Spermos, ir ne tik spermos, problemos

Nuo 1989 iki 2005 vidutinio prancūzo spermatozoidų skaičius spermos tūrio vienete nukrito trečdaliu  (32,2 procento).  Dar blogiau, per tą patį laiką teisingai susiformavusių spermatozoidų dalis sumažėjo nuo 60,9% iki 52,8%*. Tai liūdna naujiena ne tik tiems, kurie tikisi sulaukti vaikų. Kažkas tyliai kenkia mūsų sveikatai net pačioje sveikiausiai gyvenančioje Europos šalyje.

Prisižiūrėjome serialų per televizorių ar kompiuterį. Visi norime gyventi taip gražiai, kaip gyvena tie, kurie irgi verkia, net  būdami turtingi. Daugelis iš mūsų atradome, kad jei atsisakysime mūsų protėvių sodininkavimo bei daržininkavimo, tai turėsime daugiau laiko lankytis svečiuose ir valgyti kafejuškėse. Bėda, kad tie valgį gaminantys kapitalistai taupo, naudoja daug chemikalų. Gamta prisitaiko ir ginasi, darosi atspari net bjauriausiems chemikalams. Reikia dar bjauresnių, norint nors kiek uždirbti žiaurioje konkurencijoje. Mūsų sveikata,  įskaitant spermos kokybę, tyliai prastėja, nes daugelis pesticidų turi estrogeninių ir anti-androgeninių bei kitų kenkiančių savybių ( PDF). Atliekame grandiozinį eksperimentą su tautos sveikata, bet nieko apie tai nekalbame.

• Yet another study suggests sperm numbers are falling in rich countries 87

Apie žemės drebėjimus, kuriuos galimai sukelia skalūnų skaldymas

Tas skalūnų skaldymas yra hidraulinis. Tai reiškia, kad jėga perduodama skysčiu. Skystis šiuo atveju yra vanduo. Kad tame vandeny neaugtų bakterijos, ir tų bakterijų plėvelės neužkimštų plyšius skalūnuose, per kuriuos turi išeiti dujos, ar nafta, į vandenį pridedama nuodų. Kai dujos ar nafta išeina, kartu išnešamas tas vandenėlis, kuriame dar ištirpsta giliai žemėje esančios radioaktyvios medžiagos.

Toks išsiveržęs atgal vanduo yra netinkamas biologiniams valymui, naudojant bakterijas. Toli vežti tą vandenį yra brangu, nes to vandens yra labai daug. Todėl Chevronai mėgsta tą vandenį suvaryti netoliese atgal į žemę ilgam saugojimui. Specialistai įtaria, kad tai sukelia žemės drebėjimus ten, kur didesni žemės drebėjimai būna retai, pavyzdžiui Oklahomoje, JAV, nes, taupumo sumetimais, to vandens suvaroma vienoje vietoje daug ir žymiai pasikeičia slėgis po žeme [1].

Šaunuoliai žemaičiai, mes dar patys nežinome, nuo ko jūs mus visus išgelbėjote.

1. Drilling Waste Disposal Suspected in a Spate of Oklahoma Earthquakes

By HENRY FOUNTAIN

Filmukas anglų kalba: Man-Made Quakes

Kaip mes pavertėme Lietuvą bananų respublika?

Kodėl leidžiame didžiulėms monopolijoms, valdomoms daugiausia svetimšalių, teršti mūsų žemę, vandenį ir orą, net žudyti mus vardan padidintų pelnų?

Aiškiai nesugebame sukurti šalyje pusiausvyros tarp priešingų jėgų. Šveicarų bendruomenės tokios tvirtos, kad atima iš superturtuolių net jų auksinius parašiutus. O mes, kaip ir Rusijos gyventojai, nesugebame įvesti net progresyvinius mokesčius. Butkevičiaus komunistai juos seniai siūlo, bet viena akimi žiūri, ką pasakys juos globojanti Maxima [1]. O Maximai šie mokesčiai nepatinka, todėl jų neįveda.

Bet yra prošvaisčių ir mūsų padangėje. Tauta griežtai atsisako atominės elektrinės referendume. Tik viena Rusijos išauklėta Grybauskaitė ir gausus Butkevičiaus [3] vadovaujamų komunistų būrys nesuvokia, kad atominio pragaro gimtinėje nebus. Žemaičiai kartu su gausiu rėmėjų iš visos Lietuvos komanda neleidžia sunaikinti klestinčius žemaičių ūkius dėl Chevrono skalūninių dujų pelnų ir otkatų saujelei parazitų Vilniuje [4]. Todėl tikiu, kad ir mes išmoksime tvarkytis gimtinėje.

