Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

How to make every company sustainable in the long term satisfying all the company's stakeholders

There is a lot of talk from the business community about need to focus on interests of other stakeholders - environmentalists, employees, local community representatives - together with the shareholders in business decisions. The layoffs during the coronavirus crisis show that the business community uses such talk only for image improvement, doing nothing of this kind in reality. The business community is right. Friedman manifesto proved that in current legal environment company's support for all the stakeholders idea is wrong. We have to change laws to make this business community talk a reality.

My idea for this goal is simple. Include all representatives of stakeholders - shareholders, environmentalists, employees, local community representatives, - into the board of every company. Give each of these four groups of stakeholders on the board the power to move 25 percent of profits to the tax collectors, if they are not happy with management decisions (in addition to the regular board member power). When there is no conflict with other stakeholders, shareholders get all the profit as a reward for well-run business. If the business is not well-run in the long term, let us remember that any business at the end belongs to the society that created the conditions for the shareholders to run this business. All stakeholders are the representatives of the society reflecting different aspects of the interests of the whole society. Half of the taxes recovered this way should be distributed to the group of stakeholders that the management made unhappy with the decisions taken, as a reward for good work in controlling the company.

In the long term particularly important is to keep the employees in control of the rule-creation at the company. If the employees are able to keep rules to the minimum, management control to the minimum, then the creativity of the employees is liberated, therefore the company has higher chances to survive a significant change in the environment.

2020 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Kaip ikikomunistinis kinų elitas atgavo privilegijas


"ŠIOMIS DIENOMIS Kinijos komunistų partija nori sušvelninti prisiminimus apie siaubus, kuriuos sukėlė Mao Zedongo kultūrinė revoliucija 1960–1970 m. Tačiau reta Kinijoje gyvenančio rašytojo sukurta Mao laikotarpio kronika „Pasaulis apverstas aukštyn kojomis“ vaizdžiai apibūdina griežtą pirmininko Mao kampaniją, kuria siekta pertvarkyti Kinijos visuomenę.  Yang Jisheng knygos pavadinimas gerai perteikia patirtį tų, kurie prieškomunistinėje epochoje turėjo privilegijų, todėl buvo žiauriai persekiojami
.


Senasis elitas ėmė kentėti beveik iš karto, kai 1949 m. komunistų partija laimėjo Kinijos pilietinį karą. Naujieji Kinijos valdovai greitai ėmėsi užgrobti žemę iš kaimo žmonių, perskirstyti ją bežemiams, konfiskuoti privatų verslą ir vykdyti mirties bausmę daugeliui kaimo dvarininkų bei žmonių, kurie dirbo nuverstam nacionalistiniam režimui. Kultūrinė revoliucija pasirodė esanti viso to socialinio sluoksnio ardymo centrinis veiksmas.


Tačiau darbiniame dokumente „Patvarumas per revoliucijas“ grupė mokslininkų, įsikūrusių Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje, pastebi, kad Mao socialinė pertvarka turėjo mažiau ilgalaikio poveikio, nei būtų galima manyti. Ikikomunistinio elito anūkai didžiąja dalimi atgavo statusą, kurį kadaise turėjo jų šeimos. Jie yra daugiau išsilavinę ir turtingesni, nei kiti namų ūkiai. Jų vertybės ir požiūris taip pat skiriasi nuo tų, kurių socialinė padėtis buvo prastesnė iki 1949 m. Juos mažiau vargina nelygybė, ji turi daugiau verslumo, labiau naudoja rinką, labiau linkę į individualizmą ir tiki sėkme bei jos šaltiniu - sunkiu darbu.
Vadovaujami Alberto Alesinos iš Harvardo universiteto (mirusio gegužę), akademikai nagrinėjo namų ūkių tyrimų duomenis, surašymo ataskaitas ir žemės įrašus. Jie nustatė, kad iki 2010 m. ikikomunistinio elito palikuonių pajamos buvo 16–17% didesnės, nei tų, kurie gimė šeimose, turinčiose skurdų gyvenimą iki 1949 m., taip pat jie labiau linkę įgyti vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Jie net matematikos testuose pasirodė žymiai geriau.


