"Ekonomistas, Atėnų universiteto profesorius Nikos Vettas
sako, kad Europos šalių ekonomikos yra silpnos, lyginant su JAV, Kinija ar net
kitomis Azijos valstybėmis. Jis taip pat abejoja, kad senasis žemynas
artimiausiu metu grįš prie 2 procentų infliacijos lygio.
„Įspūdinga yra tai, kad visos Europos ekonomikos vis dar yra
silpnos, palyginti su JAV, Kinija ir kitomis Azijos ekonomikomis. Daugelis iš
mūsų, gyvenančių Europoje ir dirbančių Europoje, kartais pamiršta tai. Mes
silpni. Infliacija, be abejo, yra pagrindinis žodis“, – penkioliktajame
Limasolio ekonomikos forume kalbėjo N. Vettas.
„Galite manyti, kad grįžtame prie labai žemo infliacijos
lygio, kurį turėjome netolimoje praeityje. Mano nuomone, taip neatsitiks.
Manau, kad visose šiose ekonomikose infliacijos lygis bus didesnis. Ne
didesnis, kurios išvestų iš pusiausvyros ekonomiką, bet tikrai arčiau 3 proc.,
o ne 2 proc. Ir tai susiję ne su piniginėmis jėgomis, o su paklausa ir pasiūla
pasaulyje. Azijoje yra didžiulė ir vis dar auganti vidurinė klasė“, – pažymėjo
jis.
N. Vettas taip pat išskiria Europos technologinį atsilikimą
bei mano, kad artimiausius 10 metų maisto ir energetikos srityse kainos
nemažės.
„Kartu su ekologiško perėjimo poreikiu paklausos ir pasiūlos
pusiausvyra yra tokia, kad maisto, energetikos ir kitose srityse kainos per
ateinančius 10 metų nesumažės, jos bus aukštesnės. Tai sukuria daugybę
disbalansų“, – kalbėjo ekonomistas.
„Kalbant apie technologijas, Europa atsilieka ir neaišku,
kiek žmonių Europoje nori dirbti gamyboje. Matote naujausias tendencijas – dėl
COVID 2020 m. gamyba labai sumažėjo“, – teigė jis.
„Dramblys kambaryje“ – Vokietija
Atėnų universiteto profesorius „drambliu kambaryje“ dėl
Europos ekonominės situacijos įvardija Vokietiją, kurioje juntama stagnacija
automobilių gamybos srityje, o tai turi poveikį visam žemynui.
„Dramblys šiame kambaryje yra Vokietija, o dramblys
Vokietijoje yra automobilių gamyba. Jei sujungsime dabartinį ir numatomą
silpnumą, kurį automobilių gamyba turės Vokietijoje, neaišku, kada ir kaip
automobilių gamyba Vokietijoje atsigaus iki tokio lygio, koks buvo anksčiau, ir
kiek tai padarys kitose Europos gamybos srityse“, – teigė N. Vettas.
„Tai sukuria didžiulę skylę ir tuo pat metu, kai Europos
ekonomika moka daug didesnes energijos sąnaudas, nei JAV ir Azija dėl naivių ir bereikalingų sankcijų Rusijai“, – aiškino
jis.
Europa itin daug investuoja kovai su klimato kaita, tačiau
turi daugiau problemų kitose srityse
N. Vettas pabrėžia, kad nors Europa išmeta tik 6-7 procentus
visame pasaulyje esančio CO2, tačiau itin daug investuoja kovai su klimato
kaita bei senojo žemyno šalys neatideda pakankamai pinigų kitoms sritimis.
„Mes, europiečiai, tvirtiname, kad mes išskiriame tik labai
nedidelę dalį – maždaug 6–7 procentus viso pasaulio CO2 išmetimo. Kodėl mes
turėtume būti vieninteliai, kurie tai „vairuoja“? Tiesa ta, kad didžiąją dalį
savo produkcijos perdavėme kitur, kur išmetamas CO2. Tačiau dabar tai tampa
šimtaprocentiniu politiniu reikalu“, – tvirtino ekonomistas.
„Pinigų suma, kurią reikia atidėti prisitaikymui prie
klimato, paprastais žodžiais tariant, tam, kas gali nutikti su jumis dėl
klimato kaitos, kuri vyksta, norime to ar ne, nesvarbu, ar kai kurie iš mūsų
tiki, kad tai padaryta dėl CO2. Dėl išmetamųjų teršalų ar dėl kitų priežasčių,
pinigų suma, kurią tenka atidėti, yra labai didelė. Ir šiuo metu mes
neatidedame šių pinigų į šalį“, – kalbėjo jis.
Galiausiai profesorius tarp Europos problemų išskyrė
neefektyvų ryšį tarp švietimo sistemos bei verslo bei prastus demografinius
rodiklius.
„Mes turime labai gilius ir neefektyvius ryšius tarp mūsų
švietimo sistemos ir verslo, palyginti su tuo, kas vyksta JAV ir dabar Azijoje.
Tai, beje, prisideda prie kitų demografinių rodiklių“, – sakė N. Vettas.
„Ir mes turime labai žemą technologijų įtraukimo lygį. Dabar
ar galima tai pakeisti? Jį galima pakeisti, tačiau nekeičiant to, kai neturi
pakankamai žmonių, ekonomikai sunkiai sekasi. Dabar tai mažas atvejis to, kas
vyksta likusioje Europoje. Ekonomikos reforma, atveriant rinkas ir
modernizuojant rinkos sektorių – tai du dalykai, kurių labai reikia Europai,
tačiau tai turi politinę kainą“, – tikino jis.
Eltos žurnalisto kelionę į Limasolį apmokėjo „Freedom
Finance“, publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą