Plk. lt. E. Lastauskui ir kitiems valgytojams auksiniais šaukštais

Jums atėjo sunkios dienos. Neatleisime jums auksinių šaukštų puotos lietuvių išmirimo laikais. Jus atsisako aptarnauti net paprasti Lietuvos žmonės. Štai ką jums sako paprastos Lietuvos moterys:

"Pirmiausia sako, kad „čia jums ne valgykla, mes maisto nedarome“. Antra, „man kareiviai nepatinka, todėl viso gero“. Na, nenorim jūsų matyt, eikit „kibini materi“. Tokio akibrokšto senai nėra buvę“, – apie savo patirtį užkandinėje rašė plk. lt. E. Lastauskas. „Mes vis tiek juos saugosime ir ginsime“ Skaudžiausia, anot jo, ne tik tai, kad padavėjos karininkus išvadino eiliniais kareiviais, bet ir tai, kad abu juos atsisakyta aptarnauti vien todėl, kad jie tarnauja Lietuvos kariuomenėje."

Mus Lietuvoje saugo ir gina amerikiečių branduolinėmis galvutėmis ginkluotos raketos. Jūs sugebate tik pasisavinti auksinius šaukštus. Jei jūs galvojate, kaip rusai kadaise, kad važinėsite su Boxeriais paežerėm ir mus baidysite, tai apsirinkate. Interneto laikais mes žinome, kur gyvena jūsų mamos ir žmonos bei vaikai, jei kas - pirštais užrodysime. Metoo istorija jums švies, kaip ramus pasivaikščiojimas vakare prie ežero.

Dar kartą apie Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą

"Tarsi ylos iš maišo lenda vis daugiau faktų apie Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą, nors jo žmonos Austėjos Landsbergienės sutartys su valstybės valdoma energetikos įmone kruopščiai slepiamos nuo visuomenės akių. Dar 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. 

 

 Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų. Tuo tarpu nuomininke tapusi Austėja Landsbergienė energetikams priklausančiose patalpose, Gervėčių g. 4, įsteigė UAB „Karalienės Mortos mokyklą“. „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė už nemažą sumą, nuomininkui reikalaujant, atliko remonto darbus ir dar suteikė teisę nemokamai naudotis 30 arų dydžio automobilių stovėjimo aikštele. 

 

Verslas suklestėjo – privačių darželių ir mokyklų poreikis auga, pelnas byra. A. Landsbergienės kaip verslininkės apetitas ėmė augti. Ji užsimojo toliau plėsti verslą valstybės sąskaita. Privačių darželių tinklo ir mokyklos steigėja nusižiūrėjo laisvą šalia išsinuomotų patalpų esantį sklypą ir užsigeidė, kad „NT Valdos“ toje valstybei priklausančioje žemėje pastatytų naujus, „Karalienės Mortos mokyklos“ poreikiams pritaikytus ir įrengtus pastatus su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Edukologė Austėja Landsbergienė pati pasišovusi diktuoti sąlygas statybininkams. Privačios mokyklos plotas įgyvendinus sąlygas padidėtų dar 4000 kv. m., o įmonės pelnai taip pat didėtų kelis kartus. 

 

Užmojis išties didingas. Vilniaus centro prestižiniame rajone įsteigti privačias mokyklas ar darželius gali tik labai verslūs žmonės. Toks sklypas sostinės senamiestyje vertinamas milijonais. Kaip čia nutiko, kad apsukrioji Austėja Landsbergienė taip susuko galvas energetikams? Galbūt neverta kalbėti apie šio sandorio moralinius aspektus, tačiau negalime nekreipti dėmesio į purvinais batais trypiamą visuomenės interesą. Priminsiu tik, kad prielaidos gimti šiems privataus verslo ir valstybės įmonės susitarimams atsirado konservatorių valdymo metu, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“. Tokių energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių A. Sekmokas pristeigė ne vieną. Jose ligi šiol sėkmingai „šildosi“ ne tik A. Landsbergienė, bet ir galimai pats eksministras A. Sekmokas. 

 

Versliąją A. Landsbergienę ne veltui lydi sėkmė. Jos įmonė nemoka jokių PVM mokesčių. Verslininkė surado nišą mokesčių sistemoje, jog ugdymo paslaugas teikiančios bendrovės gali nemokėti PVM."

(2018-03-08 01:24 IP: 138.68.139.83

Brexito pasekoje - Jungtinei Karalystei tektų uždarbiauti, nugarinant klevo sulą, kaip tai daroma Kanadoje

"Vienas iš ES vadovų Tuskas apgailestavo, kad Jungtinės Karalystės premjerės May pasiūlyta Brexito idėja yra "pasirinkimo" ir "sumaišymo" metodas. Jis primygtinai tvirtino, kad dėl to, jog ponia May sukūrė raudonas linijas, išeinant iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, kad sustabdytų laisvą žmonių judėjimą ir pabėgtų iš Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos, vienintelis įmanomas Brexito variantas yra laisvosios prekybos susitarimas, panašus į ES susitarimą su Kanada. Jis pasiūlė, kad toks Kanados stiliaus susitarimas turėtų būti plataus užmojo ir apimti visas prekes, bet būti labiau ribotas paslaugų atžvilgiu ir neapimti daugumos finansinių paslaugų. Jis negalvoja, kad Britanija galėtų derinti naudą, kurią turi Norvegija (kuri yra už ES ribų, tačiau yra ES bendrojoje rinkoje) ir ribotus Kanados įsipareigojimus Europos Sąjungai."

