Behind Biden's Program: A Big Bet on Government --- Plan reverses Reagan-era notion private sector can do a better job

WASHINGTON -- President Biden envisions long-term federal spending claiming its biggest share of the American economy in decades. He wants to pay for that program in part by charging the highest-earning Americans the biggest tax rates they've faced in years.

The Biden economic team's ambitions go beyond size to scope. The centerpiece of their program -- a multitrillion-dollar proposal to be rolled out starting Wednesday, less than a month after a $1.9 trillion stimulus -- seeks to give Washington a new commercial role in matters ranging from charging stations for electric vehicles to child care, and more responsibility for underwriting education, incomes and higher-paying jobs.

The administration has also laid the groundwork for regulations aimed at empowering labor unions, restricting big businesses from dominating their markets and prodding banks to lend more to minorities and less for fossil-fuel projects. All while federal debt is currently at a level not seen since World War II.

It all marks a major turning point for economic policy. The gamble underlying the agenda is a belief that government can be a primary driver for growth. It's an attempt to recalibrate assumptions that have shaped economic policy of both parties since the 1980s: that the public sector is inherently less efficient than the private, and bureaucrats should generally defer to markets.

The administration's sweeping plans reflect a calculation that "the risk of doing too little outweighs the risk of doing too much," said White House National Economic Council Director Brian Deese. "We're going to be unapologetic about that," he said. "Government must be a powerful force for good in the lives of Americans."" [1]

 These ideas have not yet come to Lithuania. The Lithuanian government is doing nothing to change the gloomy fate of the Lithuanian economy after the unification of wages in the European Union.

1.Behind Biden's Program: A Big Bet on Government --- Plan reverses Reagan-era notion private sector can do a better job
Schlesinger, Jacob M; Restuccia, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 Mar 2021: A.1.

Why studying in Austria is worthwhile - and why not

 ""We" with the German passports are considered refugees here. German students at Austrian universities are often called "contributory refugees". Unlike in Germany, the Abitur or Matura tests' result in Austria does not count towards university admission. Instead, we have secured a place for ourselves through subject-specific tests. 

 The semester fees, which can quickly amount to several hundred euros in Germany, also amount in Austria to a nice 22 euros. Austria lured many of us with the American dream, which was translated into education: “Education for everyone” or “If you want, you can study anything”. 

But just as a dishwasher without connections simply cannot always become a millionaire, not everyone can educate themselves freely in Austria. Universities should become economically more efficient - that much is certain if you read the resolutions of the Austrian People's Party. The nationwide university law has been amended again and again for decades, and studies are becoming more and more bureaucratized. We are already studying according to a more or less fixed curriculum. Because falling out of this structure is sanctioned: Those who cannot take the exams are not allowed to take the following modules; Those who did not finish their bachelor's degree in seven semesters have to pay tuition fees of almost 400 euros afterwards. 

Most students can not only and primarily study. In Austria, before the corona pandemic, 65 percent of students were gainfully employed, on average they worked 20 hours a week. In Germany, too, around two thirds of students finance themselves through a part-time or main job." 

Kodėl verta studijuoti Austrijoje - ir kodėl ne

 ""Mes", turintys Vokietijos pasus, Austrijoje laikomi pabėgėliais. Austrijos universitetų vokiečiai studentai dažnai vadinami  "prisidedančiais pabėgėliais". Skirtingai, nei Vokietijoje, abitūros pažymiai Austrijoje neįskaičiuojami, stojant į universitetą, vietą universitete užsitikriname per dalykinius egzaminus. 

 Semestro mokesčiai, kurie Vokietijoje greitai gali siekti kelis šimtus eurų, taip pat Austrijoje siekia gražius 22 eurus. Austrija daugelį iš mūsų priviliojo amerikietiška svajone, kuri buvo orientuota į prieinamą švietimą: „Švietimas visiems“ arba „Jei norite, galite mokytis bet ko“. Bet kaip pažinčių neturintys indų plovėjai tampa ne visi milijonieriais, ne visi gali laisvai mokytis Austrijoje. 

