Kodėl Lietuvoje pernelyg blogai gyventi tiems, kurie iš Lietuvos emigruoja?

Todėl, kad Lietuvoje pernelyg gerai gyventi Lietuvos elitui, todėl niekas keistis negali. Viskas, kas liečia eilinius, dvelkia skurdu ir nuoboduliu. O kodėl niekas keistis negali?

"Investicijos ir konkurencija? Dažnai jos tik trukdo. Atidaryti gamyklą, kurioje dirbtų tūkstantis žmonių su padoriais atlyginimais? Tai vėlgi reiškia pavojų elito nariams, kurie mėgsta savo darbuotojams mokėti minimumą ir važinėti naujais prestižiniais visureigiais. Jei nebegalėsi mokėti minimumo, atsiras sunkumų, mokant už išsimokėtinai paimtą paskutinio modelio BMW. Konkuruoti ne pigia darbo jėga, o technologijomis, rinkodara ar kvalifikacija daugelis nebesugeba ir nebenori. Be to, dažnai ir fiziškai nebegali. Metų metais ant skurdo ribos gyvenantys kvalifikuoti žmonės tiesiog išsivaikščiojo."

Naiviai galvojame kartais, kad čia tik Lietuvos provincijos problema. Bet ne. Jei sostinėje būtų geriau, tai niekas masiškai nebėgtų į užsienį, o susirinktų sostinėje. Kiek kainuoja automobilis, kuriuo važinėja Gabrielius Landsbergis? Mes juk nesame akli, čia gyvenam ir matom. Tuo viskas pasakyta.

Kokia strategija dabar reikalinga Lietuvai?

 Darbo našumas per vieną darbo valandą Lietuvoje krenta. Kadangi katastrofiškai trūksta gerų darbuotojų, tai algos Lietuvoje kyla. Tampame nekonkurencingi pasaulinėje rinkoje. Ką daryti? Reikia mokytis vystyti pramonės strategiją, kaip tai daro Jungtinės Karalystės vyriausybė.

"Pramonės strategija yra pastangos padidinti Jungtinės Karalystės darbuotojų produktyvumo lygį - darbo našumas per vieną darbo valandą ekonomikoje, kuris nuo finansų krizės išliko stabilus ir atsilieka nuo kitų pramoninių šalių. Jungtinės Karalystės konservatorių vyriausybė pažadėjo iš esmės padidinti šalies išlaidas moksliniams tyrimams per ateinančius eilę metų: nuo 1,7% BVP 2015 m. iki 2,4% 2027 m. (Palyginimui, Vokietija jau išleidžia 2,9 % BVP moksliniams tyrimams, JAV - 2,8%). Jungtinėje Karalystėje nėra šauktinių, talentingas jaunimas gali susikaupti rimtam darbui šiuolaikinėje ekonomikoje [1]."

0,79 proc. šalies bendrojo vidaus produkto
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/559586/statistika-mazejo-islaidos-moksliniams-tyrimams

0,79 proc. šalies bendrojo vidaus produkto
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/559586/statistika-mazejo-islaidos-moksliniams-tyrimams

 Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams sukasi apie gėdingus 0,79 proc. šalies BVP. Paradoksalu, kad Lietuvoje svarstoma branduoliniam karui su Rusija paskirti daugiau negu 2% BVP, nukreipiant visus jaunuolius po mokyklos tarnauti šauktiniais. Kaip mūsų jaunuoliai po to konkuruotų su Jungtinės Karalystės jaunuoliais šiuolaikinėje ekonomikoje? Priminsime, kad po NATO branduolinio karo su Rusija neliktų nei Rusijos, nei NATO, nei Lietuvos. Aiškiai Lietuvos valstybės vadovai nesusigaudo, kas dabar svarbiausia Lietuvai.

1. Nature
    551,
    551–552
    (30 November 2017)

Galų gale, konkreti data komerciniams bepiločiams automobiliams - 2017 metai

"Amerikiečių automobilių kompanija "General Motors" (GM) ankstina bepiločių automobilių įvedimą į rinką ir nori, kad 2019 metais GM bepiločiai automobiliai išvažiuotų į mūsų gatves.

