Mes, lietuviai, esame tokie patriotai, kad vakare užmiegame, svajodami ne apie moteris, o apie šaukimą į armija

Tiksliai suskaičiavo, kiek pernai Lietuvoje sumažėjo gyventojų. „23 tūkst. žmonių daugiau emigravo, negu imigravo į Lietuvą. 30 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimą sudarė neigiama natūrali kaita – mirė apie 10 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva neteko beveik viso Mažeikių miesto. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus“, – sako Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja I. Masiulaitytė-Šukevič.

Tai, kad kas trečias emigravęs vyras buvo jaunas (19–26 metų amžiaus) neturi jokio ryšio su pernai įvestu privalomu jaunų vyrų šaukimu į armiją. Absoliučiai. Ir apie pinigus mes negalvojame. Vežėm pieno produktus į Rusiją ir parduodavome su pelnu, tokį pat tonažą dabar vežame į Vakarus ir parduodame be pelno. Tai ką mes čia kalbėjome apie moteris? 

Mes pakimbame ore

Ne visi, bet daugelis iš mūsų. Ne tik nevykėliai Lietuvos diplomatai ir mūsų negrabi valdžia, bet ir šauktiniai, palikę šeimas bei darbus, bei atėmusieji taip reikalingas lėšas iš karių-profesionalų.

 Vokietija  ragina  atnaujinti oficialias NATO konsultacijas su Rusija. Jas būtina atnaujinti, kad Rusija padėtų spręsti Sirijos krizę, bei kovoti su „Islamo valstybe“.

Kuo dabar užsiimsime, brangieji? Gal eikime melžti ožkas ir spausti sūrį? Diplomatai galėtų patyliukais vežioti tą sūrį į Kiniją, kaip mes sovietų laikais vežiodavome į Rusiją. Užtenka tik karo planus išmesti iš lagaminų, kad būtų daugiau vietos. Ypač tuos su Suvalkų koridoriumi. Pernelyg dideli net sūriui suvynioti.

Prekyba be muitų - ar tai yra gerai?

Keturiasdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo muitų panaikinimas skatino prekybą tik tarp išsivyčiusių šalių. Kadangi darbuotojai tose šalyse gauna panašius atlyginimus, tai tokia prekyba nemažina uždarbių ir neišstumia darbuotojų iš gamyklų bei akivaizdžiai skatina ekonomikos augimą.

Tai nesuveikia, pašalinus muitus prekyboje su Kinija. Kinijos darbuotojai su malonumu dirba už žymiai mažesnį atlyginimą, negu JAV ir Europos darbuotojai. Todėl JAV ir Europos darbuotojai negali konkuruoti be muitų. Darbai ir uždarbiai išskrenda į Kiniją. Kadangi kinai labai taupo, tai Kinija mažai perka. Todėl JAV ir Europa negauna iš Kinijos deramos piniginės kompensacijos naujų darbo vietų kūrimui ir uždarbiams mūsų dirbantiesiems.

Išeina, kad prekėms iš Kinijos reikia įvesti 40 proc. muitą, kaip kartą pasiūlė kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas. Prekyboje su Kinija sukasi daugelio turtingų Vakarų pasaulio žmonių, tame tarpe ir šiokie tokie paties D.Trumpo, pinigai. Todėl dauguma ekonomistų, nors galvoja panašiai, kaip D.Trumpas, bet nedrįsta siūlyti muitus.

Kaip studentai įvertina profesorių darbą? Baisiai blogai!

Kuo daugiau kiekybinės analizės dėstomame dalyke (pvz., daug matematikoje), tuo blogesnis profesoriaus įvertinimas (1 pav.). Moterys dėstytojos visada blogiau įvertinamos, negu vyrai.




1 pav. Kaip dažnai pasirodo žodžiai puikus (kairėje) ir baisus (dešinėje) nurodytų specialybių dėstytojų ivertinimuose, kuriuos internete palieka studentai.

Izraelio gynybos ministras teigia, kad Islamo valstybė seniai pardavinėja naftą Turkijai

Tai perduoda Reuters (nurodyta čia). Tai gali trukdyti Izraelio gamtinių dujų eksportui į Turkiją.

