Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkstančių

 Sirgs dar daugiau, nes didelės europinės kainos, maži lietuviški atlyginimai ir elito patyčios sukelia daug streso, o stresas sąlygoja daug širdies ligų atvejų. Mechaninis kraujotaką palaikantis prietaisas Lietuvoje daugumai yra neprieinamas, nes brangus. Transplantacijai trūksta donorų. Mirtis nuo širdies nepakankamumo yra kankinanti, panašiai, kaip nuo daugelio onkologinių susirgimų. Pasirodo naujas gydymo būdas, kuris Lietuvoje gal bus pigesnis.

"Modifikuotas protokolas leido išgyventi babuinams, kurie gavo persodintas kiaulių širdis, ilgiau nei šešis mėnesius. Toks ankstesnių pastangų pagerinimas yra žingsnis arčiau kiaulės  širdies persodinimo žmogui [1]."

Nieko blogo turėti tikros kiaulės širdį. Blogai yra Lietuvos elitui turėti kiaulės akis ir matyti tiktai lovį.

1. Success for pig-to-baboon heart transplants. Christoph Knosalla, Nature 564, 352-353 (2018)

 

Kodėl D. Grybauskaitės skatinama prekyba su Kinija yra kenksminga mums ir mūsų sąjungininkams?

„Kinija priverčia Vakarų kompanijas nemokamai  atiduoti technologijas už galimybę prekiauti Kinijoje ar visiškai atvirai vagia technologijas, kai Kinija mano, kad tai tinkama“, - neseniai vykusiame PPO susitikime sakė JAV pasiuntinys Dennisas Shea. „Kinija subsidijuoja ir išlaiko perteklinius pajėgumus įvairiose pramonės šakose, tokiu būdu priversdama kitų šalių gamintojus užsidaryti, neišlaikant konkurencijos su Kinija, kuri dempinguoja savo produktus į mūsų rinkas, teigdama, kad visa tai yra gerai, nes mūsų vartotojai moka šiek tiek mažiau"."

Ar kas gali tai paaiškinti D. Grybauskaitei? Ar užtenka kvalifikacijos? O gal mes turime tik būrį bankų ekonomistų, kasdien mums aiškinančių, kad, pakėlus kainas pensininkams, Lietuvoje bus rojus Landsbergiams?

Nelogiškas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

"Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskelbė, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.  V. Bakas sumokėjo 200 eurų baudą, kuri buvo skirta už draudžiamus naudoti teiginius apie koncerną „MG Baltic“. Ši bauda V. Bakui skirta, nes jis nepaisė teismo draudimo koncerną „MG Baltic“ vadinti „organizuota nusikalstama grupe“ ir kaltinti padarius 500 mln. eurų žalą."

Tuo tarpu teismas niekaip nebaigia nagrinėti „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio bylos. „MG Baltic“ toliau patyliukais griauna Lietuvos valstybę ir lobsta, nugirdydamas alkoholikus. Eligijus Masiulis vis dar viešai maivosi. Visuomenė praranda kantrybę šioje istorijoje. Ar ne logiška būtų, jei teismas pirmiausia išsiaiškintų „MG Baltic“ vaidmenį Lietuvoje, o tik po to skirtų bausmes, tiems, kuriems seniai reikia skirti bausmes?

Didinkim kainas?

"Ekonomisto Ž. Maurico teiginys, kad Lietuva turėtų padidinti kainas, t.y. panaikinti lengvatas šildymui, didinti elektros kainas tam, kad gautų pusę milijardo daugiau lėšų yra kvestionuotinas."

Kas čia pavojingiausia? Kainas pakeltų daugumai, o pusę milijardo eurų per metus išsidalintų tik tie, kurie sėdi prie lovio. Todėl taip svarbu paremti tuos Lietuvos jėgos struktūrose, kurie bando suvaldyti mūsų bendro turto vagystes.

Pinigų švaistymas

"Kovinėms operacijoms jūroje perkamas 640 tūkst. eurų vertės kovinis kateris."

Nuotraukoje šis kateris atrodo, kaip didelė guminė valtis, kurią migrantai išmeta, pabaigę kelionę iš Afrikos į Europą.

Ragina Skvernelį nepalikti Vyriausybės be moterų.

 Skubiai: kiekvienam ministrui - po moterį.

Kaip priversti bankus kontroliuoti, kokių specialybių studentams verta skolinti studijoms?

"Ekonomistai Atif Mian ir Amir Sufi, kurių knygelė dėl hipotekų krizės, "Skolų namai", sako, kad namų ūkių poreikiams tenkinti reikia daugiau nuosavybės būdų, skirtų finansuoti pagrindines investicijas. Dėl hipotekos jie norėtų sukurti naują paskolos rūšį, pagal kurią indeksuojami skolos grąžinimo mokėjimai pagal vietos būsto kainas, todėl nekilnojamojo turto kainų kritimo atveju paskolos davėjas pasidalija tam tikra dalį nuostolių su skolintoju. Mian ir Sufi pateikia panašų pasiūlymą dėl studentų skolų. Jie susieja pagrindinę paskolos vertę su universitetų absolventų nedarbo lygiu, taigi, jei nedarbo lygis pakils, skolos našta sumažės."

Taigi, Lietuvos atveju,  švedų bankai pagalvotų, prieš finansuodami, nereikalingų Lietuvoje, teisės specialistų studijas tokiais neįtikėtinais mąstais.