_1. Socdemai siūlė iki 1 tūkst. litų mėnesio pajamas apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o 1 tūkst. litų viršijančią atlyginimo dalį - 27 proc. tarifu.  (Socialdemokratai progresyvinius mokesčius siūlys)_

2. D. Grybauskaitė sąmoningai nemini referendumo dėl atominės

3. A.Butkevičius: „Dėl atominės elektrinės reikės dar vieno referendumo“

4. J.Valatka. Kolektyvinis verksmas dėl nuskriausto „Chevrono“

Ką reiškia dirbti?

Tai reiškia pagerinti arba bent kontroliuoti situaciją. Daug laiko kiekviename darbe užima surasti, kas šiame darbe yra svarbiausia ir susitelkti ties tuo. Jei to laiko neužtenka, praverčia Coursera ir kiti panašūs kursai, universitetai, korepetitoriai, mokytojai, mūsų srities specialistai, bendramoksliai ir bendradarbiai, konferencijos ar kokia nors šių pagalbos šaltinių kombinacija. Nereikia gailėti resursų tokios pagalbos atlyginimui, tai yra būtina kiekvieno darbo dalis. Skype padaro šią pagalbą prieinama bet kam bet kur.Galima konsultuotis Niujorko specialistų terpėje, pačiam būnant Londone. Reikia tik turėti pinigų ir mokėti šiuo atveju anglų kalbą. Pačiam viską išsiaiškinti yra pigiausia ir geriausia, bet reikia laiko.

Kaip galima sužinoti, ar gerai dirbame? Tik matuojant, ką padarome. Šeimos ūkio darbų geriausias matavimo būdas - suskaičiuoti pinigus atsargose. Pinigų ir atsargos padeda išvengti blogesnių darbų.  Sutaupytų pinigų kiekis parodo, kaip gerai dirbame, didindami skirtumą tarp pajamų bei išlaidų. Beje, geros pinigų atsargos padeda suvaldyti šeimos situaciją ligos ar krizės atvejais.

Daržininkystė bei sodininkystė, ypač Lietuvoje, padeda sutaupyti pinigus. Neveltui sakoma, kad auginti savo daržoves ir vaisius yra tas pats, kaip patiems spausdinti pinigus. Savo išaugintu maistu yra sveikiau maitintis. Daržininkystė bei sodininkystė duoda ypatingą papildomų pajamų šaltinį, nepriklausantį nuo mūsų vergvaldiškų ponų bei klientų įgeidžių. Ta nepriklausomybė žymiai sumažina stresą, didina mūsų sugebėjimą kontroliuoti bent dalį mūsų gyvenimo, kurią negali kontroliuoti ponai politikai, ponai darbdaviai ir ponai klientai. Kartu tai yra nebloga pramoga [1].

1. http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/nauja-a-zacharevicienes-aistra-sodininkyste-ir-darzininkyste.htm#.UqE7afRDuKA

Google ruošiasi robotais pakeisti krovėjus gamyboje ir prekių pristatyme [1]

Šių technologinių laimėjimų pagrindas - didieji duomenys [2] bei koreliacijos.

 Nejaugi dar yra žmonių, kurie galvoja, kad Lietuvos vaikams nereikia mokytis? Verta pasižiūrėti klipukus žemiau nurodytame straipsnyje [1]. Man juokingiausi buvo apie robotą, retkarčiais malonumo dėlei mėtantį siuntinius, ir apie robotus, vaikštančius ant dviejų kojų.

1.Google Puts Money on Robots, Using the Man Behind Android

2. Dideli duomenys: kas tai? 

 

 

Nesakau, kad pardavimai nėra verslas.

 Bet Maksimos daržovių skyriaus vadybininkas, už minimumą dėstantis daržoves lentynose, ir išleidžiamas į tualetą tik tada, kai niekas kitas nėra išleistas, nėra labai rimtas verslininkas.

Kaip pereiti į rimtų verslininkų gretas? Rimtai taupyti pinigus, išmokti dirbti su pinigais, kad prisidengti jais nuo kitų basakojų, treniruojančių šlapimo latakų sfinkterius, pardavėjų konkurencijos. Sfinkteris yra tas daiktas, kuris nutraukia šlapimo čiurkšlę, kai ji netyčia išsprūsta į kelnes.

Kam jau laikas bėgti iš čia?