Finansų direktorius Chuckas Stevensas apskaičiavo, kad iki 2025 metų bepiločių taksi rinka pasieks šimtus milijardų dolerių, o pelno marža bus nuo 20 iki 30 procentų. Tai būtų daug daugiau nei GM gauna pelno iš paprastų automobilių gamybos."

 Lietuvoje vairuotojai ir pardavėjos yra dažniausiai pasitaikančios profesijos. Tiems iš mūsų, kurie vairavimu uždirbate duoną, naudinga būtų jau dabar mokytis kalbas. Kai reikės emigruoti, netekus vairuotojo darbo, kalbų mokėjimas padės susirasti padoresnį darbą užsienyje. Mažai tikėtina, kad Skvernelis ar Lietuvos verslininkai sugalvos naujus darbus tokiai miniai žmonių.

Muitų saulės baterijoms įvedimu prasideda Vakarų muitų karas su Kinija

"Amerikiečių gamintojai teigia, kad pigios saulės baterijos buvo neteisėtai finansuojamos Kinijos vyriausybės. Kinijos gamintojai gavo naudos iš pigių paskolų iš vyriausybės valdomų bankų. Netgi kai kurios Kinijos bendrovės, kurios nuolat kovojo su nuostoliais ir susidūrė su sunkumais, mokant paskolas, sugebėjo išlikti.

Tokie Kinijos gamintojai "yra techniškai nemokūs, tačiau jie vis dar gauna kapitalą", - sakė Markas Widmaras, "Phoenix" pagrindinio gamintojo "First Solar" vadovas.Per pastaruosius penkerius metus Jungtinės Valstijos jau nustatė Kinijos saulės baterijų tarifus, paskatindami Kinijos gamintojus pasitraukti iš Kinijos ir statyti didžiules Pietryčių Azijos gamyklas. Dabar Trumpo administracija nurodė, kad ji gali padidinti spaudimą, leisdama taikyti tarifus visoms saulės baterijų grupėms, įskaitant Pietų Azijos šalis.

Administracijos pareigūnai iki šiol leido dviems saulės kolektorių įmonėms su gamyklomis Jungtinėse Amerikos Valstijose paprašyti Vašingtono  visų saulės elementų importo muito tarifų."

Lietuvos atstovai Briuselyje neblogai uždirba (ar ne, Gabrieliau Landsbergi, senelio dėka pasišildęs europarlamente?), bet jie nieko ten nedaro, tik retkarčiais surašo kokį nors popierių, vertą tik pasišluostyti. Kadangi Kinija sukčiauja prekyboje, seniai reikėjo Kiniją prispausti muitais, kad Lietuvoje auginti pramonę. Kodėl turime laukti, kol tai padarys prezidentas Trumpas, ir taip turintis daug rūpesčių su Iranu ir Šiaurės Korėja? Vyti Landbergių giminę ir kitus dykaduonius iš ES struktūrų ir iš Seimo.  

Jūs galvojate palaukti, kol prezidentas Trumpas išeis į pensiją, ir toliau daryti, ką darėte iki šiol? Neišeis.

"Neseniai atliktoje 28-nerių šalių gyventojų apklausoje 62 proc. respondentų baisisi globalizacija; 55 proc. mano, kad užsieniečių antplūdis kenkia užsieniečius priimančių šalių ekonomikai ir kultūrai. Šios tendencijos ypač ryškios Jungtinėse Valstijose. Du trečdaliai amerikiečių yra susirūpinę dėl imigracijos. Trys ketvirtadaliai mano, kad vyriausybė turėtų apsaugoti vietines darbo vietas ir pramonę, net jeigu tai sulėtina augimą."

 Taip kad, Skverneli, žmonės Lietuvoje ir pasaulyje nesidžiaugia tavo BVP augimu, o klausia, kas man iš to. Ruoškis atsakyti į šį klausimą.

