Turtingiausi ir įtakingiausi vyrai bando prisitaikyti prie naujosios „MeToo“ judėjimo realybės

 „MeToo“ judėjimas yra moterų spiečiai, socialiniuose tinkluose ir teismuose apkaltinantys turtingiausius ir įtakingiausius vyrus, ypač pasenusius ir praradusius seksualinį patrauklumą, priekabiavimu ar net išprievartavimu. Tai yra moterų kova teisinėmis priemonėmis ir gėdinimu socialiniuose tinkluose dėl didelių pinigų ir dėl didesnės valdžios. Turtingiausi ir įtakingiausi vyrai bando prisitaikyti prie šios naujosios realybės.

"„MeToo“ judėjimas paskatino nepasitikėjimą JAV darbo vietose. Remiantis ekonomistų Leanne Atwater ir Rachelės Sturm tyrimais, vienas iš penkių respondentų vyrų teigė nenorintys samdyti patrauklių moterų. Vienas iš keturių tyrimo dalyvių vyrų teigė, kad vengia privačių susitikimų su moterimis kolegėmis.
Baimindamiesi nesusipratimų, daugelis žmonių renkasi nesisveikinti rankų paspaudimu ir kartu nekeliauti. „Kai vyrai sako, kad nebesamdo moterų, nesiunčia jų į komandiruotes ir neįtraukia jų į bendrą veiklą, tai yra žingsnis atgal“, - „Harvard Business Review“ sakė Sturm, Ohajo valstijos Wright valstybinio universiteto tyrėja.

Mokslininkės taip pat padarė tendencijos vystymosi laike tyrimą. Per kelis mėnesius nuo #MeToo pradžios 2017-ųjų rudenį jos užregistravo didesnį, nei anksčiau, vyrų darbuotojų nenorą bendrauti su moterimis kolegėmis. Duomenys, kuriuos jos surinko 2019 m. pradžioje tyrimui „#MeToo Backlash“, parodė dar labiau apsunkintą padėtį."

 Be abejo, turtingiausi ir įtakingiausi vyrai čia praranda dalį gyvenimo malomumų. Ambicingos moterys irgi netenka kai kurių galimybių. Užtat nežymūs ir neturtingi vyrai įgauna šansų paskleisti jų genus ambicingų moterų, kurios anksčiau jiems buvo neprieinamos, tarpe.

Pati muša, pati rėkia

 "VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė: Manau, kad didžiausia universitetų problema yra ta, kad pagrindinės universitetų pajamos yra už studentus, o ne už mokslą. Čia susikuria tam tikra įtampa, nes reikalavimai universitetams, jeigu orientuojamės į europinį lygį, yra tokie, kad jie turi vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet iš tikrųjų lėšų gauna mažai. Reikalavimai keliami, bet pagrindinis orientyras yra studijos. Dėstytojo situacija yra tokia, kad, pavyzdžiui, VU dėstytojai turi didelius krūvius, turi mažai laiko moksliniams tyrimams."

Nerija Putinaitė, kartu su Gintaru Steponavičium ir Andrium Kubiliu ir pavertė universitetus diplomų kalvėmis. Gavo otkatų, pasidžiaugė valdžia be atsakomybės, pabandė įvesti absurdiškai liberalią reformą. Kai viskas susprogo jų rankose, pasisuko ir pradėjo kritikuoti. O dar docentė... Bet koks kaimietis galėjo paaiškinti, kad už ką sumoki, tą ir gauni. Jei sumoki už parduotų diplomų skaičių, gauni daug parduotų diplomų. Jei, kaip yra Vakaruose, sumoki už mokslo tyrimus, gauni daug mokslo tyrimų ir naujovių bazę ūkio vystymui.

Kodėl mūsų naujasis prezidentas yra blogesnis, negu Kazachstano?

Nes mūsiškis nieko nedaro.

"Kazachstano prezidentas Kassym-Zhomartas Tokajevas liepė iki 2024 m. 25% sumažinti  tarnautojų ir nacionalinių įmonių darbuotojų skaičių. Tai pareiškė valstybės vadovas pranešime respublikos žmonėms.

„Norint padidinti valstybės tarnautojų darbo efektyvumą, būtina į savo gretas pritraukti apmokytus jaunus darbuotojus“, - rugsėjo 2 d., pirmadienį, pasakė Tokajevas. Anot Kazachstano vadovo, nuo 2020 m. valdžia pradės pamažu mažinti valdininkų skaičių. Atsilaisvinusios lėšos bus naudojamos finansiškai paskatinti naudingiausius darbuotojus “, - pridūrė prezidentas."

