Sako, kad Lietuvos verslo tikslas geras - užsidirbti

Užsidirbti kokia kaina? Paperkant valdžią ir naikinant gimtąją šalį?

Ateina laikas atsisveikinti su kasininkėmis ir kitais parduotuvių darbuotojais

Net mokant šiems žmonėms minimumą, galima daug sutaupyti, jei pakeisti šiuos žmones jau egzistuojančiomis technologijomis. Tai buvo blogos darbo vietos, be abejonės. Bet Lietuvoje nėra geresnių darbo vietų šiems žmonėms. Lieka emigracija.

Konkurencija energijos rinkoje

Jau trys metai baigiasi, o vis dar vyksta Saudo Arabijos ir Rusijos bandymas žemomis energijos kainomis išspausti Amerikos nuolatinio gręžimo reikalaujančią ir todėl brangesnę skalūnų technologiją iš rinkos. Negalima pasakyti, kad tas bandymas visai nevykęs. Bankrutavo mažiausiai 123 Amerikos skalūnų kompanijos, Exxon Mobil ir Chevronas sėdi giliai skolose. Daugiau nei 150 tūkstančių skalūnininkų prarado darbus. 

Amerikiečiai šaunuoliai, greitai ieško išeities. Amerikos senatoriai naudojasi rusų programišių sugebėjimu išviešinti kompromituojančius Hillary Clinton kompanijos elektroninius laiškus praeitos prezidentinės rinkimų kompanijos metu ir siūlo naujas sankcijas Rusijai. Realiai šios sankcijos būtų nukreiptos prieš tas Vokietijos bei Austrijos kompanijas, kurios dalyvauja pigių Rusijos dujų eksporte į Vokietiją. Taip būtų atvertas kelias brangesnių Amerikos suskystintų skalūninių dujų eksportui į Vokietiją. Bet Europos Sąjunga irgi yra galinga ekonomika ir kritika Amerikos senatoriams apie tų senatorių stumiamą tokį didelį prekybos laisvės suvaržymą, išsakyta Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio lūpomis bei paremta Vokietijos kanclerės Merkel, kitų Europos valstybių vadovų bei stambaus Europos verslo atstovų pasisakymais, yra svarbi. Žodžiu, kova energijos rinkose tęsiasi, įtraukdama vis naujus kovotojus.

Kuo Lietuvos mokslininkai skiriasi nuo mano pažįstamo docento?

Tas docentas metė mokslus ir užsiėmė prekyba reikmenimis butų remontui. Lietuvos mokslinnkai irgi metė mokslus. Skirtumas tas, kad tas docentas, nors ir paniekinęs savo pašaukimą, bet žmonių neapgaudinėja, orientuojasi buto remonto problemose, parduoda tikras prekes tam darbui.

O Lietuvos mokslininkai, dirbantys universitetuose, gavę kyšininkų Kubiliaus ir Steponavičiaus valdymo metu įvestus studentų krepšelius, pradėjo tuos studentus be gailesčio melžti. Tūkstančiais (neįtikėtina, tūkstančiais) kuriamos niekuo geru nepasižyminčios studijų programos, varomos reklaminės kompanijos, kad tik studentų pinigus išvilioti, nieko rimto tiems studentams neduodant. Patys mokslininkai laksto po daugelį universitetų, visur gauna atlyginimus.  O juk universitete mokyti turi tie žmonės, kurie atlieka rimtus mokslinius tyrimus, todėl gali paruošti rimtam darbui ir dideliems pokyčiams visuomenėje ateityje. Jokio tokio rimto mokslo mūsų mokslininkai nebedaro, nes tam tiesiog nelieka laiko. Taigi, šių dienų lietuviškas universitetinis išsilavinimas yra gryna apgavystė (plačiau apie tai rašoma čia).

Tai pamoka visiems mums, dirbantiems profesinį darbą. Jeigu nuleisime reikalavimų mums kortelę, pradėsime lupti pinigus už nieką, nes, girdi, kyšininkas Steponavičius mums leido, tai anksčiau ar vėliau žmonės susigaudys ir liksime prie suskilusios geldos. Mūsų mokslininkų elgesys yra svarbi priežastis, dėl kurios jaunimas emigruoja, ir Lietuvoje pradeda trūkti studentų, o verslui - kvalifikuotos darbo jėgos ir vartotojų.Tas pats, ar klausti santechnikų, dirbančių universitetuose, ar klausti Lietuvos mokslininkų nuomonės apie universitetų darbo organizavimą - juk ir tie, ir kiti nėra tikri mokslininkai.

