Per paskutinius du metus pensijos ukrainiečiams sumažintos 40 procentų. Mokytojų skaičius Ukrainoje sumažintas 15 procentų. Paskutinių savaičių bėgyje hryvnia neteko 20 procentų vertės.
Kam ateina galas? Ukrainai ar Porošenkai?
2016 m. vasario 16 d., antradienis
Mes, žmonės, sunkiai išliksime Žemėje net per artimiausius du metus, nekalbant jau du šimtus metų
Sirijoje per paskutinius šimtą metų aplinkos vidutinė temperatūra pakilo vienu laipsniu. Dykumos prasiplėtė. Sausra nuo 2006 iki 2010 metų buvo žiauriausia nuo matavimų pradžios 20-tojo amžiaus pradžioje. Aišku, Sirijos valdžia galėjo susidoroti su šiais iššūkiais, taip kad nebūtinai mūsų išmetami į orą dūmai ir padidėjęs del tų dūmų Žemės karštis turėjo sukelti Sirijos karą ir migraciją į Europą.
Sukėlė ar nesukėlė mūsų išskiriami dūmai šiandieninę migraciją iš Sirijos yra nesvarbu. Svarbu, kaip atrodo tokia suirutė, nes tai, kad tolimesnis karščio Žemėje didėjimas didina tokių suiručių galimybę, nesukelia abejonių. Visiems mums, Žemės Šiaurės regionų gyventojams gali tekti susidurti su lavinomis pabėgėlių iš kaistančių Žemės Pietų regionų. Naivu, kad kažkas sugeba išsėdėti nepaveiktas šių žmonių srautų, kai informacinių technologijų dėka visi visur greitai sužino, kur žmonių gyvenimas yra geresnis ar bent jau pakenčiamas.
Tokių suiručių, kaip Sirijos, dėka galime žūti mes visi ir gana greitai. Kad tai gali atsitikti tik po dviejų šimtų metų, yra optimistinis požiūris. Realistiškai privalome suprasti, kad žmonių elgesys yra nelinijinis, kad žmonės gali pradėti emigruoti iš anksto, tik matydami pirmuosius požymius to, kas jų laukia.
Mums reikalingi profesionalai ir šiuolaikinės technologijos, kad susidoroti su šiuo iššūkiu. Rinkime rimtus žmones. Užtenka laikyti prie lovio tik tuos, kurie garsiausiai kursto beprasmį karą su Rusija.
Sukėlė ar nesukėlė mūsų išskiriami dūmai šiandieninę migraciją iš Sirijos yra nesvarbu. Svarbu, kaip atrodo tokia suirutė, nes tai, kad tolimesnis karščio Žemėje didėjimas didina tokių suiručių galimybę, nesukelia abejonių. Visiems mums, Žemės Šiaurės regionų gyventojams gali tekti susidurti su lavinomis pabėgėlių iš kaistančių Žemės Pietų regionų. Naivu, kad kažkas sugeba išsėdėti nepaveiktas šių žmonių srautų, kai informacinių technologijų dėka visi visur greitai sužino, kur žmonių gyvenimas yra geresnis ar bent jau pakenčiamas.
Tokių suiručių, kaip Sirijos, dėka galime žūti mes visi ir gana greitai. Kad tai gali atsitikti tik po dviejų šimtų metų, yra optimistinis požiūris. Realistiškai privalome suprasti, kad žmonių elgesys yra nelinijinis, kad žmonės gali pradėti emigruoti iš anksto, tik matydami pirmuosius požymius to, kas jų laukia.
Mums reikalingi profesionalai ir šiuolaikinės technologijos, kad susidoroti su šiuo iššūkiu. Rinkime rimtus žmones. Užtenka laikyti prie lovio tik tuos, kurie garsiausiai kursto beprasmį karą su Rusija.
Į karo prievolės centrus neatvyko beveik trečdalis prievolininkų
Konkrečiai, yra vienuolika tūkstančių tokių, kurie į karo prievolės centrus neatvyko. Balsuokime prieš kiekvieną branduolinio karo kurstytoją, kuris remia kenksmingą Lietuvos gynybai karo prievolę.