Po karo su Donbaso rusais ukrainiečių veteranai neturi ką daryti

Daugelis valgo nemokamas, ukrainietiškais lašiniais užverstas, su riebalų ežerėliais, picas. Tokių veteranų demobilizuota penkiasdešimt tūkstančių. Jiems jau karas baigėsi. Lietuvos valdžiai, ir ypač nevykėliui svetimos žemės grobėjui (atsimenate pastumtą tvorą?) Artūrui Paulauskui, karas tik prasidėjo. Visa Lietuvos valdžia labai domisi, ar šauktinių įvedimas nepadidina pernelyg daug jaunimo ir šeimų emigraciją, bet, ta Lietuvos valdžia, nepaisydama nieko, rėkia daugiau šauktinių.  Rėkauti yra lengviau, negu dirbti, stabdant Lietuvos eksporto į Vakarus smukimą dėl prarandamo sugebėjimo konkuruoti rinkoje.

Nepaverskite didelę Lietuvos jaunimo dalį veltėdžiais nemokamos picos su lašiniais valgytojais. Čia ne Ukraina.

Sukurti elitinį Lietuvos universitetą?

Tai turėtų būti tas universitetas, kuris jau dabar turi pakankamai pinigų ir lobistinės galios, kad užtikrinti politikų ir visuomenės paramą perėjimui į elitą Lietuvoje, ir galėtų nesunkiai apginti elitinį statusą jau dabar. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas, jei jis jau dabar turi daugiausiai lobistinės galios, bet aš negaliu to garantuoti, kaip negali ir paties Vilniaus universiteto profesoriai (nurodyta čia).  Bet pasinaudokime Vilniaus universitetu, kaip pavyzdžiu.

Vilniaus universitetas turėtų pasirašyti susitarimą su valstybe, kad nuo šiol sekantiems mokslo metams priima tik mažą studentų skaičių, proporcingą gyventojų skaičiui Lietuvoje kasmet (nieko pritrenkiančio, galima tik tris kartus mažiau, negu dabar (nurodyta žemiau)). Valstybė turėtų garantuoti, kad kiekvienam iš šio mažo skaičiaus priimtų studentų skiria studijoms tiek, kiek kasmet skiria vidutinis viešasis JAV universitetas (dešimt tūkstančių dolerių (9241 eurų) per metus vienam studentui - valstijos gyventojui - 2014/2015 mokslo metais ir kiekvienais metais vis truputėlį daugiau). Vilniaus universitetas už tuos pinigus turėtų pasamdyti vidutinius pasaulio dėstytojus ir tokiu būdu tapti elitiniu Lietuvoje [1]. Su laiku baigusieji Vilniaus universitetą elito atstovai galėtų paremti Vilniaus universitetą dovanomis. (Įmanoma, nors nelabai tikiu tokiu tautiečių dosnumu.) Kiti Lietuvos universitetai gali likti tokie, kokie yra dabar, arba keistis po truputį.

Jaunimas ten, kur baigia mokslus, ten dažniausiai ir įleidžia šaknis. Tokie gerai paruošti ir turintys ryšių šalies elite specialistai konkuruotų sėkmingai pasaulio rinkoje [2], todėl gerai uždirbtų Lietuvos versle bei pakeltų mūsų visų kariuomenę, teismus, kitas valstybės įstaigas, mediciną, mokyklas, pensijas bei pašalpas į padoresnį lygį, sumokėdami žymiai daugiau mokesčių, negu surenkame dabar.  Pakelkite rankas, kas nenorite gyventi žymiai geriau...



1. 2015 metais Lietuvoje padaugėjo besiskolinančiųjų studijų kainai sumokėti. Lietuvos studentai šiam tikslui pasiskolino 7,2 mln. eurų (pasirašytos 4442 sutartys tik rudens semestrui). Apytiksliai gaunasi 3322 eurų metams kiekvienam Lietuvos studentui. Mažoka, lyginant su dabar duodamais šiam tikslui JAV 9241 eurų analogiškoje situacijoje (nurodyta aukščiau).

2. 2015 metais Lietuvos ekonomika augo perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Laikas pradėti kasytis.