Ką turi padaryti koronaviruso vakcina?

Kai kurie sako, kad vakcina turi išgelbėti tuos, kurie miršta nuo koronaviruso. Kadangi dauguma užsikrėtusių nemiršta, tai į daugumą užsikrėtusių nereikia kreipti dėmesio. 

Tai yra klaidinga nuomonė. Jei virusui sutrukdysime daugintis daugumoje užsikrėtusių žmonių, tai jie, tie dauguma užsikrėtusių, rečiau užkrės ir tuos, kurių mirtis nuo koronaviruso yra neišvengiama. Todėl, jei vakcina neapsaugos mirštančius nuo kornaviruso nuo mirties, ta vakcina padės tiems silpniesiems netiesiogiai, sumažindama tų silpnųjų šansus užsikrėsti. Netrukdykime koronaviruso vakcinai perėjimo prie praktinio pritaikymo, keldami sunkiai įgyvendinamus reikalavimus.

Kiek kainuoja dirbtinio intelekto apmokymas?

 Dirbtinio intelekto srities startuoliai savo finansavimo etapuose pritraukia 15–50 procentų daugiau pinigų, nei kiti startuoliai. Daugiau pinigų nori visi. O kiek gi kainuoja šiomis dienomis dirbtinio intelekto apmokymas?

"Mašininis mokymasis - tai mokymasis iš didelio duomenų kiekio. Per pastaruosius kelerius metus vyravo vadinamieji dirbtiniai neuroniniai tinklai. Jų struktūra panaši į nervinių jungčių žmogaus smegenyse struktūrą. Toks tinklas mokosi, dar kartą peržiūrėdamas treniruočių duomenų rinkinius, palygindamas rezultatus su tikslu, o paskui pakeitęs „neuronų“ - matematinių funkcijų - ir jų kintamųjų svorius. Toks tinklas bando, pavyzdžiui, sužinoti, kuo naviko ląstelės skiriasi nuo sveikų ląstelių. Pirmiausia palyginama tūkstančiai naviko ląstelių ir sveikų ląstelių vaizdų ir tada bandoma perkelti tai, ką išmoko, į nepažįstamas nuotraukas. Kai daro klaidas, ištaiso kai kuriuos parametrus ir dar kartą patikrina. Jei klaidų lygis yra mažesnis, sistema žino, kad ji eina teisingu keliu.

Tokios sistemos dažnai susideda iš šimtų neuronų sluoksnių ir milijonų parametrų. Todėl dirbtinio intelekto modelio mokymas gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų vien skaičiavimo ištekliams, sako programinės įrangos inžinierius Martinas Casado iš rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“. Ir tai nebūtinai yra vienkartinės išlaidos, nes duomenys, kuriuos naudoja dirbtinio intelekto modeliai, laikui bėgant, dažnai pasikeičia. Todėl modelius kartais tenka reguliariai mokyti. Todėl įmonėms, kurios remiasi „tikruoju“ dirbtiniu intelektu, turėtų iškilti didelių investicijų poreikis."

Pagaliau pasirodo Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu vaisiai

 Ir jie atrodo baisiai. Lietuviškas transporto paslaugų Vakarų Europoje dempingavimas, jo pagrindu atsiradęs Mobilumo paketas užraukia Lietuvos vežėjams rinką Vakaruose. Linkevičiaus ir Nausėdos avantiūrizmas Baltarusijoje užraukia Lietuvos vežėjų, geležinkelių ir Klaipėdos uosto rinką Rytuose.

„Kompanijos, kurių sudėtyje krovinių į Baltarusiją nėra tiek daug, be abejo, kad jos gali laikinai išgyventi, bet susidurti su papildomomis problemomis, kurių ir taip netrūksta, nes prekybos apimtys Europoje po truputį traukiasi ir to vandens lieka vis mažiau visiems. Šoje vietoje tų problemų tikrai gali būti, todėl  nesinori kalbėti pernelyg optimistiškai, nes susidėjus visus skaičius – prekybos apimtis, matosi, kad atskiri sektoriai be abejo gali nukentėti (vežėjai, Lietuvos geležinkeliai, uostas)."

