Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Klausimas mūsų ūsuotiems generolams ir apkartusiai politikos grietinėlei

Didžiuliai skurstančios Lietuvos visuomenės ištekliai jūsų rankomis nustumti karui su Rusija. Tarkime, kad  tas karas su Rusija prasideda. Jūs kovojate, laukdami, kol ateis sąjungininkai. Sąjungininkai ateina. Todėl prasideda branduolinis karas.

Kodėl jūsų tokio karo su Rusija Lietuvos teritorijoje planuose nėra pažymėti branduolinio ginklo sprogdinimo virš mūsų galvų rezultatai? Kas atsitinka su mūsų sąjungininkais, jei, jie, gindami jūsų labai karštas galvas, taip pat taps masyvios branduolinės atakos aukomis jų namuose?

Kaip tie sąjungininkai ir mes gyvename po tokio karo? Kaip jūs tokiam tikram karui ir gyvenimui po tokio karo (tikriausiai, jau ne sunaikintoje Lietuvoje) ruošiatės?

O gal visas pasiruošimas branduoliniam karui yra iliuzija, tik pinigų iš mūsų kišenių perkraustymas į jūsų kišenes apgaulės būdu? Gal Lietuvoje nėra ir negali būti pasiruošimo tikram branduoliniam karui? Atsakykite bent motinoms, kurių vaikus jūs apgaule atitraukiate nuo rimto konkuravimo pasauliniame ūkyje (be tokio rimto konkuravimo mums šiais laikais tikrai neišeina išgyventi).

Amerikiečiai dėl reiklesnio socialinio modelio yra labiau ligoti, negu prancūzai, todėl mažesnis amerikiečių procentas dirba darbingiausiu gyvenimo laikotarpiu

Ir mums tas pats bus, jei pereisime nuo prancūziškesnio prie labiau amerikietiško socialinio modelio (žiūrėk pav. apačioje ir čia). Norim, kad būtų geriau, o išeina, kaip visada.



1 pav. Žmonės, turintys nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimt keturių metų, žymiai dažniau dirba tolerantiškoje Prnacūzijoje, negu griežtos tvarkos JAV. Raudona kreivė - JAVduomenys, mėlyna kreivė - Prancūzijos duomenys. Vertikali ašis rodo užimtumo santykį procentais, horizontali ašis rodo kalendorinius metus.

2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Lietuvos mažesnių pajamų žmonėms, tarp jų ir daugeliui pensininkų, krizė dar nesibaigia

Viršūnėlės Lietuvoje maudosi piniguose ir dainuoja apie atsigavusį ūkį. Pensininkų ir kitų mažesnes pajamas turinčių žmonių namų ūkis Lietuvoje dar neatsigavo. Jie ir toliau intensyviai apsirūpina drabužiais žiemai dėvėtų rūbų parduotuvėse (žiūrėk čia). O juk pensininkai yra aktyviausi rinkėjai. Viršūnėlėms darosi nejauku. Gali neužtekti pasakos apie blogąjį dėdę Putiną, kad vėl savus valdžion išrinktų.

Yra ryšys tarp uždarbio per valandą JAV ir galimybės pakeisti darbuotoją kompiuteriu, bet gana silpnas







Y ašis rodo, kiek procentų laiko darbuotojas praleidžia, atlikdamas darbą, kurį jau dabar gali atlikti kompiuteris. X ašis parodo, kiek darbuotojas uždirba per valandą JAV. Tamsus taškas toli dešinėje yra kompanijų vadovai. Viršutinis taškas (didžiausia rizika būti pakeistais kopiuteriais) yra failų klerkai. Žemiausias taškas (mažiausia rizika būti pakeistais kompiuteriais) yra žaliųjų sodinių ir gėlynų tvarkytojai.

2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Lietuvos vyrai

Pagal Lietuvos statistikos departamentą vidutinė Lietuvos vyro gyvenimo trukmė – 69 metai ir vienas mėnuo. Lietuvos valdžia siekia išleisti vyrus į pensiją nuo 65 metų amžiaus. Taigi, jeigu mūsų mirtingumas blogyn neis (labai rimtas klausimas prasigėrusiai, demoralizuotai, mūsų grupei), mes galėsime pasidžiaugti pensija žiauriai mažai, vidutiniškai keturis metus ir vieną mėnesį.

Toliau dar blogiau. Iki 65 erių ir ilgiau gyvena tie, kurie turi išsilavinimo, pinigų ir lengvesnius darbus. O dauguma, vargstanti transporte ir statybose bei kitose sveikatai blogose vietose, 65 erių nesulaukia, todėl jokios pensijos negaus. Manau, Lietuvos moterys nenori poilsiauti be vyrų ir jų pensijų.

Vyrai ir moterys, jums belieka išsirinkti kitą valdžią, ne Butkevičių, ne Landsbergių pamaivą numeris du. Rinkite tuos, kurie daugiausia rūpinasi piliečių uždarbiu ir Lietuvos likimu.