Smegenų pojūčių sistema gana prastai sąveikauja su racionalia analize - šios dvi horizontalios atkarpos yra vienodo ilgio

Socialinio turto fondas, kaip tvaraus šiuolaikinės ekonomikos vystymo priemonė

 Vis labiau robotizuojama ekonomika sukuria vis daugiau turto, bet vis  mažiau gerai apmokamų darbo vietų. Todėl ekonomistai Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitur stebisi, kad BVP auga, o žmonės skursta. Ką daryti? Yra pasiūlymas kurti socialinio turto fondą, kaip Aliaskoje ar Norvegijoje, ir paskirstyti žmonėms dividendus iš šio fondo, nepriklausomai nuo uždarbio.

"Vienas  iš priemonių pritraukti turtą į fondą būtų pakeisti Europos centrinio banko būdą pumpuoti pinigus į ekonomiką. Šiuo metu centrinis bankas tam perka iždo obligacijas. Jei vietoj to mes panaudotume tuos naujai sukurtus pinigus, kad nusipirktume akcijas ir obligacijas, kurios vėliau būtų deponuojamos į socialinio turto fondą, tai palaipsniui socializuotų turto nuosavybę be jokių papildomų mokesčių kam nors iš mūsų. Kaip teigė Rogeris Farmeris ir Miles Kimball, tokio pobūdžio turto įsigijimas taip pat gali būti padidintas per ekonomikos nuosmukį, leidžiant Europos Sąjungai santykinai pigiai įsigyti didelę dalį nacionalinio turto, kartu stabilizuojant finansų rinkas ir skatinant ekonomiką.

Kaip jau minėta, per pastaruosius kelis dešimtmečius tokie turto fondai buvo sėkmingai įgyvendinami Aliaskoje ir Norvegijoje, panaikinant bet kokias abejones dėl jų praktinio gyvybingumo. "Aliaskos fondas" buvo sukurtas 1976 m. JAV respublikonų gubernatoriaus Jay Hammond ir padidėjo iki 62 milijardų dolerių vertės. Paprastais metais kiekvienas Aliaskos pilietis, įskaitant vaikus, iš fondo gauna dividendus nuo maždaug 1000 iki 2000 dolerių. Neseniai Norvegijos fondas pasiekė 1 trilijono dolerių vertę, o vien tik per paskutinį ketvirtį papildomai gavo 23 mlrd. USD investicijų grąžą arba apie 4500 JAV dolerių kiekvienam norvegui ir lietuviui, persikrausčiusiam pastoviai gyventi  į Norvegiją. Skirtingai nei Aliaskoje, Norvegija naudoja savo fondą ne tiesiogiai išmokėti dividendus, bet kaip pajamų šaltinį savo garsiai ir turtingai gerovės valstybei."

Tai klausimas, kurį verta iškelti mūsų kandidatams į Europos parlamentą ir mus valdantiems čia, Lietuvoje.

Naujas fenomenas mūsų gyvenime - meluojančios moterys

Nepraeina diena be kokio nors žymaus veikėjo apkaltinimo seksualiniu priekabiavimu. Dažniausiai tas vekėjas netenka darbo. Gražu, bet nevisai.

"Patikimiausi, kiekvienu konkrečiu atveju atliekami, patikrinimai rodo, kad net nuo 5 iki 7 procentų seksualiniais išpuoliais kaltinančių moterų meluoja."

Kadangi apkaltintų įžymybių yra šimtai, pulkas melagingai apkaltintų auga kasdien. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi tokiais atvejais apkaltinti nekalti vyrai. Delfis skalbia jų kelnaites kiekvieną dieną. Dar pribėga Vilniaus meras Šimašius, ieškantis kuo pridengti jo partijos korupcijos ir svarbiausio Lietuvos valstybės simbolio (Gedimino kalno) suirimo skandalus, ir atima galimybę dirbti. Baisu ir pagalvoti. Slaptai naudokitės viceprezidento Pence metodu, kuris aprašytas čia, kai tik įmanoma.