Ar gali Izraelis mus apsaugoti nuo Rusijos?

Kai kurie izraeliečiai aptaria tokius klausimus mūsų spaudoje. Atsakymas yra aiškus: negali Izraelis mus apginti nuo Rusijos.

Sirijos kare Rusija pademonstravo, kad net ir nedideli jos laivai – tiek fregatos bei korvetės, tiek nedideli dyzeliniai „Kilo“ klasės povandeniniai laivai – gali iš didelio nuotolio leisti sparnuotąsias raketas. Būtent tokios priemonės, kuriomis Rusija gali neprileisti NATO pajėgų neramina JAV generolus. Problemą gilina įvairios raketinės pajėgos – mažojo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Točka – U”, „Iskander-M”  ir  „Iskander’-K”, karo laivuose esančios priešlaivinės bei sparnuotosios raketos bei mobilūs priešlėktuviniai kompleksai S-300 ir S-400. Tai yra prieigą ribojantys pajėgumai, keliantys didžiausią nerimą NATO. S-400 dengia visą Lietuvos teritoriją ir gali numušti bet kurį NATO aljanso orlaivį.

Izraelio priešraketinė gynyba gali numušti primityvias, nevaldomas, palestiniečių raketas. Prieš prie pat žemės dideliu greičiu skrendančias Rusijos sparnuotasias raketas Izraelio priešraketinė gynyba yra bejėgė.

Susitvarkykime Lietuvos ūkį. Tai yra Lietuvos gyvybingumo pagrindas. Primityvus mojavimas karo kirviais yra juokingai naivus, brangiai kainuojantis ir nepridedantis mums saugumo[1].


1. Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas teigia: "Kad savarankiškai laimėtume karą, tikėtis būtų naivu, todėl mums svarbiausia laimėti laiko. Kiek? Tiek, kiek prireiktų sulaukti sąjungininkų paramos." J.V.Žukas puikiai žino, kad ta parama ateiti karo atveju negali. Kodėl meluoja? Nes siekia didesnės kariuomenės, o tuo pačiu daugiau pinigų, bei valdžios ir pataikauja karo kurstytojams šalies vadovybėje.

Visas, kurios važinėjo į Kijevą kurstyti karo ugnį, sveikiname

Kijevas tapo vienu iš blogiausių gyventi miestų. Tiek pat nusirito žemyn gyvenimo kokybė tik Sirijoje ir Libijoje, kur irgi vyksta pilietiniai karai. Kad tokia kvailystė sukelta mūsų kaimynystėje yra didžiulis grybauskaičių, graužinienių ir kitų karo kurstytojų pasiekimas. Sako, geras paukštis savo lizdo neteršia. Deja, šių dienų tos mūsų moterys, kurios yra išrinktos turėti reikalų su karo menu, persistengia, įrodinėdamos, kad jos irgi yra tikri vanagai. Todėl laikinai tokių moterų tokiems darbams nerinkime.

Kokiems tikslams kiekviena didesnė tauta išleidžia savo pinigus?

Rusai daug daugiau, negu kiti, išleidžia maistui, amerikiečiai - gydymui. Europiečiai ir japonai, daugiau negu kiti, išleidžia būstui ir šildymui (visas tas aplinkos saugojimas brangiai kainuoja). Pietų Korėjoje brangiau, negu kitur, kainuoja repetitoriai (taip konkuruoti už darbo vietas daug atsieina). Australai daugiau, negu kiti, išleidžia poilsiui. Indija beveik viską pravalgo. O jūs? Rašykit komentarų skyriuje, kur nueina jūsų pinigėliai .

Iš visų Baltijos šalių Lietuva mažiausiai traukia mūsų išradėjus

Mes, lietuviai, net trečdalį išradimų padarome emigracijoje (estai - perpus mažiau, o latviai - tik dešimtadalį). Gal mums vertėtų pasimokyti iš kaimynų kaip išsaugoti talentus namie? Ką apie tai galvoja valdžia? Ar ir vėl daro avarijas išgėrę ir vagia vaikų lopšelių pinigus? Kaip čia susilaikyti neemigravus?

Kinijos geriausi universitetai beveik tokie pat geri, kaip Švedijos, bet dar žymiai blogesni, negu JAV

1 pav. Inovatyvumo kokybės palyginimas tarp svarbiausių pasaulio ekonomikų.

Griežtas asketizmas, kurio laikosi Ispanija, neduoda jokios naudos, o daroma žala tęsiasi jau beveik dešimt metų

Ir dabar politikams Ispanijoje ateina laikas už tai susimokėti. Bedarbystės Ispanijoje istorija įrodo, kad asketizmas naudos neduoda, nors A.Kubilius bandė įrodinėti priešingai. Šiandien ta Ispanijoje bedarbystė vis dar sudaro sukrečiančius 20 proc.:


1 pav. Bedarbystė Ispanijoje (procentais nuo viso gyventojų skaičiaus, vertikali ašis) metų eigoje (nuo 2006 iki 2015, horizontali ašis).

Svarbus Europos Sąjungos įstatymas interneto reguliavimui

Jeigu mes naudojamės nemokamai interneto paslaugomis, tai mes esame ta prekė, kurią interneto kompanijos perka ir parduoda (tiksliau, informacija apie mus).  Turint omeny, kad ta asmens informacija parduodama dažnai nežinia kam, o kartais tiesiog pavagiama, tvarkos čia yra nedaug.

Dabar Europos Sąjunga baigia priimti įstatymą, draudžiantį rinkti mūsų informaciją ir ją pardavinėti be aiškiai išreikšto mūsų sutikimo (daugiau apie tai - čia). Pagal naująjį įstatymą, jei mūsų asmens informacija yra pavogta, tai valdžia turi būti apie tai greitai informuota. Jaunimas iki 16-kos neturi būti be tėvų sutikimo leidžiamas jungtis prie Facebook, Twitter ir kitų socialinių tinklų. Žmonės turi teisę pašalinti pasenusią arba kompromituojančią informaciją, susietą su jų vardais ir pavardėmis iš interneto. Tik politikams tokios teisės neduoda, nes jų veiksmai veikia mus visus, todėl mes turime apie tuos veiksmus žinoti. Nepasisekė landsbergiams, butkevičiams ir kubiliams. Likusiems, kurie nesėdime prie lovio, naujas įstatymas yra gera naujiena.