Nereikia atsiklausti Lietuvos mokslininkų apie universitetų reformą

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė, paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško,  kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. 

Ar padarę iš universitetų kaimo parduotuves, prekiaujančias diplomais, mokslininkai vis dar tikisi, kad juos reikia gerbti, jų nuomonės klausti? Kaip jus gerbti, jei jūs save negerbiate? Lietuvos universitetai dabar yra neverti aukšto universitetų vardo.

Ką daryti ryšium su tuo sudegusiu daugiaaukščiu Londone?

Apsidairyti aplinkui. Jei tas daugiaaukštis, kuriame jūs dirbate ar gyvenate yra apšiltintas pigiu plastiku ir aukštas (tikėsimės, kad ne aukštesnis negu 22 metrų (lengva įsiminti: du dvejetai))*, tai tyliai tyliai išsikraustykite ir niekad negrįžkite, jei nenorite rizikuoti ten sudegti. Pagal vokiečių taisykles tokio aukščio namus negalima apšiltinti degiu plastiku (Londone buvo apšiltinta vadinanu Reynobond, gaminamu kompanijos Arconic), o reikia apšiltinti visiškai nedegiomis medžiagomis. Panašus gaisras jau buvo Roubaix vietovėje Prancūzijoje (dar egzistuoja Youtube filmukas). 

Sudegusį daugiaaukštį Londone galima buvo apšiltinti nedegiomis medžiagomis už papildomus 5 tūkstančius funtų sterlingų. Priešgaisriniai purkštuvai tame pastate irgi gera idėja, kuriai valdžia pagailėjo pinigų. Nebūtų žuvę tiek daug žmonių. Ir politikų bei turtingųjų likimui nebūtų iškilusi tokia didelė kenksmingų jam pokyčių visuomenėje grėsmė, kokia iškilo dabar.  Arogantiški ir išpaikinti valdantys konservatoriai meluoja visuomenei, kad degantis apšiltinimas buvo uždraustas Jungtinėje Karalystėje. Realiai tokio draudimo nėra. Melas jiems brangiai kainuos.

Aišku, jei turite daug pinigų ir, nepaisant to, taupumo sumetimais, nusipirkote tokį butą, tai galite pabandyti paduoti į teismą Lietuvos valdžią, kam ji leidžia naudoti degų plastiką tokiose statybose. Gal gausite kompensaciją. Nelabai tikiu, kad jums pasiseks.


* Pagal Lietuvoje galiojančius techninius reikalavimus, nedegią mineralinę vatą privaloma naudoti pastatuose, kurių aukštis daugiau nei 20 metrų.

Prekių gamybos globalizacija mažėja

 Tarpvalstybiniai prekių mainai nuo 1990 metų iki 2008 metų išaugo nuo  16 pasaulinio BVP proc. iki 26 proc. Bet 2008 įvyko lūžis. Prekių mainų dalis pradėjo mažėti ir dabar siekia tik 21 proc. Mažėjimo tendencijos pabaigos nesimato. Mums, lietuviams, skurdo prispautiems, todėl mažai perkantiems ir daug eksportuojantiems, tai yra svarbu. Prekių eksporto pyragas traukiasi, konkurencija auga.

Kodėl prekių mainų dalis mažėja? Nes atlyginimai Kinijoje auga. Nes darbų išvežimas į Kiniją nuskurdino Vakarų šalių vidurinę klasę, todėl Vakarų šalių augimas yra labai lėtas, todėl Vakarų šalių importas lėtėja. Dar viena mažėjimo priežastis - auganti automatizacija įgalina greičiau patenkinti vartotojų poreikius, o toks greitis reikalauja trumpesnių tiekimo grandinių.Ir, galų gale, svarbi priežastis, kad žaliavų pirkimo bumas pasibaigė (plačiau apie tai - čia).

Ką daryti? Lokalizuoti gamybą kiekvienoje didelėje rinkoje. Jei nori dirbti Rusijos rinkoje, gamink Rusijos rinkoje.  Į Lietuvos kariauninkus, skambinančius auksinėmis šakutėmis, neverta kreipti dėmesio. Neturėdami ką daryti, jie vienas kitą užbadys tomis auksinėmis šakutėmis.