Tai kaip čia išeina, ponai? Pasinaudojome žmonių nepasitenkinimu dėl koronaviruso, vertėme valdžią Baltarusijoje. Nenuvertėme. Tik patys sau įsikirtome į koją. Visai, kaip su ta nelemta dujų gelda. Gal tą uostą vėl atiduokime vokiečiams. Tie dar turi proto, perka pigesnes dujas iš rusų, o mes jau proto visai nebeturime.

Kas trukdo valstiečiams pasiekti daugiau, įvedant pagaliau tvarką Lietuvoje?

 Landsbergiai. Pasinaudodami KGB jiems perduota valdžia Lietuvoje, šios valdžios pagalba atlikta prichvatizacija ir Lietuvos turtų išdalinimu saviesiems, Landsbergiai sukūrė biurokratinį aparatą ir verslą, kurie dabar efektyviai kaišioja pagalius į valstybės ratus su vienu siekiu - išlaikyti Landsbergių įtaką valstybėje. Landdsbergiai rėkia apie tai, kad jie gina demokratiją, nors visuotinio sekimo apimtoje Lietuvos valstybėje, paramstytoje guminėmis kulkomis, demokratija jau seniai net ir nekvepia. Štai ką apie tai ciniškai atvirai, su lietuvišku pasityčiojimu, sako patys Landsbergiai:

"Vienas dalykas Lietuvoje nebuvo stipriai akcentuotas, koks iš tiesų yra landsberginės opozicijos vaidmuo. Landsberginės opozicijos vaidmuo demokratinėje valstybėje turi užtikrinti, kad reali valdžia liktų mūsų, Landsbergių, rankose. Demokratiškai išsrinkta valdžia, kuri nori būti hiperaktyvi ir nori perimti į savo rankas viską, kas ją supa, pavyzdžiui, nacionalinį transliuotoją, žvalgybą, valstybės institucijas ir t. t. Tik tada jie manys, kad gali įgyvendinti visą valstiečių politiką. O veiksmingos landsberginės opozicijos vaidmuo yra tai stabdyti. Matome, kad didžiausios kovos įvyko tokiuose keliuose ryškiausiuose taškuose.

FNTT atlieka tyrimą būtent dėl premjero artimiausios aplinkos žmonių, kai jie kažkaip susiję greitųjų testų pirkime. Tai, manau, ši vieta nebuvo peržengta.

 Dalia Grybauskaitė, KT, nacionalinis transliuotojas yra mūsų, Landsbergių, nupirkti.

Ko gero, mažiausiai pastabų mes, Landsbergiai, turėtume ministrui Raimundui Karobliui. Gal tas ir nėra keista, nes gynyba yra aktuali sritis TS-LKD. Kita vertus, Karoblio kryptis labai aiški ir jis savo konkrečių tikslų siekia. Taip pat didelis jo atskaitingumas Seimo komitete. Jis statė tiltus ir su mumis, Landsbergiais, nepaisant to, kad gavo daug kritikos iš Vyriausybės vadovo."

Kiek daug dar visko yra Landsbergių įtakoje: Prezidentė, Konstitucinis teismas, žvalgyba ir sekimo aparatas, nacionalinis transliuotojas, auksinių šaukštų gynybos srityje įsisavinimas. Ir tai yra sąrašas tik tos įtakos, kurią jie jau negali nuslėpti. Vienykimės prieš šią Landsbergių savivalę. Išvaduokime Lietuvą nuo šio anachronistinio sovietinių laikų plėšikų voratinklio.

Kodėl Lietuvos ligoninės pastoviai tampa koronoviruso platinimo židiniais?

 Kodėl reikia vengti eiti į Lietuvos ligonines? Nes koronavirusas plinta oru dideliais atstumais, o ne tik keletą metrų, todėl ligoninės turi būti specialiai paruoštos dirbti su tokiais ligoniais. Lietuvos ligoninės nėra paruoštos dirbti su oru plintančiu dideliais atstumais virusu.

"Ore plintantys virusai gali pareikalauti, kad pacientai būtų izoliuoti vadinamosiose neigiamo slėgio patalpose, kurios trukdo virusui pabėgti, o sveikatos priežiūros darbuotojai visą laiką dėvėti FFP2 kaukes.