Taigi, Jungtinė Karalystė pavirstų Kanada ir netektų pagrindinio finansinių paslaugų centro Europos Sąjungoje vaidmens. O, vaikučiai, pasakykit, ką reikia daryti, kai prapuola toks pajamų šaltinis?

Kovojom už Lietuvą - Šiaurės Atėnus, o sukūrėm Lietuvą - Šiaurės Zimbabvę

Kas ta Zimbabvė? Tai visiškai žlugusi Afrikos šalis. Svarbiausias panašumas tarp Lietuvos ir Zimbabvės - kainos auga greičiau, negu daugumos gyventojų pajamos, todėl žmonės bėga į užsienį. Lietuvoje pastaruoju metu tas ryškai matoma:

"Maždaug pusės darbuotojų alga didėjo lėčiau už kainas, dėl to realiai jie uždirbo mažiau."

Yra ir daugiau panašumų. Štai trumpas šių dienų Zimbabvės ekonomikos aprašymas:

"Ekonomika Zimbabvėje vis dar siaubinga. Apie 90% darbingo amžiaus žmonių neturi oficialių darbo vietų (Lietuvoje panašiai - daugybė jaunų vyrų vidury darbo dienos tvarkosi mašinas garažuose). Daugelis prašo išmaldos vidury Hararės ir Bulawayo, Zimbabvės antrojo miesto gatvių. Juos kontroliuoja ginkluotų policininkų grupelės,reikalaujančios atsipirkimo (kaip Eligijus Masiulis ir jo pasekėjai Lietuvoje). Valstybės darbo užmokestis mokamas mėnesius pavėluotai (Lietuvoje tas atlyginimas yra katastrofiškai mažas). Iš 13 mln. gyventojų populiacijos apie 3 mln. valgo labdaros maisto produktus iš JAV ir Didžiosios Britanijos (atsimenate kompozitorių Lietuvoje, kuris maitinasi tik iš labdaros?). Galbūt 3 mln. Zimbabvės gyventojų pabėgo į užsienį" (iš Lietuvos pabėgusių lietuvių dalis yra net didesnė).

Gaila, kad taip žiauriai nuniokiojome Lietuvą. 

D. Grybauskaitė pasisakė apie antros pakopos pensijinius fondus

„Valdančiųjų tikslas yra užtikrinti ateities pensininkų, bet ir esamų pensininkų, nepriešinimą. Dabar toks vaizdas, kad mėginama supriešinti kartas. Tai čia didžiausia klaida, kokia gali būti padaryta mėginant siekti pensijų reformos“, - sakė D. Grybauskaitė.

Tai kad kartas jau supriešino anksčiau valdę, įskaitant ir D. Grybauskaitę. Atėmė tai, kas visame pasaulyje paliekama Sodroje ir išmokama dabarties pensininkams, ir atidavė apgavikiškiems Sekundės tipo fondams taip, kad nei vienai kartai nėra naudos. Klausimas, kas D. Grybauskaitei sumokėjo (bankai?), kiek sumokėjo (namas Vilniuje?) ir kaip mes D. Grybauskaitę nubausime už tokią pensijų reformą (kalėjimas iki gyvos galvos?). Išsivysčiusi šalis, kuri pabandė privatizuoti Sodrą - tai čia Čilė prie Pinočeto. Dabar jau praėjo pakankamai daug laiko, ir matome, kad Sodros privatizavimas Čilėje yra visiška katastrofa, nes žmonės liko be pensijų senatvėje. Privačiai žmonės daug kur kaupia, bet ne mokesčius, o savo pinigus. Išvis Lietuvai netinka išsivysčiusių šalių ūkio palyginimai, nes esame Zimbabvės lygyje - algos niekaip nepasiveja kainas. Todėl vagystės masiškos, todėl visokie fondai Lietuvoje yra unikalus lietuviškas, Sekundės tipo, dalykas.

Kas šiomis dienomis yra svarbiausia?

Ūkio vystymas ir prekyba. Ekonominė konkurencija nulems tai, kokios tautos išgyvens šiais branduolinių karo pajėgų pusiausvyros laikais. Tai geriausiai supranta Vokietija.

"Vokietija nėra net arti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kurį visos NATO šalys rekomendavo skirti gynybai (Vokietijai - reikėtų skirti apie 72 milijardus dolerių, kad pasiekti tuos 2 proc.). Berlynas nusprendė padidinti karines išlaidas tik 304 milijonais eurų , iki maždaug 47 milijardų dolerių per metus. Rytų Vokietijos regiono valstybių vadovai, kai kurie iš jų - kanclerės Merkel partijos nariai, pasisako už sankcijų panaikinimą Maskvai. Jų rūpestis? Pagerinti ekonominiai santykiai su Rusija. Vokietijos trokštama pozicija, atrodo, yra prekyboje susitelkusi respublika, kuri prekiauja su visais."

Lietuva žiauriai priklauso nuo eksporto. Bet Lietuva prekiauja ne su visais. Lietuvos prekybą išverčia iš koto naivi Lietuvos užsienio politika.

"Swedbankas" pribudo: Lietuva yra pažeidžiama prasidėjusiame muitų kare

"Egzistuoja rizika, kad prekybos karui įsibėgėjus, apmuitinamų prekių skaičius dar labiau išaugtų, įsisuktų pavojinga muitų didinimo spiralė. Tokiu atveju pažeidžiama taptų ir Lietuva, kuri yra viena atviriausių – labiausiai nuo eksporto priklausomų – ekonomikų pasaulyje."

Laikas mažinti pelnus pinigų maišams Lietuvoje ir vystyti vidaus rinką, keliant atlyginimus. Kitaip nueisite šunims šėko pjauti.