Mokslininkai pateikia keletą galimų paaiškinimų, kaip palyginti greitai pavyko atkurti pranašumą senajam elitui. Gali padėti paslėpti turtai, kuriuos sukaupė artimieji už Kinijos žemyninės dalies ribų. Tačiau svarbiau buvo ilgalaikis šeimos tinklų stiprumas šalies viduje. Turto atgimimas tarp buvusio elito palikuonių, rašo mokslininkai, buvo nustatytas beveik vien tik kaimuose, kuriuose stipri klaninė socialine struktūra (tokių Kinijoje yra daug). Tyrėjai teigia, kad nepaisant Mao epochos sukrėtimų, tėvai vis tiek sugebėjo perduoti savo aukšto statuso mąstyseną savo atžaloms. Nepraėjus nė 45 metams po Mao mirties nuverstas elitas sugebėjo vėl pasinaudoti visuomenės viršūnių užvaldymu." [1]

Lietuvoje klaninės struktūros yra ne tik tarp kaimiečių, bet ir tarp daugumos mūsų neseniai iš kaimo kilusių miestiečių. Bet va bėda, Smetona išvarė didikus iš Lietuvos ir pas mus mažai liko mokinių, gerų matematikos testuose.

1. "The landlords are back; Social class." The Economist, 19 Sept. 2020, p. 43(US).

 

Valatka sako, kad Karbauskis yra pats Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, iš nuobodulio išmokęs lietuviškai, ir smarkiai nugrimuotas

 O Gabrielius Landsbergis realiai yra persirengęs Eligijus Masiulis. Todėl jis iš konservų spaudžia sūrį ir daro iš konservų tikrus liberalus su didelėmis dėžutėmis nuo degtinės pinigams rinkti.

O va Saldžiūnas sako, kad Baltarusijos miestų moterų pasivaikščiojimai per kiekvienas išeigines realiai yra Trečiojo pasaulinio karo tarp Amerikos ir Rusijos pradžia, ir tik, jis, Saldžiūnas, žino, kur kris pirmosios branduolinės bombos ant mūsų galvų. Tam Saldžiūnas seka kiekvieną Rusijos generolų judesį. Sekite Saldžiūno ir Valatkos straipsnius, ir viskas pasaulyje jums bus aišku.

Stebuklų kraštas čia, stebuklų kraštas...

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso pastatų viduje?


"Patarimai, kaip išvengti viruso, kai mes traukiamės į pastatus nuo šaltesnio oro: atidarykite langus, nusipirkite oro filtrą ir pamirškite UV šviesas.


"Aš šiek tiek susirūpinusi, kad pamatysime viruso perėjimą į ataką šiaurinėse platumose, kai oras atvės", - sakė Linsey Marr iš Virginia Tech iš Blacksburgo, tyrinėjanti, kaip virusai juda oru.


Prastai vėdinamose patalpose, kaip ir daugumoje restoranų ir barų, virusas ilgą laiką gali likti pakibęs ore ir nuskristi daugiau, nei du metrus, sakė dr. Marr ir kiti tyrėjai.


Šią vasarą mokslininkai išskyrė gyvą virusą iš mažų ore plūduriuojančių lašelių, vadinamų aerozoliais, net 5 metrus nuo užkrėstų ligoninių ligoninėse.


Dr. Allenas pasiūlė šias didesnių pastatų valdymo priemones:

• Pašalinkite viruso poveikį, kai tik įmanoma, pavyzdžiui, skatindami darbuotojus dirbti namuose;
• Leisti patekti tik tiems, kuriems reikia fiziškai būti pastate;
• Priimkite strategijas, tokias, kaip oro filtrų pridėjimas ir paviršių dezinfekavimas;
• Valdyti žmonių, einančių per pastatą, srautus - pavyzdžiui, liftuose esančių žmonių skaičių vienu metu;
• Reikalauti, kad patalpose būtų naudojamos veido dangos ir kitos asmeninės apsaugos priemonės.


Nepaisant šių atsargumo priemonių, optimali strategija yra tiesiog nešioti kaukę uždarose patalpose, sakė M.I.T. chemijos inžinierius Martinas Bazantas ir pridūrė: „Tai daug didesnis efektas, nei suteiktų bet kuri iš tų strategijų“.


Paprasti sprendimai, kuriuos reikia išbandyti dabar:

Čia yra lengva ir nemokama: jei įmanoma, atidarykite langus, "ypač rudens sezono metu, kai sąlygos yra švelnesnės", - sakė dr. Allenas.