Emigracija yra blogis, kai emigruoja ir negrįžta turtingi, jauni, sveiki, gabūs, išsilavinę ir iniciatyvūs. Mums reikia taip sutvarkyti aplinką, mokyklas, universitetus, mokslo tyrimų įstaigas, bei kitas darbovietes, kad kuo daugiau tokių žmonių liktų Lietuvoje, arba nors grįžtų namo. Nemokamas geras išsilavinimas jų vaikams, nemokamas geras medicininis aptarnavimas, žemas nusikalstamumas, aukštas kultūros lygis šalyje, geri uždarbiai, galimybė nesunkiai konkuruoti pasaulinėse rinkose, švari aplinka (Mazuroni, kur tu vėl įlindai?) - be viso to neapsieiname. Galvokime, kaip tai sukurti. Lazerių sukryžminimas su restrikcijos fermentais (neklauskite, ką tai reiškia) yra gerai, bet mažoka.

Tačiau būkime realistai. Išsilavinimas Lietuvoje šiandien yra palyginus prastas. Geriausias mūsų universitetas (VU) yra blogesnis, negu šeši šimtai pasaulio universitetų, (1 pav.) [1]. Dar blogiau, turime daug Lietuvoje ir to talentingo, bet skurstančio, jaunimo, kuriems mūsų lietuviškas išsilavinimas yra pernelyg brangus [2]. Nekarstykime jiems propagandinių makaronų ant ausų. Skurstantiems sunku konkuruoti su korepetitoriais apstatytais [3], nusirašinėjančiais [4], kyšius duodančiais[5], turtingesniais. Lietuvių tautai yra žymiai geriau, jei gabus, bet neturtingas, jaunimas emigruoja ir atskleidžia talentą ten, kur yra geresnė tvarka, geresnis bei pigesnis išsilavinimas, mažiau nusirašinėjimo bei kyšių. Džiaukimės jų pasiekimais, atsiųstais pinigais, pasidalinta patirtimi.

1 pav. Harvardo universitetas JAV, vienas iš geriausiųjų pasaulio universitetų.

Jei kas tikitės, kad tokie krokodilai, kaip Maxima, užkariaus Lietuvai pasaulį, tai tragedija Maximojeir viskas, kas buvo prieš ją [6] verčia pakeisti nuomonę. Tokie krokodilai yra tingūs ir godūs, naikinantys visa, kas kruta, bei teršiantys Lietuvos vardą pasauly [7]. Gal kam gražiai atrodytų gabus Lietuvos jaunimas, vargstantis už grašius prie jų kasų, bet tai irgi yra nerealu. Nesistenkime aukoti Maximai talentus, nėra dėl ko.

Sukurkime Lietuvoje sąlygas tiems talentams, kurie gali čia atsiskleisti. Padėkime tiems talentams, kuriems yra geriau emigravus. Įstatymai, draudžiantys raginimus emigruoti [8], atiminėjantys pilietybę iš emigrantų [9], yra nukreipti prieš lietuvių tautą, nes trukdo klestėti mūsų jaunimui globaliame pasaulyje, trukdo mums išlaikyti vienybę [10]. Naivu tikėtis, kad be lietuvių vienybės išgyvensime, kaip tauta, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje šiais neramiais laikais [11].

1. Kur pasauliniame reitinge nutūpė Lietuvos universitetai 

2. _...brangiausiai – 13,8 tūkst. Lt per metus – kainuos tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Daugiau nei 12 tūkst. Lt teks pakloti už odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, trečioje vietoje – vėl ISM: 11,4 tūkst. Lt už ekonomikos studijas._ 

Studijos: pigiausios ir brangiausios 

3. _Tai, kad korepetitoriai Lietuvoje paklausūs, rodo ir daugybė skelbimų internete, siūlančių papildomą specialistų pagalbą. Ypač daug matematiką, anglų ir lietuvių kalbas bei istoriją papildomai mokančių korepetitorių_ 

Korepetitoriai: svari pagalba ar blogas įprotis? 

4. _TILS tyrimo duomenimis, Lietuvoje nusirašinėja  88 proc. moksleivių ir 72 proc. studentų. 14 proc. moksleivių ir 16 proc. studentų yra pirkę rašto darbus._ 

Nusirašinėjimas - ne problema? – „Transparency International 

5. Trisdešimt trys procentai Lietuvos studentų apklausoje prisipažino,kad duoda kyšį.  

Kyšininkavimas 

6.R.Bogdanas.Virš„Maksimos“ tik dangus 

 

7. „Maxima“ vadovų bandymai suvaldyti krizę 

8. Už raginimą emigruoti – tūkstantinės baudos 

9. T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kas draudžia? 

10. Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas, 93 psl.

11. M.Draghi: euro zonos ekonominės problemos kelia didelę grėsmę