Išvažiavusius į užsienį ir negrįžtančius prievartinė karo tarnyba Lietuvoje niekaip nepaveikia

"Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat atkreipia dėmesį – visų užsienyje esančių, bet į šaukimą nesureagavusių asmenų ieškoti neketinama: „Grįžtant prie to klausimo, ar bus ieškomas kiekvienas užsienyje esantis šauktinis prievolininkas, tai tikrai ne. Taip, jie atvažiavę čia, į Lietuvą, susidurtų su tam tikrais nepatogumais, bet reikia žiūrėti ir kaštus tuos pačius.“ Ministro aiškinimu, būtų reikalingi dideli kaštai, norint informuoti visus užsienyje esančius asmenis, o po to – norint surasti į šaukimą neatsiliepusius. R. Karoblis pabrėžia – iki šiol vyrauja tendencija, kad beveik visos šauktinių vietos užimamos savanorių."

Šių dienų prekyba

"Jungtinėse Amerikos Valstijose "Target" prekybinio tinklo pirkėjai jų telefonu gali užsisakyti kremą nuo saulės arba "Tokidoki Unicorno" marškinėlius, atvažiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, ir jiems atneša užsakytus  daiktus į jų automobilį. "Target" klientai gali užsisakyti internetu ir pasiimti pačioje parduotuvėje. Jie gali užsisakyti internetu ir gauti jų pirkinius pristatytus į  namus, kai kuriais atvejais net tą pačią dieną. Arba jie gali su didesniu malonumu, negu Lietuvoje, aplankyti parduotuvę; "Target" prekybinio tinklo darbuotojų pradiniai atlyginimai buvo padidinti, siekiant stiprinti darbuotojų išlaikymą ir moralę. Daugelis pirkėjų mėgsta grąžinti parduotuvėje "Target" pirkinius, kuriuos jie perka internetu, o nes nereikia tuos grąžinamus pirkinius išsiųsti paštu, kaip  internetinės prekybos su "Amazon" atveju.

"Nordstrom" prekybinis tinklas leidžia kai kurių parduotuvių klientams grąžinti prekes, nuleidžiant daiktus į dėžes ir - nereikia jokios žmogaus sąveikos.

 "Walmart" prekybiniame tinkle dirba 25 000 "asmeninių pirkėjų", galinčių surinkti ir supakuoti bakalėjos prekes ir atnešti prie privažiuojančio automobilio."

Lietuvoje, aišku, prekybos tinklų pardavėjų moralė yra žemiau plintuso, nes algos yra pernelyg mažos išgyvenimui. Kas galite, pirkite Lenkijoje. Ten jaunesni neblogai kalba angliškai, o pasieny dažnai kalba ir dzūkiškai.

Nėra žmogaus ilgaamžiškumo ribos

"Sapienza universiteto demografė Elisabetta Barbi ir romų universiteto Romos Tre universiteto statistikas Francesco Lagona  nustatė, kad mirties rizika, kuri didžiojoje gyvenimo dalyje didėja, kai žmonės sensta, nustoja didėti, pradedant vienu momentu, pasiekus 105 metų amžiaus. sukurdama "mirtingumo plokščiakalnį". Tuo momentu tikimybė, kad 105 metų amžiaus ar vyresnis žmogus mirs nuo vieno gimtadienio iki kito, yra maždaug 50:50.

"Jei yra mirtingumo plynaukštė, tai nėra žmogaus ilgaamžiškumo ribos", - sako Jean-Marie Robine, Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto Monpeljėje demografas, kuris nedalyvavo tyrime [1]."

 1. Nature 559, 14-15 (2018)

Kiek darbo vietų užims robotai jau artimiausiu laiku?

"Prieš kelerius metus daug kartų cituoto Oksfordo mokslininkų Carl B. Frey ir Michael Osborne tyrimo tyrimo rezultatai numatė, kad kompiuterių ir robotų dėka galime prarasti net 47 proc. darbo vietų Amerikoje ir Europoje. Būtų robotizuota ne tik įprasta veikla, bet ir administravimo, bankų, draudimo bendrovių ir kitų ūkio šakų didžioji dalis."