2016 m. vasario 15 d., pirmadienis
Kaip sekasi rusams ir arabams naikinti skalūnininkų kompanijas?
Skalūnininkai prisiskolinę iki ausų: vidutiniškai skalūnininkų kompanijos turi du kartus daugiau skolų, negu Standard & Poor’s 500 akcijų indekso kompanijos. Saudo Arabijai ir Rusijai toliau normaliai pumpuojant jų žemos savikainos naftą ir dujas, skalūnininkus tos jų skolos baigia pasmaugti, nes skalūnininkų iškastinis kuras yra aukštos savikainos dėl būtinybės nuolat gręžti motiną žemę ir pumpuoti į ją vis daugiau nuodų. Per paskutinius 16 mėnesių bankrutavo 60 skalūnininkų kompanijų. Artimiausius mėnesius šis bankrotų skaičius turi priartėti prie 120 skalūnininkų kompanijų.
Mazūroni, Mazūroni, matysi tu skalūnininkų atkatus, kaip savo ausis be veidrodžio. Veltui stengeisi. Kaip ten motina žemė, dar tave nešioja? Žiūrėk tu man.
Mazūroni, Mazūroni, matysi tu skalūnininkų atkatus, kaip savo ausis be veidrodžio. Veltui stengeisi. Kaip ten motina žemė, dar tave nešioja? Žiūrėk tu man.
Išvyta iš darbo valytoja negali valyti konkurentų grindų
Taip, Lietuvoje. Ne, ne anekdotas. Mes turime pernely daug prezidenčių, seimo pirmininkių ir kitokių biurokratinių būtybių, kuriančių pernelyg daug draudimų. Lietuvos verslai išmoko tais draudimais naudotis, kad pasilengvinti gyvenimą. Tai yra nesąmonė, vedanti prie stagnacijos. Ko reikia, kad Lietuvoje sužydėtų mokslo slėniai? Reikia teisingų įstatymų, kurie yra Silicio slėnyje. Štai kai kurie iš jų:
1. Panaikinti visus draudimus dirbti konkurentų bendrovėse (visiems, ne tik valytojoms).
2. Atleisti iš darbo, kada darbdavys nori.
3. Leisti pensijiniams fondams ir kitiems stambiems investuotojams rizikuoti, paremiant venčiūrinį kapitalą.
4. Žymiai sumažinti mokesčius tiems, kurie uždirba, daugiau rizikuodami investicijomis į naujoves (JAV nuo 49 proc. mokesčio iki 20 proc. mokesčio)
5. Pilnai apsaugoti interneto platformas nuo atsakomybės už vartotojų skelbiamą informaciją tose platformose [1].
Nuorodose žemiau angliškai gerai paaiškinta kiekvienos tokios Silicio slėnio įstatymų ypatybės reikšmė (originalas čia).
1. Panaikinti visus draudimus dirbti konkurentų bendrovėse (visiems, ne tik valytojoms).
2. Atleisti iš darbo, kada darbdavys nori.
3. Leisti pensijiniams fondams ir kitiems stambiems investuotojams rizikuoti, paremiant venčiūrinį kapitalą.
4. Žymiai sumažinti mokesčius tiems, kurie uždirba, daugiau rizikuodami investicijomis į naujoves (JAV nuo 49 proc. mokesčio iki 20 proc. mokesčio)
5. Pilnai apsaugoti interneto platformas nuo atsakomybės už vartotojų skelbiamą informaciją tose platformose [1].
Nuorodose žemiau angliškai gerai paaiškinta kiekvienos tokios Silicio slėnio įstatymų ypatybės reikšmė (originalas čia).
1. "Non-compete clauses – California is the only jurisdiction in the world that flatly
refuses to enforce non-compete clauses, a policy codified in Section 16600 of
the Business and Professions Code. Employers can’t legally stop employees from
joining competing firms, even briefly. The law, a historical accident dating
back to 1872, keeps a steady flow of engineering and entrepreneurial talent
circulating around the Valley. Start-ups can hire the stars they need;
established companies are challenged to up the ante in creating rewarding
working environments. No unions required.