Reikalaujama, kad mokyklose būtų pakankamai vėdinimo, kad kas 20 minučių visiškai pasikeistų oras kambaryje, tačiau dauguma jų vos spėja tai padaryti kartą per valandą. "Netgi atidarius
langus  vos 15 cm, galima dramatiškai pakeisti oro keitimo kursą", - sakė dr. Allenas.

Jei esate pastate su mechaniniu ventiliatoriumi, reguliuojant sklendės nustatymus, gali padidėti cirkuliuojančio gryno oro kiekis. Žinoma, tai gali būti nepageidautina, jei lauke oras yra apkrautas dūmais ir suodžiais, kaip dažnai būna didžiuosiuose miestuose ir neseniai buvo JAV Vakarų pakrantėje.


Jei oras yra užterštas arba jei nėra langų, kuriuos galima atidaryti, atsakymas gali būti oro filtrai - net nešiojamieji. Jie gali padėti atsikratyti koronaviruso iš oro.

Klasėje ar biure nešiojamas oro valytuvas, atitinkantis patalpos dydį, „yra puiki pigi, „įjunk-ir-naudokis“ strategija, suteikianti kelis oro pokyčius per valandą švaraus oro“, - sakė dr. Allenas. Tai yra kompaktiški įrenginiai, kuriuos galima prijungti prie bet kurio lizdo; efektyvių modelių galima įsigyti už mažiau nei 200 JAV dolerių.


Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad vidutinis nešiojamas ar didesnės sistemos oro filtras nepagauna mikroskopinio viruso. Bet „virusas nėra plikas ore“, - sakė dr. Marr. „Išeina jis kvėpavimo takų lašeliuose“.


Net jei visas lašelyje esantis vanduo išgaruoja, druskos ir baltymai, keliaujantys su virusu, išlaiko lašelio dydį iki pusės mikrono ar didesnį. Tai pakankamai didelis, kad oro filtras galėtų sugauti.


"Mums nereikia jaudintis dėl to, kad išfiltruosime viską, kas maža, kaip virusas", - sakė dr. Marr.

Profesinė bendrija „A.S.H.R.A.E.“, nustatanti tokių prietaisų standartus, rekomenduoja koronavirusui filtruoti oro filtrus, kurie atitinka MERV 13 ar aukštesnę kategoriją. Ne visos vėdinimo sistemos gali valdyti MERV 13 filtrą, sakė dr. Marras, tačiau dauguma gali bent jau valdyti MERV 11, kuris gali sulaikyti 60 procentų virusinių lašelių.


HEPA filtrai taip pat paprastai laikomi puikiais, nors kai kurie ekspertai teigė, kad jų efektyvumo tyrimų mastas iki šiol buvo ribotas.


O kas mums netinka? Kai kurie prietaisai generuoja ozoną - taip, tas ozonas, kuris kelia pavojų kvėpavimui - kiti gamina pavojingus hidroksilo radikalus, kurie gali sužeisti ląsteles. Yra produktų, kurie, norėdami suskaidyti koronavirusą, remiasi „bipoliniu jonizavimu“, tačiau jie taip pat gali gaminti ypač smulkias daleles, kurios yra pavojingos įkvėpus. Kai kurios įmonės, įskaitant odontologų kabinetus, savo patalpas fumiguoja balikliais arba vandenilio peroksidu. Tačiau cheminius purškalus, „išvalančius“ orą, reikia sukoncentruoti taip, kad jie taip pat būtų toksiški žmonėms, perspėjo ekspertai. Taigi, kokiais šiais produktais galite pasitikėti? Ekspertų patarimai: venkite jų visų."

2020 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Kur emigruoti? Kuris kapitalizmo modelis yra geriausias?


"POLITINĖ EKONOMIKA yra disciplina, kurioje sunku atlikti griežtus empirinius patikrinimus. Mokslininkams retai pristatomi natūraliai vykstantys eksperimentai, atliekami kitose ekonominio tyrimo srityse, pavyzdžiui, kai viena valstybė padidina savo minimalų atlyginimą, o kaimynai to nedaro. „Covid-19“ istorija skiriasi. Nors tai gana tamsus debesys, politiniams ekonomistams sidabrinis pamušalas yra tas, kad tai suteikia galimybę realiuoju laiku pažvelgti į tai, kaip skirtingi valdymo modeliai reaguoja į vienu metu visur vykstantį sukrėtimą.