Natūralus senėjimas išstums darbuotojus iš rinkos lėtai. O robotų pritaikymas, tapdamas pelningu, įvykdomas labai greitai. Mūsų laukia dideli socialiniai sukrėtimai.

Ką daryti su Landsbergių mokymo verslais?

Tikrai ne visur turgaus santykiai gyvenime tinka. Gydytojo ir ligonio žinių lygis tiek skiriasi, kad, pervedus mediciną į turgų, ligonis visada liks apgautas. Panašiai ir su auklėjimu bei mokymu. Palaipsniui atsiveria vis daugiau būdų, kuriais Landsbergiai vagia iš Lietuvos valstybės. Tai ir pigiai išsinuomuotas nekilnojamas turtas Vilniaus centre, ir Landsbergių pelnui nueinantys pinigai, kurie turėtų būti skirti  visos Lietuvos vaikų mokymui mokinio krepšelių pavidalu.

Aiškiai netinkamas elgesys Lietuvos elitui. Kyla klausimas, ar turime Lietuvos elitą? Neturime. Žmonės, kurie Rusijos valdymo Lietuvoje laikais vogė bintus iš ligoninių (Juknevičienė, Numavičius) ir pieštukus iš konservatorijos (V.Landsbergis), dabar tapo mūsų seimūne, milijardieriumi, tautos patriarchu. Smulkūs vagys tapo profesionaliais vagimis. Elitu jie nebuvo ir nebus niekada.

Kodėl Landsbergių mokymo verslai per trumpą laiką duoda milijonus eurų pelno? Kodėl tiek daug žmonių veržiasi ten sukišti jų vaikus, žinant, kad mokytojai ten gauna mažai, todėl mokymo kokybė yra prasta? Nes tie žmonės tikisi, kad jų vaikai užaugs tarp vagių, įgys vagių pasitikėjimą ir toliau grobstys Lietuvos valstybę, kaip tai daro Landsbergiai. Landsbergių mokymo verslai užtikrina, kad Lietuva neturi ir niekada neturės normalios valstybės, kad ją valdys vis atsinaujinantis vagių kriminalinis susivienijimas. Landsbergių mokymo verslus reikia uždaryti, o pačius Landsbergius susodinti į Pravieniškes visam likusiam gyvenimui už jau įrodytus nusikaltimus (kartu su Eligijum Masiuliu ir Mockum).

Ką daryti su suskystintų dujų terminalu?

Terminalo gerbėjai tikisi, kad skalūninės dujos atpigs, ir galėsime konkuruoti su rusais, pardavinėdami suskystintas skalūnines dujas iš to terminalo. Tačiau skalūninės dujos atpigti negali:

"Tik penkios iš dvidešimties didžiausių skalūninių bendrovių sugebėjo pagaminti daugiau pinigų, nei jos išleido pirmąjį 2018 m. ketvirtį. Jei įmonės būtų priverstos gyventi pagal jų pagaminamą pinigų srautą, Amerikos angliavandeniai nebūtų reikšmingi likusioje pasaulio dalyje.

Pagrindinė žiaurių finansinių rezultatų priežastis yra tai, kad skalūninių  gręžinių išeiga staiga mažėja: antrųjų metų dujų kiekis yra žymiai mažesnis už pirmų metų gamybos apimtį. Pasak ekonomisto Kansas miesto Federaliniame rezerve, Bakken, kuris yra pagrindinis Šiaurės Dakotos skalūnų skaldos plotas, gamyba vidutiniškai smunka 69 proc. pirmaisiais metais ir per pirmuosius trejus metus - daugiau nei 85 proc. Tradicinio, ne skalūninio, gręžinio išeiga gali sumažėti 10 procentų per metus. Kad skalūnininkų operacijos vyktų kuo greičiau, kiekvienais metais jiems reikia didžiulių investicijų, kad kompensuotų sumažėjimą iš ankstesnių metų gręžinių.
Kadangi skalūnų pramonė turi tokį pernelyg didelį kapitalo poreikį, o kapitalas kainuoja pinigus, skalūnininkai neegzistuotų, jei nebūtų rekordiškai žemų palūkanų normų po 2008 m. finansų krizės. Kitaip tariant, JAV Federalinis rezervas, nustatantis palūkanų normas, yra atsakingas už išsipūtusį skalūnų burbulą."