"Tada iššūkis būtų tas, kad mes negalime paguldyti kiekvieno paciento į neigiamo slėgio patalpas", - sakė dr. Popescu.

Jei ventiliacijos ir infekcijų kontrolės sistemos ligoninėse būtų nepakankamai apsaugančios nuo viruso, ligoninės inicijuotų daug daugiau infekcijų, pridūrė ji.

Moksliniai tyrimai iki šiol rodo, kad aerozoliai pirmiausia yra svarbūs tam tikrose vietose - dažniausiai sausakimšose vidaus patalpose su prasta ventiliacija, pavyzdžiui, daugelyje barų, klubų, sporto salių ir restoranų.

Šiose erdvėse virusas gali likti pakibęs ore ilgą laiką ir nuskristi daugiau nei kelis metrus.

Šios vasaros pradžioje mokslininkai izoliavo gyvą virusą iš aerozolių, surinktų septynių ir 16 pėdų atstumu nuo užkrėstų ligonių ligoninėse. Oro sklidimas gali paaiškinti daugelį vadinamųjų „superplatintojų“ įvykių, sakė mokslininkai, pavyzdžiui, atvejų grupę, vykusią po chorų praktikos Vašingtono valstijoje, ir kodėl JAV Pietų valstijos šią vasarą matė infekcijų šuolį, kai žmonės liko patalpose su oro kondicionieriais."

Kaip panaudoti apšvietimą svarbiam pokalbiui su Zoom pagalba

 "Fotoaparatą ar nešiojamąjį kompiuterį pastatykite šiek tiek aukščiau. Tada apšvieskite iš užpakalio plaukus apšvietimu, kuris gali būti malonus. Ir priešais jus, padėkite žvakę. Be to, nebūkite pernelyg arti ekrano."

Godumas naikina Kaliforniją. Godumas sunaikins ir Lietuvą

 Kai bendrauji su liberaliu Viniaus jaunimu, tai tas jaunimas sako, kad Lietuvos miškų kirtimas yra gerai. Iškart atsodina. Kalifornija irgi iškart atsodina. Bet tie nauji atsodinti ir jau išaugę homogeniški miškai dega, kaip degtukai. Kodėl?

"1850-ųjų nuotraukose matyti Sieros kalnų pluoštai, kuriuose išsibarstę tik reti medžiai. Šiandien tai, kas kažkada buvo nedaug užleista mišku, dabar yra gerai užsodinta su pušimi, egle, kedru ir manzanita - visžaliu nykštukiniu krūmu, giminingu meškauogei, kilusiu iš Kalifornijos. Miškas, kuriame iki mūsų apsigyvenimo laikų buvo 64 medžiai  akre, dabar gali pasigirti 160 medžių. Gamta buvo perdaryta, kad atitiktų medienos prekiautojų dizainą. „Šiandieniniai kraštovaizdžiai gali atrodyti patraukliai vešlūs, - rašo p. Gruellas, - bet tankėjantis miškas mums kelia grėsmę su keliomis problemomis.

Indėnai mums atidavė sveiką mišką, jis man pasakė. "Didžioji jo dalis buvo netolygi, o medžiai išaugdavo į skirtingą aukštį." Šis atviros grunto ir nelygaus baldakimo derinys neleido siautėti gamtos gaisrams. Liepsnos sudegindavo krūmus ir apatines šakas, o paskui prarasdavo vėją, kurį užstodavo aukštesni medžiai. Taip kitas gaisras išlikdavo sutramdomas. 

Tačiau devintajame dešimtmetyje didžiosios medienos įmonės sustiprino plynų kirtimų senų medžių ir naujų medžių sodinimo modelį, todėl, kilus gaisrui, jis tapdavo degikliu. "Tokie medžiai yra ne kas kita, kaip degtukai", - sakė ponas Wilsonas. "Įžiebk, ir jų nebėra"."

Tas bus ir su šiandieniniais atsodinamais miškais Lietuvoje. Mūsų durnumui Lietuvoje ribų nėra.