Kapitalizmo modeliams klasifikuoti naudojamos įvairios taksonomijos. Ryškus vaizdas buvo išdėstytas 2001 m. knygoje „Kapitalizmo atmainos“, kurią redagavo politologas Peteris Hallas ir ekonomistas Davidas Soskice. Ji išskyrė liberalias rinkos ekonomikas (LRE), tokias, kaip Amerika, Didžioji Britanija ir Kanada, ir koordinuotas rinkos ekonomikas (KRE), tokias. kaip Vokietija, Šiaurės šalys, Austrija ir Nyderlandai. LRE kapitalizmas yra aktyviausias, jis remiasi rinkos mechanizmais, paskirstant išteklius ir nustatant atlyginimus, o finansų rinkose - ir kapitalą. KRE, nors ir vis dar kapitalistinė, domisi socialinėmis organizacijomis, tokiomis, kaip profesinės sąjungos, ir bankų finansais. Visa vakarų ekonomika yra linkusi į tęstinumą tarp šių dviejų modelių. Pastaraisiais metais mokslininkai taip pat bandė suvokti autoritarinį, valstybės valdomą kapitalizmą, aptinkamą Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Branko Milanovičius iš Niujorko miesto universiteto šį modelį vadina „politiniu kapitalizmu“.

Šios sistemos stebėtinai gerai analizuoja šalių atsakus į pandemiją. Paimkime naujoves. Mokslininkai išskiria papildomas naujoves, nuolatinį nežymių produktų ir procesų tobulinimo procesą ir radikalias naujoves, kurios gali apimti visiškai naujų prekių ir paslaugų pristatymą. Nors KRE, akcentuodami specifinius įgūdžius ir ilgalaikį mąstymą, turėtų geriau sekti naujoves, radikalių naujovių srityje jie yra nepalankioje padėtyje. Juos varžo ekonomikai valdyti sukurtos struktūros, kurios lėtai prisitaiko prie didmeninių pokyčių.


Pandemijos metu tokios
KRE, kaip Vokietija, paprastai turėjo nuoseklesnę strategiją, kaip suvaldyti viruso plitimą. Karantinas gali neatrodyti laipsniškas pokytis, tačiau sutrumpinti darbo laiką, siekiant apriboti socialinius kontaktus, paskirstyti išlaidas visuomenėje ir gauti visuomenės sutikimą dėl ribojamųjų priemonių yra lengviau, kai jau veikia institucijos, leidžiančios imtis kolektyvinių veiksmų. Sėkmę gali atnešti vienybė ir nuoseklumas, o ne pasirinktos intervencijos stiprumas. Pavyzdžiui, Švedija sugebėjo surinkti didelę visuomenės paramą savo netradicinei, tačiau iš esmės novatoriškai strategijai, kuria siekiama visiškai išvengti uždarymo ir pasikliauti savanorišku socialiniu atsiribojimu. Koordinuota ekonomika yra gerai pasirengusi spręsti koordinavimo problemas, pavyzdžiui, skatinti visuomenės sveikatą.

Priešingai, Amerikos ir Britanijos virusų sulaikymo strategijos gali atrodyti netolygios ir kartais chaotiškos. Vis dėlto, būdamos žaibiškos, LRE greičiausiai yra transformuojančių pandemijos naujovių šaltinis: gydymas ir vakcinos.

Iš 34 Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų kandidatų į vakciną tik keturi yra CRE; LRE turi 13 (Anglijos ir Švedijos vaistų gamintoja „AstraZeneca“, dirbanti su Oksfordo universitetu, apima abi kategorijas). Būtent britų mokslininkai atrado pigaus vaisto deksametazono veiksmingumą, gydant koronos ligonius, kurie patenka į ligoninę. Kitas pagrindinis kandidatas veiksmingam gydymui vaistais - remdesiviras - yra amerikiečių. Šių metų pradžioje provokuojančioje „Bloomberg“ skiltyje George'o Mason'o universiteto ekonomistas Tyleris Cowenas teigė, kad Didžioji Britanija, nepaisant didelio mirčių skaičiaus, padarė daugiau nei bet kuri kita šalis, kad sustabdytų viruso plitimą.


