Švedijos karines pajėgas pjauna beveik tos pačios ligos, kaip ir Lietuvos

Svarbus didžiausias skirtumas - Švedijos kariuomenė neturi lietuviško seksizmo: Švedijoje šaukiamos ir merginos, o Lietuvoje - ne. Tai padeda Švedijos vaikinams jausti, kad jie privalo dirbti namie tiek pat, kiek ir merginos, todėl įgalina merginas daugiau laiko praleisti darbe ir netrukdo merginų karjerai.
.
Via kita Švedijoje taip pat, kaip ir pas mus. Į profesionalią karo tarnybą švedai neina todėl, kad armijos algos, palyginus, mažos, ir ta karinė tarnyba švedams atrodo senamadiška. Privalomą šaukimą Švedijoje įvedė apsimetelių socdemų ir žaliųjų koalicija Potiomkino kaimo kūrimo tikslais. Vietoje to, kad mokėti daugiau pinigų profesionalams, jie išleidžia krūvą pinigų (630 mln. kronų) šauktiniams. Deja, nepakankamai daug pinigų, kad tuos šauktinius ko nors verto išmokyti. Realiai Švedijai reikia pridėti 6,5 mlrd. kronų prie dabar išleidžiamų  45 mlrd. kronų, kad padaryti švedišką ginkluotę šiuolaikine. Visai kaip Lietuvoje, tik nėra Landsbergių, todėl nėra Landsbergių aplinkos armijai parduodamų, dešimtis kartų brangesnių, negu parduotuvėse, taip vadinamų, auksinių šakučių.  Jei susitiksite krūmuose prisiglaudusį prie karvės sušalusį, ginkluotą mediniu šautuvu, svetimšalį, nebijokite, tai paklydęs vargšas Švedijos šauktinis. Pagirdykite jį pienu, tada, kai paklys Lietuvos šauktinis, tai švedai gal darys tą patį.

Tai ką darysime su tais dyzeliniais automobiliais?

Dyzeliniai automobiliai degina kurą aukštesnėje temperatūroje, negu benzininiai. Todėl susidaro daugiau azoto oksidų. Patekę į aplinką, tie azoto oksidai reaguoja bei sudaro mažas dalelytes, prasiskverbiančias giliai į mūsų plaučius. Ten tos dalelytės sukelia uždegimą, kuris blogai plaučiams ir širdies kraujagyslėms, ypač moterų. Kodėl moterų? Niekas nežino, gal jų organizme atstumai per kuriuos dalelytės veikia yra trumpesni, nes moterys dažnai yra smulkesnio sudėjimo, negu vyrai (nesakykit tai Europos Parlamentui).

Uždegimas, lia lia lia.. Bet pasekmės liūdnos. Žmonės serga ir miršta nuo to. Kažkas turi atlyginti Sodrai už nuostolius, gydant visas tas moteris (moterys mėgsta, kai jomis rūpinamasi ir mėgsta gydytis). Atlyginti turėtų tie dyzelinių automobilių vairuotojai, kurių dūmelis sklinda po visą Lietuvą. Naujesni dyzeliniai automobiliai gali išleisti į aplinką mažiau to azoto oksidų. Bet dėl tokio apsaugos nuo oksidų naudojimo krenta automobilių galingumas. Todėl Volkswagen bandė apgaudinėti pirkėjus su automobilių testavimo rezultatų padirbinėjimu. Nuo to apgaudinėjimo Europoje žmonių gyvenimas sutrumpės taip, lyg 1200 žmonių numirtų 10 metų anksčiau.

Va tau boba ir lia lia lia...

Ką valgyti?

Maisto kainos Lietuvoje nėra mažesnės*, negu Vakaruose. Bet pusės maisto produktų, kuriuos mes Rytų Europoje perkame, yra prastesnės kokybės, negu Vakaruose, kaip rodo laboratoriniai tyrimai Slovakijoje. Paaiškinama tuo, kad mūsų skonis maistui prastesnis, ir mūsų maisto rinka ne tokia konkurencinga, negu Vakaruose.

Ką daryti? Seniai sakiau, užsiauginkite, brangieji, sau maisto patys. Auginti maistą yra tas pats, kaip spausdinti pinigus. Ir kokybė geresnė, kaip rodo laboratoriniai tyrimai. Ir pasidarysite sau tai, kas jums skanu. Laimėjimai visuose frontuose.



*Nes konkuruojame su visos Europos prekybos centrais už tą patį maistą. 

Kur geriausia gyventi?

Mums, jau emigruojantiems, ar dar galvojantiems, kur emigruoti, tai svarbus klausimas. Šįmet Šveicarijoje yra geriausiai sutvarkyta išsilavinimas, demokratinis valdymas, galimybė užsiimti verslu ir bendrai gyvenimo kokybė. Kanada yra antra, Jungtinė Karalystė yra trečia. Teroristų atakos ir politinė įtampa, įsileidus didžiulius migrantų skaičius brangiai kainavo praeitų metų nugalėtojai šiame konkurse - Vokietijai. Šįmet Vokietija yra tik ketvirta. Japonija yra penktoje vietoje.

