Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. kovo 12 d., trečiadienis

Kodėl Grybauskaitės bandymai sukelti karą su Rusija yra tik karštas oras?

Nes niekas kitas nenori karo su Rusija. Vokietija dėl verslo, politinių ir kitų priežasčių neis toliau žodžių apie griežtas sankcijas Rusijai. Pačių griežtų sankcijų nesulauksime [1,2]. Nei Lenkija, nei, tuo labiau, mes neturime pakankamai svorio, kad pakeistume padėtį.

Bet isterija, kurią kelia Grybauskaitė yra mums naudinga politiškai. Ji parodo, kad į aukščiausią postą valstybėje yra išrinkta asmenybė, kuri nesupranta šių dienų pasaulio ir negali veikti jame. Deja, ekonominė žala Lietuvai yra didžiulė [3].

1. Charlemagne: Disarmed diplomacy
 2. Verslo atstovai: sankcijų prieš Rusiją taikymo idėja yra absurdiška 
3.Verslininkas V. Kaikaris: galėsime savo patrankas sviestu tepti, nes jo nebus kur dėti 

2014 m. kovo 11 d., antradienis

Gerai, kad nepirkome katę maiše

JAV neturi gero būdo branduolinių atliekų saugojimui [1]. Atliekos, laikomos druskos šachtose, pradėjo duoti radioaktyvias nuotekas. Reikalingi nauji tyrimai, kaip tas atliekas saugoti pastoviai. Saugojimas yra brangus ir gali būti dar brangesnis. Gerai, kad nepirkome katę maiše ir nestatėme naują brangią elektrinę, kurios atliekų saugojimo kainos nebežino niekas.

1. http://www.nature.com/doifinder/10.1038/507015a


Gera naujiena būsimiems Lietuvos istorikams

Ką tik Grybauskaitė, Niektauškaitė ir Soplytė pareiškė, kad bedarbių Lvovo berniukų ir Donbaso šachtininkų peštynės kelia grėsmę gimtinės saugumui, ir kad jos visos trys be simbolinio pasipriešinimo nepasiduosiančios [1].

1. D. Grybauskaitė: antrą kartą istorinės klaidos pakartoti negalėsime – turėsime pasipriešinti ir turėsime iššauti 

2014 m. kovo 10 d., pirmadienis

Popiežiaus automobilis



Tai  1984-tų Renault, toks pat kokiais važinėja daugelis dirbančiųjų Prancūzijos ūkininkų ūkiuose paprastais darbininkais. Mielieji, 1984-tų... Atleisk jums, Viešpatie...

Tiems, kurie bijo išpaikinti skurstančius

Jeigu Skandinavijos pavyzdžiu valstybė daugiau padeda skurstantiems, ar tai nesumažina noro dirbti? Taip, sumažina. Bet yra svarbi ne tik motyvacija. Dar svarbesni yra ištekliai [1]. Jeigu žmonės neturi išteklių tinkamai maitinti ir auklėti vaikus, tai tampa didžiuliu Lietuvos potencialo švaistymu.

Nedidelis motyvacijos sumažėjimas yra tinkama kaina, kad suteiktume išgyvenimui reikalingus išteklius.

Kaip išgyventi Lietuvoje?

Maldeikienė [1] aiškiai suformuluoja paprastą tiesą: Lietuvoje neįmanoma išgyventi, nedalyvaujant neformalioje ekonomikoje, nes normalių išvystytų ekonominių santykių neturime, ir mūsų valdžia nesugebės artimiausioje ateityje sukurti šalyje kultūrą, kuria tokie normalūs ekonominiai santykiai remtųsi. Darbe vis dar galioja socialistinis principas: jie vaizduoja, kad mums šiek tiek sumoka, o mes vaizduojame, kad dirbame. Maisto sau auginimas yra paprasčiausia būtinos neformalios ekonomikos dalis.

Kodėl reikėtų vengti pramoniniam ūkininkavimui skirtų sėklų?


Nes tai daug iškastinio kuro ir sunkaus darbo reikalaujantys prasto skonio, nors ir išvaizdūs, augalai, prinokstantys visi vienu metu. Iškastinis kuras reikalingas pagaminti didžiulius trąšų ir pesticidų kiekius, be kurių šie augalai negali tarpti. Be abejo, iškastinis kuras reikalingas ir sunkiai žemės ūkio technikai, be kurios tokia intensyvi, bet naikinanti dirvožemį ir mūsų sveikatą,  žemdirbystė neįmanoma [1]. Iškastinis kuras teršia gamtą per orą, ir, trąšų nuotakų pavidalu, per vandenį.


1. http://gyvenimas.delfi.lt/archive/article.php?id=64222294