Employment at will – On the other side of the coin, employment in California is
considered by default to be “at-will.” Hiring and firing is a relatively easy
process for both sides (with notable exceptions for discrimination based on
age, race, and gender). As new ventures scale up, they can add staff quickly and
efficiently. If, as in most cases, the startup fails or mutates into something
else, scaling down is just as easy. Job-changing is frequent, with
cross-pollination of ideas and people often mediated by the VCs.
The Prudent Man Rule – In 1978, the U.S. Department of Labor eased a major
restriction on institutional investors known as “the Prudent Man Rule,” which
kept pension funds and other trusts from participating in high-risk activities.
The result was an influx of capital from institutions such as CalPERS, the
retirement fund for California state employees, which utterly transformed
venture investing and created Silicon Valley’s behemoth VC engine. VCs provide
the funds that fuel every significant innovation in the region and beyond. And
quickly. Private investors, unlike government funders, operate at lightning
speed.

Differential capital gains rates – The tax rate for capital gains versus ordinary income is often cited as the most important influence on the flow of venture capital. Changes to the federal tax code between 1978 and 1981 dramatically lowered taxes on such gains from 49% (ouch!) to 20%. The difference in rate helped to offset the higher risk of such investments, ushering in an era of exuberant funding for new technologies that in 2014 alone topped $48 billion, according to the National Venture Capital Association. Relaxing the prudent man rule allowed institutional investors to participate; lower tax rates made it compelling for them to do so.
Differential capital gains rates – The tax rate for capital gains versus ordinary income is often cited as the most important influence on the flow of venture capital. Changes to the federal tax code between 1978 and 1981 dramatically lowered taxes on such gains from 49% (ouch!) to 20%. The difference in rate helped to offset the higher risk of such investments, ushering in an era of exuberant funding for new technologies that in 2014 alone topped $48 billion, according to the National Venture Capital Association. Relaxing the prudent man rule allowed institutional investors to participate; lower tax rates made it compelling for them to do so.
Another piece of Clinton-era wisdom is a U.S. law known as
Section 230. Passed as part of the Communications Act of 1996, Section 230 insulates Internet companies, website
hosts, and ISPs from legally liability stemming from content posted by users. It’s hard to imagine the social
media revolution—think Facebook, Twitter, Instagram, and Reddit—taking place
without that background rule. Which is why none of those companies came from
Europe, which has no such protections."
Klausimas D.Grybauskaitei
„Mes matome atvirą rusų karinę agresiją ... Sirijoje. Tai jau nebe šaltasis karas, tai jau labai karšta“, – praeitą šeštadienį debatuose sakė D.Grybauskaitė.
Rusija veda karo veiksmus Sirijoje dar tik penktas mėnesis, nuo praeito rugsėjo pabaigos. O karas Sirijoje vyksta jau penkis metus, vienuolika milijonų žmonių prarado namus, mažiausiai ketvirtis milijono žuvo, mums tylint ir nieko nedarant. Ar nebuvo mums labai karšta dar iki rusų pasirodymo? Ar mes nepraradome teisę moralizuoti?
Rusija veda karo veiksmus Sirijoje dar tik penktas mėnesis, nuo praeito rugsėjo pabaigos. O karas Sirijoje vyksta jau penkis metus, vienuolika milijonų žmonių prarado namus, mažiausiai ketvirtis milijono žuvo, mums tylint ir nieko nedarant. Ar nebuvo mums labai karšta dar iki rusų pasirodymo? Ar mes nepraradome teisę moralizuoti?
2016 m. vasario 14 d., sekmadienis
Prancūzija atsisako priimti migrantus. O mes?
Prancūzijos ministras pirmininkas Manuel Valls atmetė Vokietijos pasiūlymą paskirstyti migrantus, kurių tiek daug vokiečiai prisišaukia, naudojant kvotų sistemą. Kodėl mes vis dar tyliai priiminėjame migrantus? Mums nesvarbus mūsų saugumas? Mes nenorime ir negalime pasimokyti iš karčios Prancūzijos patirties?
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)