Kas gali apsaugoti mūsų sveikatą Lietuvoje? Niekas.

"Pasak PSO, dyzelių oro tarša sukelia 4,2 mln. mirčių kasmet. Nors plaučius labiausiai veikia oro tarša, ji taip pat kenkia kitoms organų sistemoms ir pablogina lėtines ligas. Ūmus poveikis duoda matomiausią efektą, tačiau ilgalaikis poveikis sukelia lėtinius pokyčius, kurie ilgainiui būna mirtini: vėžys, širdies liga, žala naujagimių sveikatai  ir demencija yra susiję su oro tarša, ypač dalelių, kurių skersmuo yra mažesnis nei 2,5 mikronai (PM2,5 ) ir kitos dyzelių išmetamos dujos."

Vokietijoje nuo dyzelio dujų blogiausio poveikio apsaugo teismai. Lietuvoje teismai užimti kažkuo kitu, tikiuosi, kad jūs man papasakosite, kuo. Rusijoje nuo dyzelių dujų blogiausio poveikio apsaugo Maskvos miesto valdžia. Vilniaus valdantys liberalai neturi laiko, slapsto kyšius dėžutėse nuo alkoholio.

Dar vienas būdas, kaip metoo skandalas sumažino moterų šansus siekti karjeros

"Tačiau vienoje nenumatytoje pasekoje vadovai ir analitikai teigia, kad įmonės, siekiančios sumažinti seksualinio priekabiavimo ar netinkamo elgesio riziką, atrodo, paprasčiausiai sumažina kontaktus tarp moterų ir vyresniųjų vadovų - vyrų, veiksmingai atimdamos moterims vertingą mentorystės ir mokymosi galimybę."

Tikroji auksinių šaukštų kaina

"Anot įtakingų Amerikoje RAND ekspertų, Rusija galbūt mažiau suinteresuota daryti įtaką Baltijos šalims. „... Rusijai prieinamos priemonės ir noras panaudoti tam tikrus išteklius didesniu mastu taikytini kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją ir Centrinės Azijos valstybes“, – rašoma  analitinio centro „RAND Corporation“ ekspertų parengtoje ataskaitoje „Priešiški Rusijos veiksmai Europoje. Grėsmės suvokimas“."

Pasirodo, rusai net nekreipia dėmesio į mus. Pasirodo, kad be reikalo Lietuvos mokesčių mokėtojų milijardą eurų per metus perkeliame auksiniams šaukštams (auksiniai šaukštai yra tikrasis vadinamųjų gynybos investicijų Lietuvoje tikslas). Tokios investicijos į auksinius šaukštus (suktai vadinamos gynyba) mums nepraeina be pėdsakų. Lietuvos parazitų sluoksnis - auksinių šaukštų pardavėjai, generolai, diplomatai ir politikai - formuojasi ir didina įtaką, naudodamas tą milijardą eurų per metus ne tik savo prabangai, bet ir stiprindamas savo galią, slopindamas tikrą verslą ir sąžiningus politikus. Tai sumažina tikimybę, kad Lietuva kada nors taps normalia valstybe ir sumažins tokiomis sąlygomis neišvengiamą tautos emigraciją iš Lietuvos.

Kokia Kinijos vadovaujamos „Diržo ir kelio iniciatyvos“ arba Naujojo Šilko kelio pagrindinė prasmė?

"Šį projektą sudaro šeši skirtingi sausumos prekybos koridoriai ir trys jūrinės prekybos linijos. Šio projekto rėmuose Klaipėdoje svarstoma apie plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų. Nors Lietuvos Vyriausybė neatskleidžia galimo finansavimo šaltinio, kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, vienas labiausiai tikėtinų scenarijų, kad tai bus Kinijos investicijos."

Kodėl apsimoka prekes vežti ir sausuma? 