O Kinija? Ponas Milanovičius teigia, kad pagrindinis politinio kapitalizmo bruožas yra „neteisėtumo zona“, leidžianti valstybei nuslopinti ir ignoruoti privataus sektoriaus interesų grupes. Tai atspindi ypatingos karantino priemonės, kurias Kinija įgyvendino, norėdama užkirsti kelią virusui. Kinija taip pat yra novatoriška. Joje yra dešimt skirtingų skiepų su skirtingais vystymosi etapais. Tačiau politinis kapitalizmas kenčia nuo endeminės korupcijos, ranka-ranką-plauna santykių ir pasitikėjimo stokos. Gali būti, kad pandemijos apskritai nebūtų, jei vietiniai pareigūnai Kinijoje iš pradžių nebandytų užglaistyti pirminio protrūkio Uhane. Taip pat atrodo abejotina, ar kitų šalių žmonės priims Kinijos žodį, kad jos pagaminta vakcina yra saugi ir veiksminga, ypač atsižvelgiant į tai, kad komunistų partija turėtų propagandos pergalę - teigti, kad ji išgelbėjo pasaulį.

Kapitalizmo modelių skirtumai akivaizdūs ir ekonominėse tendencijose. Tiek, kiek pandemija sukelia nuolatinius struktūrinius pokyčius, atrodo, kad LRE yra geresnės sąlygos prisitaikyti. Anglosaksų firmos pritarė darbui namuose; Prancūzija ir Vokietija atrodo tam atsparesnės. Liberalioje ekonomikoje taip pat sparčiau pereita prie internetinės mažmeninės prekybos. Nors tiek LRE, tiek KRE ėmėsi veiksmų, kad padidintų namų ūkio pajamas, Kinija parodė, kad, esant politiniam kapitalizmui, valstybės atsiskaitymo su visuomene nebuvimas gali sukelti asmeninės gerovės nepaisymą per trumpą laiką. Jos paskata buvo sutelkta į investicijų ir statybų skatinimą; neturtingi namų ūkiai dažniausiai liko patys sau, ypač darbuotojai migrantai, kurie dažnai praslysta pro vietinius socialinės paramos tinklus.


Po pandemijos tikėtina, kad kiekviena sistema turės tam tikrą pagrindą, kuriuo remdamasi galės pretenduoti į pergalę. KRE mirčių skaičius yra mažesnis. Kinija džiaugiasi sparčiu ekonomikos atsigavimu.
Tačiau greičiausiai, tai LRE teks nuopelnai už galutinį viruso nugalėjimą. Gyvenimas pagal liberalų kapitalizmo modelį (LRE) gali būti žmogui rizikingas ir bauginantis; jo nesėkmės, be abejo, sukelia kančią. Tačiau nauda, ​​kai viskas gerai eina, gali būti didžiulė." [1]

 

1. "Which market model is best? Free exchange." The Economist, 12 Sept. 2020, p. 65(US).

  

Kuo skiriasi Kinijos ir JAV kova su koronavirusu?


Kinijoje yra despotiška tvarka. Visi kinai daro tai, ką liepia komunistai, įskaitant ir kovą su koronavirusu.

"Priešingai, Amerikos specialistai kalba apie savo nuomonę, siekia aukštos kokybės produktų, prašo didesnio darbo užmokesčio, keičia darbdavius, bendradarbiauja kurdami naujoviškus produktus, paduodami savo darbdavius į teismą ir liudija teisme. Dėl to atsirandantis spaudimas vadovams skatina naujoves ir gerina kokybę, „Breitbart News“ sako JAV ekspertai ir vadovai."

Aišku, kad Amerikoje darbas yra įdomesnis, negu Kinijoje. Atskiros valstijos ir atskiri žmonės JAV ieško savo sprendimų ir koronaviruso problemoje, nelaukdami komandų iš viršaus.

Svarbi naujiena

 Po Minską vaikšto viena protestuojanti prieš Lukašenką vidurinės klasės atstovė. Paskui ją eina muzikos kolektyvas ir groja "Peremen" (pokyčių, rusiškai). Iš paskos važiuoja Linkevičiaus ir Nausėdos vadovaujami Lietuvos žurnalistai.

Taip vyksta Lietuvos vadovaujama kova už žmonijos ateitį. Tai svarbiausia naujiena Lietuvoje. Sakoma, kad iš ES Lietuvos valdžia reikalauja milijardo eurų, kad sumokėti už visa tai.