2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis
2017 m. rugpjūčio 26 d., šeštadienis
Kodėl stringa laisva prekyba, nuo kurios priklauso Lietuvos likimas?
Iki šiol laisvosios
prekybos sandoriai buvo šios ekonomikos pagrindas: vyraujanti nuomonė
buvo tai, kad JAV ketina sudaryti prekybos sandorius su Europa ir
Ramiojo vandenyno šalimis. Dabar tos viltys išnyksta. Žmonės nori dirbti savo šalyje. Darbo vietos yra valiuta, kurios šalys daugiau taip lengvai neatiduoda. Tai nereiškia, kad 100 procentų protekcionizmas yra atsakymas, tai reiškia, kad mums reikia geriau apibrėžtų, teisingesnių prekybos sandorių, bet tokių sandorių sudarymas sudėtingas, nerealu, kad tai įvyktų netrukus. Todėl protekcionizmas yra neišvengiamas. Lietuvai reikia ruoštis, kad prastai apmokamu, todėl vergišku, darbu sukurtų prekių dempingas užsienyje tampa nebepriimtinas.
Kodėl mums taip sunku gyventi šiandieninėje Lietuvoje?
Nes mums nepavyksta prisitaikyti prie šiuolaikinės, naujovių pagrindu klestinčios, ekonomikos. Kokia gi yra šiuolaikinė ekonomika?
Tai parodo Amerikos kompanijos, kurių sekmės pagrindu yra derinys iš puikių mokslinių tyrimų universitetų, riziką aukštai vertinančios bei skatinančios verslo kultūros, pavydėtinai gerai išvystyto inovacijų siekiančio įstatinio kapitalo rinkinio ir patikimos verslo bei sutarčių teisės.
Supaprastinam, ko reikia:
- gerų universitetų,
- polinkio rizikuoti,
- pinigų naujovėms,
- gerų įstatymų ir efektyvių bei kyšiams atsparių teismų.
Lietuvoje nėra nė vieno iš šių, naujovių pagrindu klestinčios, ekonomikos elementų. Kai pradedi ieškoti, tai randi, kad Lietuvoje visur sėdi kūmai ir giminės bei dalinasi mūsų pinigus.
Tai parodo Amerikos kompanijos, kurių sekmės pagrindu yra derinys iš puikių mokslinių tyrimų universitetų, riziką aukštai vertinančios bei skatinančios verslo kultūros, pavydėtinai gerai išvystyto inovacijų siekiančio įstatinio kapitalo rinkinio ir patikimos verslo bei sutarčių teisės.
Supaprastinam, ko reikia:
- gerų universitetų,
- polinkio rizikuoti,
- pinigų naujovėms,
- gerų įstatymų ir efektyvių bei kyšiams atsparių teismų.
Lietuvoje nėra nė vieno iš šių, naujovių pagrindu klestinčios, ekonomikos elementų. Kai pradedi ieškoti, tai randi, kad Lietuvoje visur sėdi kūmai ir giminės bei dalinasi mūsų pinigus.
Atsakymas aklam laimingam žmogui
Dauguma skursta. Vaikų gimdome nedaug, todėl tiesiog išmirštame. Medicina, mokymas, valstybės administracija laikosi tik kyšių dėka. Darbščiausi, sveikiausi ir jauniausi neapsikentę išvažiuoja. Tauta nyksta, žmogau. O kad tu daug keliauji, kad stataisi rūmus priemiestyje, tai čia tavo asmeninis reikalas.
2017 m. rugpjūčio 25 d., penktadienis
Revoliucija pasaulinėje prekyboje
Rusijos tanklaivis praplaukia Arkties maršrutu be ledlaužio pagalbos. Rusai tai padarė praėjusią savaitę, transportuodami suskystintas gamtines dujas. Kelionė iš Norvegijos į Pietų Korėją buvo baigta 30 proc. greičiau nei įprastas maršrutas per Sueco kanalą. Sena žmonijos svajonė vežioti prekes Arkties maršrutu tarp Europos ir Azijos bei Amerikos pigiau, be ledlaužių pagalbos, pagaliau įgyvendinta.
Sujudo Lietuvos turtingieji

Jų vardu pasisakė koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė, bendraturtė, Jolanta Blažytė. Ne apie meilę, nors turtingieji irgi verkia. Apie seniai laukiamą teisingą Lietuvos turtingųjų apmokestinimą. Trumpai J.Blažytės idėjos yra tokios:
"1. Susodinkime visus Lietuvoje prie kompiuterių žiūrėti nemokamus filmukus iš interneto. Tai vadinasi individualus mokymasis mažiesiems ir mokymasis visą gyvenimą suaugusiems.
2. Jokiu būdu neapmokestinkime pagal teisybę mūsų turtinguosius, nes jie susirinks meškeres ir keliaus į Jemeną (primenu, Jemene vyksta žiaurus karas tarp musulmonų ir choleros epidemija)."
Ką galime atsakyti panelei Blažytei? Jei jūs, brangiosios, tik taip mylite Lietuvą, tai rinkite meškeres (tik visas meškeres) ir varykite į Jemeną. Laikas. Net Samsung kompanijos paveldėtojas ką tik nuteistas už kyšius politikams.
Išmirštanti Lietuva praeina senatvės stadiją
Parduotuvių kasininkes ir automobilių vairuotojus jau pakeičia robotai. Kodėl apie kasininkes ir vairuotojus rašau? Nes šiandien tokiais darbais dauguma Lietuvoje uždirba duoną**. Ateities darbuotojams reikia išsilavinimo. Žmonių su išsilavinimu skaičius Lietuvoje katastrofiškai greitai mažėja. Šiemet stojantieji į aukštasias mokyklas iš viso sudarė 21 tūkst. 448 studijų sutartis, pernai jų buvo 23 tūkst. 663. Skirtumas yra 2 tūkst. 215 studentų. Jei taip ir toliau tvarkomės Lietuvoje, tai po dešimt metų nelieka nė vieno studento Lietuvoje. Darbo jėga pradeda dar greičiau senti. Ore pakimba mirties kvapas, kuris visada atsiranda ten, kur gyvena žmonės, nelaikantys šlapimo.
* "Esant dabartiniam gimstamumo lygiui tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1000 tėvų kartos populiacijos ateina tik 780 vaikų karta. Net neturint elementariausių demografinių žinių aišku, kad toks gimstamumo lygis lemia populiacijos mažėjimą. Ir spartų."
**"Darbo jėgos sektorinė ir profesinė sudėtis bei jos kitimas Lietuvoje transformacijų laikotarpiu".
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)