Pagrindinis ekonomikos klausimas šiandien

Jeigu mes vėl apsaugome nuo kinų ir kitų despotinių režimų mūsų rinką muitais, tai mes turime didesnį stabilumą mūsų valstybėse, nes daugiau žmonių turi gerus darbus. Bet muitai padidina kainas. Ar verta mokėti už stabilumą valstybėje didesnėmis kainomis parduotuvėse?

Pavyzdžiui, rimti muitai Kinijos prekėms grąžintų į Lietuvą linų auginimą ir pramonę. Bet tie lininiai daiktai būtų žymiai brangesni parduotuvėse. Kolkas dar gyvi lietuviai, kurie žino, kaip auginti ir apdirbti linus, todėl klausimas iškyla geru laiku mums.

JAV prezidento D.Trumpo noras pirmiausia įsitikinti, kad Kinija tikrai  negali pasiekti Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių ginklų sunaikinimo, prieš imantis  prekybos su Kinija peržiūros, yra visiškai natūralus. Šalies saugumas yra svarbiau už viską kitą.

Žmonės, neapsijuokite, šlapia dešra ir kiti kenkiantys sveikatai produktai, kurių niekas neperka, gali būti pigesni Lietuvoje, negu Lenkijoje

Maximos darbuotojai bėgiojo prie maisto parduotuvių Lenkijoje, supirkinėjo mūsų čekius, aiškindamiesi, ką ir už kiek mes perkame. Rezultatas lietuviškas: melo ir propagandos pliūpsnis: Delfyje pasirodė Maximos nupirktas straipsnis apie nesveiką ir neskanų maistą (šlapia dešra), kuris jau patapo Lietuvoje pigesnis, negu Lenkijoje. Apie gryną mėsą ir alų niekas straipsnyje neužsimena.

Kai sakai Lietuvos verslininkui, kad meluoti negražu, atsako: ko tu nori, juk tai reklama. Visame pasaulyje baudžia už melagingą reklamą. Visame pasaulyje dienraščiai, tokie, kaip Delfis,  nerašo melagingos reklamos užmaskuotos paprasto straipsnio pavidalu.

Gėda, broliai lietuviai, gėda.

Kubiliaus - Steponavičiaus reforma įvesti krepšeliai neleidžia universitetams atsisakyti nuo blogų studentų ir profesorių

Kuo daugiau krepšelių, tuo daugiau pinigų bet kokiam Lietuvos universitetui. Atsisakymas nuo blogų studentų (krepšelio nešiotojų) ar blogų profesorių, tuos nešiotojus aptarnaujančių, žymiai sumažintų pinigų kiekį, kurį gauna universitetas. Todėl bet kokie bandymai kalbėti apie kokybės pagerinimą sukelia nervingą universitetų rektorių juoką. Krepšelinė reforma padarė bandymus priversti universitetus dirbti geriau nuostolingais universitetams. Todėl, kai Rektorių konferencijos prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis kitų universitetų rektoriams pateikė pasiūlymą per kelerius metus savarankiškai susimažinti programų skaičių, šis pasiūlymas nesulaukė kitų rektorių pritarimo, argumentuojant, kad su esama finansavimo sistema, toks žingsnis universitetams būtų nuostolingas. „Kol yra krepšelinė sistema, tai yra rinkodariniai dalykai, nes krepšeliai paskatino rinkodarą, neskatinant kokybės. Kol jie yra, mažinti tokiais būdais, ypač kai yra specifika, tarkime, medicinoje, (...) tokį įsipareigojimą sunku atlikti, neatlikus analizės. Esminis dalykas turėtų būti finansavimo sutartis,  ir tada savaime greitai viskas susitvarkytų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Rinkos ekonomika pagaliau atvyko į Lietuvą turgaus ekonomikos pavidalu. Geriausio Lietuvos universiteto rektorius sklepo darbo chaltūros varymą vadina rinkodara.

Šaunūs vyrukai jėgos struktūrose dar gali nubausti Steponavičių už kyšių ėmimą. O kas nubaus Kubilių ir Steponavičių už Lietuvos universtetų sunaikinimą?

Tai ko dabar labiausiai reikia Lietuvai?

Svarbiausia, turime išmokti taikiai reformuoti mūsų gyvenimą, kad nesulauktume pilno tvarkos pairimo Lietuvoje:

Pirma, turime pritaikyti Europos Sąjungos antimonopolinių tarnybų darbą mūsų laikams, kai informacija apie mus tampa svarbiausiu turtu, ir tinklinis efektas suteikia pirmosioms kiekvienoje naujoje verslo kryptyje kompanijoms galimybę išsiveržti toli į priekį (kaip kompanija Amazon išsiveržė prekyboje). Šios kompanijos gauna didžiulius pelnus, skaičiuojant vienam darbuotojui, todėl darbuotojų atlyginimo dalis rinkoje smunka, ekonomika nuo to stagnuoja.

Antra, turime išmokti grąžinti kompanijų vadovų pajamas į padorumo ribas.

Trečia, tam reikia išmokti sumažinti politikų galimybes prasigyventi kompanijų vadovų sąskaita.

Ketvirta, turime suvaldyti Uberizaciją Lietuvoje. Tai ne tik išskėstomis rankomis su duona ir druska valdžios Lietuvoje priimta Uber kompanija. Tai išvis naujojo Darbo kodekso metodu visos darbo rizikos pervedimas darbuotojams, ko pasekoje tie darbuotojai pradeda valgyti tik tai, ką patys užmuša [1], o dažnai lieka nevalgę.

