaupimo privačiuose fonduose laikotarpiu nuo bankroto žmogus yra apdraustas įstatymais.Tačiau jau išėjęs į pensiją, kada jis turės įsigyti anuitetą, nuo anuitetą pardavusios bendrovės bankroto jis nėra apdraustas [1]._

Štai kaip gali padaryti Sekundės tipo sukčiai: 

Įsteigti anuitetą tvarkančią kompaniją, pinigus pervesti į Bahamus, bankrutuoti ir toliau gyventi šiltuose kraštuose be rūpesčio. Tokia primityvi idėja, bet jos užtenka. Primityvius žmones apgauti nesunku. Jūs paliksite tuos pinigus vaikams, bet ne jūsų. Kol dar galite, neškite kudašių atgal į Sodrą. Valdininkas su jauna sekretore Bahamuose yra retas, bet kiekvieną normalų žmogų piktinantis vaizdas. Visi pykom, matydami A.Kubilių už mūsų valstybės pinigus važinėjantį su jauna sekretore dviračiu Kalifornijoje. Bet tas prakeiktas valdininkas gali pagrobti tik komandiruotei (nors ir brangiai) skirtus pinigus.O mūsų privatūs sukčiai, vadinami verslininkais, moka išnešti visus pinigus, kiek tik mes jiems perduodame į rankas.

Paprastai kalbant, jei surinksi padoresnę sumą pinigų antroje pakopoje, tai pasiimti tuos pinigus tau valdžia neleis. Turėsi atiduoti tavo pinigus draudimo bendrovei, kuri tam tikrą laiką kas mėnesį tau mokės priedą prie pensijos. O kai surinks daugiau pinigų iš tokių, kaip tu, tai tie draudimo bendrovės veikėjai pabėgs su visais tais pinigais, kaip jie visi Lietuvoje daro. Valdžia tau nieko nekompensuos, nes nenori tokios rizikos. Kam tau rizika, kurios nenori valdžia?

Mažas pajamas turintiems ir greitai į pensiją išeinantiems, kurie atleisti nuo pareigos pirkti anuitetą, specialistai visiškai nepataria investuoti į antrąją pakopą, nes jie tik praras tas investicijas. Gaus grynais nulį visai be apgavysčių.
Pinigai, aišku, niekur nedingsta, nes nusėda fondų valdytojų kišenėse. Pacituokim tipišką kk komentarą:


_Kaip gražiai suokiama , jie manipuliuodami su antra pensijų pakopa  iš manęs pasisavino 25 tūkst. litų . Juokingai gavosi - mano įneštus realius pnigus pavertė investiciniais vienetais, o jų vertę sumažino per 3 metus 30 procentų ir dar lupo už taip vadinama aptarnavimą kiekvieną mėnesį, nuskaitydami tuos investicinius vienetus, ir taip vien jų aš netekau 2 tūkst. vienetų. Aišku pinigai niekur nedingo, tik jų kišenėse nusėdo . Juos reikia sodinti į kalėjimą o ne teikti nemokamą finansinę paramą, atimant iš Sodros lėšas. Pamatęs tai, bandžiau likučius atsiimti, nes dar po kelių metų tų investicinių vienetų būtų nebelike nei vieno . Aš juos galiu vadinti tik žulikų vardu, nes mane jie apvogė [2]._

1. S. Jakeliūnas: paprastam žmogui apsispręsti dėl pensijos - neįmanoma  (15)

2. (23)

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Warning labels for safe stuff [1]

The tittle of this piece does not add up. If genetically modified food is so safe, what does have Monsanto to hide from me? Why not to give  a chance for me to know what I eat, and how do I feel after eating the GM food? I might love the feeling and come back for more. I like  mostly vegetables that I grow myself and wild-caught (better by myself) fish. No unnaturally recombined genes there. How does the  food with the unnaturally recombined genes taste? Nobody knows. Nobody is able even to try. Nothing good in that.

The vegetables do not work so well in GMO edition. The majority of fresh fruits and vegetables on the market are not genetically engineered. No luck there.It seems, that we have mostly "Frankenstein" people, no "Frankenstein" vegetables

USDA approved voluntary GMO-free label. Since the label is voluntary, it is not dependable. If you want the label, then you stick it on. Most food producers do not care. Again, no luck there. I would suggest "Frankenstein" food-free label. That would work better in marketing and would be more popular with the food producers and consumers.

1. http://www.economist.com/comment/2201780#comment-2201780