Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2016 m. vasario 14 d., sekmadienis

2016 m. vasario 13 d., šeštadienis

Viešojo saugumo vadas: teroristinio akto atveju mūsų pareigūnai būtų pasmerkti žūčiai

Pasakykime atvirai: mūsų aukščiausiąją valdžią reikia teisti už pavojaus Lietuvai sukėlimą, už šauktinių įvedimą, tam bereikalingai švaistant šauktinių gyvenimą bei mūsų visų saugumui skirtus pinigus. Antiteroristiniams profesionalams neturime nei neperšaunamų liemenių, nei pakankamai ginklų, nei tinkamos šarvuotos technikos. Daryti tokias kvailystes, kai po Europą šlaistosi minios kare treniruotų teroristų yra kriminalinis nuskaltimas. Konkrečiai Grybauskaitė, Žukas, Juknevičienė, Paulauskas ir kai kurie kiti veikėjai nusikalto daugiausiai.

Didžiausia žurnalisto problema

Demokratiško valdymo sekmė priklauso nuo to, ką piliečiai supranta. Pavyzdžiui, tinkamai susigaudydami situacijoje, mes visi kartu (prieš mūsų parsidavusių mokslininkų bei valdžios ir verslo norą) apsaugojome Lietuvą nuo naujos lietuviškos atominės elektrinės ir nuo skalūninės energetikos tragedijų.  Tai rodo, kad mes jau nesame sovietiniai, kad demokratiškas valdymas čia suveikia tinkamai.

Bet dažnai tokiam valdymui reikia ekspertų nuomonių, kurias perduoda žmonėms žurnalistai. Sakykime, kad 99 procentai ekspertų turi vieną nuomonę, o 1 procentas ekspertų turi priešingą nuomonę (ką gi, durnių yra visur, net ir tarp ekspertų). Jei žunalistai daro taip, kaip šiuo laiku daroma daugumoje atvejų ir perduoda stropiai abi nuomones, o po to (kaip tai dabar daro BBC) pažymi, kad vienoje pusėje yra 99 procentai ekspertų, o kitoje - tik 1 procentas, tai atsitinka neįtikėtinas dalykas: žmonės pamiršta 99 procentus ir 1 procentą, bet atsimena tiktai, kad klausimas neaiškus (eksperimentų duomenys nurodyti čia). Subalansuotas nuomonių perdavimas žurnalistikoje yra durnių išmislas, kenkiantis demokratiniam valdymui.

2016 m. vasario 12 d., penktadienis

Popiežius pirmą kartą istorijoje susitiko su Rusijos patriarchu

Šis susitikimas įvyko ką tik Havanoje, Kuboje. Popiežius pavadino Rusijos patriarchą broliu (nurodyta čia). Susitikimas ir popiežiaus širdingumas turėtų tapti pavyzdžiu visiems, fantazuojantiems apie branduolinį karą ir branduolinę žiemą.

Pusė darbdavių priimtų pabėgėlius, tačiau už tai nori pinigų

Oi, bratuli, jie gi visada nori pinigų, nėra skirtumo uždirbtų, ar pavogtų.

"Pasak R.Dargio, sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas."

Mūsų jaunimą vardan gražių politinių žaidimų su šauktiniais išvejate į užsienį, o patys norite atsivežti nežinia ko iš nežinia kur? Gėda tokiems verslininkams ir juos remiantiems politikams. Užsitarnaukime tikrąjį saugumą Lietuvos žmonėms. Visi dalyvaukime sekančiuose Seimo rinkimuose.

N.Putinaitė, galingoji rinkos ranka, prašo pinigų!

Šiuo atveju rinkos ranka yra ta pati N.Putinaitė, kuri (kartu su A.Kubiliumi ir G.Steponavičiumi) paskutinio kubilinių valdymo metu įvedė turgaus tvarką Lietuvos universitetuose: studijas padarė mokamas (studijų kainos Lietuvos atlyginimų fone padarytos stulbinančiai didelės), visagaliams skandinavų bankams už atkatus atidavė teisę visiems norintiems dalinti valstybės garantuotas paskolas studijoms, darančias šiuolaikinius Lietuvos studentus tikrais arba bent potencialiais bankų vergais visam likusiam gyvenimui. Idėja tokia, kad abiturientai atsirinks, kur jiems eiti su šiais didžiuliais pinigais, kad abiturientai vengs pasirinkti tai, kas nenaudinga būsimame darbe. Tokiu būdu netinkami universitetai neteks finansavimo ir išmirs. Lietuva suklestės.

Dabar pagrindinė šio plano vykdytoja N.Putinaitė prašo pinigų nepopuliarioms visuomenėje universitetų studijoms sušelpti? Kas pasidarė negailestingai rinkos rankai, pavirtusiai sudžūvusia ubagės ranka?

Planas nesuveikė. Lietuvos sąlygomis studijų rinka nedirba, nes Lietuvos universitetai gudriai prisitaiko: priima studijuoti bet ką, kas dar nors truputį gyvas ir kvėpuoja. Papildomai Lietuvos universitetai apgaudinėja gudria reklama, įsiūlydami specialybes, kurios niekam nereikalingos. Universitetai Lietuvoje lieka blogesni negu pusė tūkstančio universitetų pasaulyje, o N.Putinaitė maldauja valstybę sušelpti ją ir jos koleges universitetuose, nes tų prisiskolintų pinigų upės niekad neužtenka.