Todėl reikia saugotis, neįmerkti dar daugiau mūsų, lietuvių, pinigų į tą terminalą. Achema teisi, nedalyvaudama terminalo pirkime, nes skalūninės dujos yra finansinis burbulas, o tas terminalas yra pasmerktas.

Singapūras išmoko, kaip vystyti vienintelį šalies turtą - kadrus

 "Singapūras palaiko tradicinę pedagogiką, kur mokytojai vadovauja klasei. Tai prieštarauja daugeliui kitų šalių reformų teikėjų stumiamai pirmenybei laisvam, labiau "progresyviam" mokymui, kurio tikslas - paskatinti vaikus patiems mokytis. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad tiesioginis mokymasis iš tiesų yra geras žinių perdavimo būdas, kritikai tvirtina, kad Singapūre yra "gręžimo ir žudymo" modelis, kuris sukuria apgailėtiną matematikos kalimą. Tėvai nerimauja dėl streso, kurį sistema kelia vaikams.
Vis dėlto Singapūras rodo, kad akademinis tobulumas neturi atsirasti asmeninių įgūdžių sąskaita. 2015 m. Singapūro studentai taip pat pirmą kartą puikiai pasirodė naujame "PISA" reitinge, skirtame bendroms problemų sprendimo uždaviniams spręsti, taigi jie bendras problemas sprendė dar geriau nei skaitė ir skaičiavo. Jie taip pat pranešė esą laimingi - labiau nei su Suomijos vaikai.  Dabar Singapūras pradeda reformas, siekdamas pagerinti kūrybiškumą ir mažinti stresą. Tai nėra neveikimo ženklas, o greičiau laipsniškas, įrodymais pagrįstas požiūris į švietimo reformą - pirmasis iš trijų pamokų, kurias Singapūras teikia likusiam pasauliui.

Pirmoji pamoka rodo, kad, kai kitos šalys dažnai taiko nuoseklesnes ir nesuderintas reformas, Singapūras bando pažvelgti į visą sistemą. Singapūras daug investuoja į švietimo tyrimus. Visos reformos yra išbandytos eksperimentuose, o rezultatai yra kruopščiai stebimi, prieš pradedant platų pritaikymą. Dėmesys skiriamas tam, kaip mokyklose turėtų būti taikomos naujos idėjos ir eksperimentų rezultatai. Kruopščiai parengti vadovėliai, darbalapiai ir darbo pavyzdžiai - praktikos, dažnai laikomos pasenusiomis Vakaruose, yra naudojamos Singapūro klasėse. Rezultatas yra geras vertinimų, atskaitomybės ir mokymo stilių derinimas.


Antroji pamoka - suprasti Singapūro išskirtinį požiūrį į mokymą, ypač į matematiką - Amerika ir Anglija tam tikru mastu taip jau dirba. Šis požiūris pabrėžia siauresnę, bet gilesnę mokymo programą ir siekia užtikrinti, kad per visą mokymo programą būtų pasiekiama visa klasė. Prasčiau besimokantys moksleiviai gauna papildomus užsiėmimus, kad padėtų jiems pasiekti gero lygio. Anglijoje 2016 m. atlikta analizė parodė, kad Singapūro požiūris pagerino rezultatus.

Trečioji ir svarbiausia pamoka - sutelkti dėmesį į puikių mokytojų rengimą. Singapūre jie apie 100 valandų mokosi per metus, kad galėtų nuolat įsisavinti naujausias technologijas. Vyriausybė juos gerai moko. Singapūre pripažįstama, kad reikia didesnių klasių (klasės dydžio vidurkis yra 36 mokiniai, o OECD - 24). Geriau, kai didelių klasių vaikams dėsto puikūs mokytojai, negu dėstyti mažesnėse klasėse, kuriose moko vidutiniškai. Mokytojai, kurie nori daugiau pripažinimo, bet ne biurokratinės mokyklų vadovų  naštos, gali tapti "meistrų mokytojais", kurie yra atsakingi už savo bendraamžių mokymą. Geriausi mokytojai gauna įrašus į švietimo ministerijos garbės sąrašus ir dideles premijas: apskritai mokytojams Singapūre moka tas pačias algas, kaip ir privataus sektoriaus profesijose."