 Lietuvoje 25% sumažinti  tarnautojų ir nacionalinių įmonių darbuotojų skaičių reikia jau labai seniai. Vieni parazitai ant Tėvynės kūno, ypač Vilniuje. Šaunuolis Kassym-Zhomartas Tokajevas...

Daiktas, kuris yra minkštas ir stipriai dvokia

 Tai yra Lietuvos užsienio politika. Lietuva susikaupusi tik veiksmams prieš Rusiją. Tokia pozicija atveda Lietuvą į aklavietę. Kodėl?

"Padėtį labiausiai keičia augantis supratimas, kad Kinija sukelia Vakarams didžiausius iššūkius. Jei 2104 m. dar buvo manoma, kad Kinija taikiai integruosis į tarptautinę bendruomenę ir laikysis įprastų prekybos normų, dabar aišku, kad Pekinas žaidžia pagal skirtingas taisykles, dotuodamas savo bendroves, vogdamas užsienio bendrovių paslaptis bei intelektinę nuosavybę, susijusiąją su krašto gynyba. Ji siekia paversti milžinišką ir strategiškai svarbią Pietų Kinijos jūrą savo ežeru. JAV susirūpinimą rodo Boltono vizitas į Ukrainą, kur jis stengsis įtikinti Kijevą neparduoti Kinijai aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovės „Motor Sich“, kas leistų Pekinui gauti svarbių gynybos technologijų. Manau, kad jis paragins Lukašenką nepasiduoti Kinijos vilionėms. 

Lietuva neturi reikšmingesnio poveikio, lemiant bendrą Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu. Neturime specialistų, neturime gilesnių įžvalgų, o pastarųjų penkerių metų politika buvo monolitinė be niuansų ir be subtilybių."

Išvada - esame kvailiai, veltui švaistome jėgas ir pinigus.

Lietuvai reikia nepriklausomos užsienio politikos

"Maldeikienė sako, kad Europa turi savo interesų pasaulyje, todėl Europai reikia nepriklausomos užsienio politikos."

Pridėkime, kad ir Lietuva turi savo interesų pasaulyje, todėl ir Lietuvai reikia nepriklausomos užsienio politikos. A ne, visada lojantis į Rusijos pusę komjaunuoli ir Lietuvos užsienio reikalų ministre, L. Linkevičiau?

Beveik pusė vyrų visai nepasidžiaugia pensija

"Pasak sociologo D. Stumbrio, Lietuvoje 2017 metais 88 proc. moterų, ir tik 69 proc. vyrų turėjo tikimybę sulaukti 65 metų.

„Tarkime, vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo rodiklis 1,6 karto didesnis negu vyrų su aukštuoju išsilavinimu. Žemesnio nei vidurinio išsilavinimo – 2,2 karto didesnis. Moterų skirtumai nėra tokie dideli. Vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,4 karto didesnis, o žemesnį nei vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,9 karto didesnis“, – sakė D. Stumbrys. Nagrinėjant pagal santuokinį statutą, matosi, kad vedę vyrai gyvena ilgiausiai, niekada nevedusių vyrų mirtingumo rodiklių santykis palyginus su vedusiais vyrais yra 2,19, išsiskyrusių – 1,8, o našlių – 1,63. „Moterų – irgi panašiai, tik tie skirtumai nėra tokie dideli. Bendrai kalbant, jei esi vedęs, tai tikėtina, kad tavo mirtingumo rodikliai yra dvigubai mažesni palyginus su nevedusiais, išsiskyrusiais, arba našliais“, – sakė D. Stumbrys. Pasak mokslininko, dar didesni skirtumai yra matomi skirstant pagal ekonominį aktyvumą. Ilgalaikių bedarbių vyrų mirtingumo rodiklis yra 3,45 karto didesnis nei dirbančių.

Ilgiau pabuvęs bedarbiu, be išsilavinimo ir be žmonos vyras Lietuvoje gali ir nepasidžiaugti gyvenimu pensijoje. Labai didelė tikimybė. Turtus uždirbame tik Landsbergiams ir jų pakalikams.

Ko mums stinga?

 "V. Landsbergio teigimu, lietuviams vis dar stinga valios gyventi gražiai, o ne godžiai."

Tai drįsta sakyti kovotojas už nuosavą tvartelį, už neįsivaizduojamas nė vienam kitam Lietuvos pensininkui (net ir labiausiai nusipelniusiam) privilegijas, už garantuotas geriausias vietas jo nevykusiems palikuoniams prie lovio. Toks akiplėšiškas melas Lietuvoje skaudina, ne grožio trūkumas.