Išeina, kad pirmiausia turime išvyti valstiečius, socdemus, landsberginius ir liberalus iš Seimo. Aišku, galime ir nieko nedaryti. Tada galutinis tvarkos pairimas yra neišvengiamas, nes daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo, t.y. 15–19 metų žmonių,  sako: „Aš emigruosiu.“ , paaiškindami, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Lietuvos jaunimas yra teisus, ar ne, Eligijau Masiuli?


1. Sako, kad Facebook kompanijos vadovas Zuckerbergas kurį laiką valgydavo tik tą mėsą, kurią pats sumedžiodavo.

Ar įmanoma sukurti partijos programą, kuri pagerintų daugumos padėtį ?

Galima. Tik ne Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje kąip tik tokią programą pradeda rašyti leiboristai. Leiboristų šansai laimėti rinkimus Jungtinėje Karalystėje yra maži, nes škotai, kurie tradiciškai paremdavo leiboristus, dabar balsuoja tik už škotų patriotinę partiją. Todėl leiboristams reikia stengtis. Štai pagrindiniai jų kuriamos partijos programos punktai:

Panaikinti mokestį už universitetinį mokslą.

Maitinti nemokamai daugiau moksleivių, tam pašalinant PVM išimtį tiems, kurie moka už privačias  mokyklas.

Vėl nacionalizuoti kai kurias energetikos įmones, traukinių operatorius ir Karališkąjį paštą. 

Sustiprinti profsąjungas.

Imti mokestį iš įmonių "su dideliu tokių darbuotojų skaičiumi, kurie gauna labai didelį darbo užmokestį."

Uždrausti valdžios užsakymus bendrovėmis, kurios moka viršininkams daugiau nei 20 kartų, kiek tos bendrovės moka mažiausiai jose uždirbantiems.

Garantuoti, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje Europos Sąjungos piliečių teises, ir "užtikrinti abipuses teises" tiems Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie gyvena kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Užtikrinti, kad  nepadidėtų pajamų mokestis tiems, kurie uždirba mažiau  nei 80 000 svarų, arba mažiau nei  96 590 eurų.

Lietuvoje irgi daugeliui patiktų partija su tokia programa. Net jei programa nepamatytų dienos šviesos. susierzinęs Mockus paaukotų tokiai partija daug kyšių.

Lietuvos valdžia nesijaučia tvirtai - gąsdindami gyventojus, jau pagrobė pirmuosius įkaitus

2017 metų balandžio 11-ąją įprastą Šalčininkų gyvenimą nutraukė  didžiulis stresas. Automatais ginkluoti vyrai šturmavo varganais pistoletais ginkluotą miesto policijos komisariatą, dalį jo užėmė, pagrobė įkaitus, tuo priblokšdami nustėrusius pareigūnus ir vietos gyventojus. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai – pratybos“, – iš karto po pratybų „Atsakas į nekonvencines grėsmes“ puolėsi aiškinti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Kokios pasekmės? Iš anksto neskelbtos pratybos sulaukė  priekaištų tiek pačiuose Šalčininkuose,  tiek iš Seimo. Lietuvos parlamentarai VRM pratybas ypač kritikavo dėl neįvertintų rizikų: kas būtų, jei medžiotojas ar pilietiškai nusiteikęs ginkluotas asmuo būtų pirmas šovęs į pamatytus ginkluotus asmenis, judėjusius nuo pasienio su Baltarusijos? Kas prisiimtų atsakomybę?

Kodėl buvęs Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanas Eimutis Misiūnas ėmėsi tokios rizikingos avantiūros? Pirma, aišku, kad pats vakarykštis dekanas to daryti neišdrįstų. Avantiūrą turėjo sugalvoti ir paremti aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai. Kam aukščiausiems Lietuvos valdžios pareigūnams tokia nusikalstama nesąmonė reikalinga? Stipriai išgąsdinti lenkus, kurie, esant vis labiau patriotiškai nusiteikusiai Lenkijos vadovybei ir pilnai Lietuvos izoliacijai, pradeda kelti galvas.Tai aišku iš  pratybų metu Eimučio Misiūno kariaunos vartotos „Šalčininkų liaudies respublikos“ sąvokos. Todėl tai nėra saugumo pratybos. Tai perspėjimas, kad visi Lietuvos lenkai yra įkaitai Lietuvoje. Tai akiplėšiška politinė provokacija, skirta lenkams Šalčininkuose, visoje Lietuvoje ir Lenkijoje.

Daugelis nepatenkinti KTU rektoriaus P.Baršausko pasvarstymais apie universitetų reformą

Tikrai, noro universitetams jungtis nuobodus stūmimas, lygtai toks noras būtų kokia nors revoliucija Lietuvoje, taip ir nesusijungiant, atrodo, kaip naivoka reklama. Tačiau bandymas suvokti bendrą veiklos lauką galimo susijungimo atveju [1] yra vertas visokeriopos paramos. Mūsų yra nedaug, mums reikia išmokti dirbti kartu.Gal pageidaujate metformino [2]?



1. Cituoju KTU rektorių: "Su LSMU norėjome jungtis ne šiaip sau, bet stebėdami ateities tendencijas, tokias kaip sveikas ir aktyvus senėjimas. Medikams ir technologams reikia vieni kitų. Galvodami apie susijungimą, žvalgėmės į tokius universitetus kaip JAV veikiantį Stanfordą. Tai puikus pavyzdys, kaip toje pačioje erdvėje sėkmingai dirba skirtingų specialybių žmonės, įkvėpti kūrybiškumo, tarpdiscipliniškumo ir kritinio mąstymo."

2. Nature 522, 265–266 (18 June 2015)