"Konteinerių gabenimas jūra yra daug pigesnis, tačiau jis gali užtrukti tris kartus ilgiau, negu pervežimas sausuma, o oro tranzitas yra pats brangiausias. Taigi, sausuma važiuojantis konteineris gali nukeliauti iš Kinijos kilmės vietos į Europą maždaug per 14 dienų, t.y. greičiau, nei jūra ir pigiau nei oru."

Sekimo kapitalizmas

„Sekimo kapitalizmas“, rašė profesorė Zuboff, „vienašališkai teigia, kad žmogiškoji patirtis yra nemokama žaliava vertimui į elgesio duomenis. Nors kai kurie iš šių duomenų yra taikomi paslaugų tobulinimui, likusi dalis skelbiama, kaip kapitalistui nuosavybės teise priklausantis, elgesio žinių perteklius, kuris įeina į pažangius gamybos procesus, vadinamus „mašinų žvalgyba“ ir perdirbamas į prognozavimo produktus, kurie atspėja, ką darysite dabar, netrukus ir vėliau. Galiausiai, šie prognozavimo produktai yra parduodami naujos rūšies rinkose, kurias vadiname elgesio ateities rinkomis. Sekimo kapitalistai iš šių prekybos operacijų tapo nepaprastai turtingi, nes daugelis įmonių yra pasirengusios uždirbti iš mūsų ateities elgesio žinojimo.“

Sekimo kapitalizmo pavyzdžiai: Facebook daug žino apie mus plačiausia to žodžio prasme, net jei mes nesinaudojame jo paslaugomis. Amazon daug žino apie tai, ką ir už kiek mes perkame ir kuo domimės ir t.t.

Mokytojos, lipančios per ministerijos langus, yra tik pirmos kregždės

"Darbo našumas Amerikoje nuo 1973 m. iki 2016 m. padidėjo 75 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo mažiau nei 50 proc., tuo tarpu darbo užmokesčio mediana padidėjo tik 10 proc. Kodėl?

Naujai pasamdyti darbuotojai sukuria perviršį, atspindintį faktą, kad tiek darbuotojas, tiek įmonė tikisi gauti naudos iš jų sandorio. Derybos dėl darbo užmokesčio yra derybos dėl šio pertekliaus padalijimo.

Jei įmonės turi viršų, nes naujas darbas yra sunkiau randamas, nei naujas darbuotojas, darbdaviai užfiksuoja sau didžiausią pertekliaus dalį ir sukuria atotrūkį tarp darbuotojų sukurtos vertės ir to, ką jie darbuotojams moka.

 Yra pagrindo manyti, kad galios pusiausvyros sutrikimas vaidina didelį vaidmenį turtingo pasaulio darbo užmokesčio stagnacijoje. Produktų rinkos tapo labiau koncentruotos, taigi mažiau įmonių sukuria didesnę produkcijos dalį. Tai didina įmonių galią darbo rinkose, nes darbuotojai tokiu metu gali mažiau rasti alternatyvių darbo vietų."

Mums teks dar nemažai pavargti, kad išmuštume iš darbdavių ir valdžios sąjungos Lietuvoje padorius atlyginimus.

Pernelyg gerai apsaugodami komercines paslaptis, sumažiname šansus sukurti naujoves, kurias vertėtų įslaptinti

"Vienas iš svarbiausių būdų, kaip darbdaviai siekia apsaugoti komercines paslaptis, yra tai, kad darbuotojai pasirašo nekonkuravimo sutartis ir susitarimus dėl neatskleidimo - taip siekiama užkirsti kelią darbuotojams pereiti pas konkurentus ir atskleisti vertingą informaciją naujiems darbdaviams.

Tačiau, nors geresnė komercinės paslapties apsauga gali apsaugoti esamas naujoves, nėra aišku, kaip tai gali paveikti būsimas naujoves. Neseniai atliktame tyrime mes nagrinėjame šį klausimą ir nustatome, kad darbdavių komercinės paslapties apsaugos stiprinimas gali mažinti išradėjų našumą ir ilgainiui pakenkti naujovių kūrimui."