Mums lengviausia emigruoti į Vokietiją. Daugelis vokiečių neblogai kalba angliškai ir gerbia bendraujančius anglų kalba. Sekmės iėškojimuose.

Ar įmanoma taika Lietuvoje?

Eiliniai lietuviai, lenkai ir rusai, Lietuvos gyventojai ir piliečiai nuo senų laikų, neteko jų žemių geriausiose Lietuvos vietose iki šiol valdžiusių nepriklausomą Lietuvą ir užgrobusių tas žemes žmonių naudai. Eiliniai lietuviai tiesiog palieka tokią juos nuskriaudusią šalį. Lenkai ir rusai tikisi ir prašo jų tautiečių užsieny užtarimo, kas žymiai blogina strateginę Lietuvos padėtį. 

Kaip tos geriausios žemės yra užgrobiamos? Konservatorių vyriausybė pavertė žemę kilnojamu turtu, sukurdama precedento Europoje neturinčius įstatymus. Savais žmonėmis valdantieji užpildė visagalę Nacionalinę žemės tarnybą, per kurią buvo skirstomi geriausi žemės sklypai ir kyšiai saviesiems. Visi kiti buvo stabdomi biurokratiniu prisikabinėjimu ir specialiai prieš juos Seime kuriamis įstatymais. Lietuvoje niekas niekada nepamiršta, kam priklauso jų žemė. Taikos tarp buvosios valdžios ir eilinių Lietuvos žmonių nėra ko tikėtis.

Vienintelė išeitis yra sugrąžinti vertingesnę žemę tikriesiems jos savininkams teismų keliu, ne pagal specialiai prieš žmones valdančiųjų kurpiamus įstatymus, o pagal tai, kam ta vertingesnė žemė iš tikrųjų priklauso. Jei žemė parduota, o pinigai pravalgyti, tai išieškoti skolas, naudojant šiuolaikinę skolų išieškojimo sistemą visoje Europos Sąjungoje ir sudarant mokėjimų planą, pagal kurį skolininkas turėtų mokėti kas mėnesį teismo nustatytą sumą, kol visa skola būtų išmokėta. Po tokios reformos Lietuvoje nusistovėtų taika. Eiliniai lietuviai nustotų masiškai emigruoti. Lenkai ir rusai pagelbėtų sutvarkyti gerus kaimyninius santykius su jų tautiečiais užsienyje, todėl pagerėtų Lietuvos strateginė padėtis. Išnykus karo padėčiai, ateitų taip reikalingos inveticijos.

Kol nebus taikos Lietuvoje, nebus ir investicijų. Be investicijų negausime gerų atlyginimų. Tai vienintelė pagarba, kurios žmonės reikalauja. Nepadės valstiečiai, išrinksime dar aršesnius.

Kaip išsaugoti darbuotojus darbovietėje?

Visiems mums, darbdaviams ir vadovams, kainuoja nemažai pinigų ir laiko apmokyti naujus darbuotojus. Kaip to dažniau išvengti? Sudaryti sąlygas profesionaliam augimui, neleisti stagnuoti tose pačiose pareigose pernelyg ilgai. Darbuotojas, kuris stagnuoja vienose pareigose 10 mėnesių ilgiau, turi vienu procentu didesnę tikimybę pereiti į kitą darbovietę. Jeigu, gaudamas kitas pareigas, tas darbuotojas dar gauna dešimt procentų didesnį bazinį atlyginimą, tai tikimybė, kad toks darbuotojas liks dirbti savo senoje darbovietėje naujose pareigose išauga 1,5 procento. 

Vidutiniškai darbuotojams duodamas 5,2 procento didesnis bazinis atlyginimas, pereinant į naujas pareigas. Įdomu, kad net 73 procentais atvejų darbuotojai palieka jų darbdavį, pereidami į naujas pareigas, tik 27 procentai tokių darbuotojų lieka senoje darbovietėje.

Kaip mokėsime mokesčius greitu laiku?

Dabar vyksta investicijų medžioklė: kiekviena šalis ar šalių blokas stengiasi prisivilioti investicijas, mažindami mokesčius ir, kaip mes dabar Lietuvoje, leisdami vis daugiau išnaudoti darbuotojus. Praktiškai eina lenktynės link dugno ir pilno supuvimo.

Amerika (senatas, kongresas ir prezidentas) ruošiasi išeiti iš šių lenktynių. Tam linkstama prie pinigų srautų mokesčio, mokamo pardavimo vietoje. Pinigų srautas - tai pajamos, gaunamos parduodant, minus išlaidos įsigyjant ar pagaminant. Visos atvežamos į Ameriką prekės būtų apmokestintos tokiu mokesčiu. Išvežamos iš Amerikos prekės išvyktų be jokių mokesčių. Atsirastų prasmė gaminti Amerikoje be to lenktynių link dugno elemento. Kinijai, Meksikai, Vietnamui ir kitiems komunistams bei autokratams ateina liūdnos dienos. Europos Sąjungai reikėtų įsivesti tokią pat sistemą Kinijos ir kitų panašių šalių atžvilgiu.