Universitetai turėtų tapti ekonomiškai efektyvesni - tiek daug yra aišku, jei perskaitysite Austrijos liaudies partijos rezoliucijas. Nacionalinis universitetų įstatymas dešimtmečiais buvo keičiamas vėl ir vėl, o studijos tapo vis labiau biurokratizuojamos. Mes jau mokomės pagal daugiau ar mažiau fiksuotą mokymo programą. Nes iškritimas iš šios struktūros yra sankcionuotas: tiems, kurie negali išlaikyti egzaminų, neleidžiama laikyti šių modulių; tie, kurie neišlaikė bakalauro studijų per septynis semestrus, vėliau turi sumokėti beveik 400 eurų mokestį už mokslą. 

Dauguma studentų turi ne tik ir pirmiausia mokytis. Austrijoje iki koronos pandemijos 65 procentai studentų dirbo už pinigus, vidutiniškai jie dirbo 20 valandų per savaitę. Vokietijoje taip pat maždaug du trečdaliai studentų finansuoja save, dirbdami ne visą darbo dieną arba pagrindinį darbą."

 

Kraujo krešuliai, susiję su „AstraZeneca“ vakcina, kyla dėl retų antikūnų reakcijos

 "Nauji tyrimai nustatė neįprastus antikūnus, kurie retais atvejais žmonėms, kurie gavo „AstraZeneca“ vakciną nuo „Covid“, sukėlė rimtus, o kartais ir mirtinus kraujo krešulius. Kraujo krešėjimo problemos pasireiškė maždaug vienam iš 100 000 recipientų. 

Kodėl retos reakcijos į vakciną įvyko, iki šiol yra paslaptis. Mokslininkų grupės iš Vokietijos ir Norvegijos nustatė, kad žmonės, kuriems po vakcinacijos su „AstraZeneca“ vakcina atsirado krešuliai, gamino antikūnus, kurie suaktyvino jų trombocitus - kraujo komponentą, susijusį su krešėjimu. 

Naujose ataskaitose pateikiama išsami informacija apie tai, ką tyrėjai jau viešai pareiškė apie kraujo sutrikimą. Tai buvo „tikėtina tikimybė“, kad žmonės, kuriems atsirado krešėjimo sutrikimas, turėjo keletą retų, nežinomų biologinių bruožų - tai, ką tyrėjai vadino „individualiais veiksniais“ - nulėmė jų imuninę sistemą, kad atsakas į vakciną sukurtų galingus, neteisingai nukreiptus, antikūnus. Tai „gera žinia“ plačiajai visuomenei, neturinčiai tų veiksnių. 

Jaunesni žmonės atrodo jautresni, nei vyresni, tačiau mokslininkai teigia, kad nėra jokių esamų sveikatos būklių, leidžiančių žmonėms sukelti retą reakciją. Jie sako, kad tai kelia nerimą, nes niekaip negalima pasakyti, ar asmeniui kyla didelė rizika. Europos vaistų agentūra, Europos Sąjungos reguliavimo institucija, ne kartą pabrėžė, kad krešėjimo sutrikimas yra retas atvejis, o vakcinos nauda gerokai nusveria jos keliamą riziką. Bet kai šalutinis poveikis gali būti pražūtingas ar mirtinas - kaip antai šios vakcinos susieti kraujo krešuliai smegenyse, kai kurie reguliuotojai ir visuomenės segmentai pastebi, kad rizika yra nepriimtina, net jei ji yra labai reta “. 

Blood Clots Linked to AstraZeneca Vaccine Stem From Rare Antibody Reaction

"New research has identified unusual antibodies that appear to have caused, in rare cases, serious and sometimes fatal blood clots in people who received the Covid vaccine made by AstraZeneca. The clotting problems were appearing at a rate of about one in 100,000 recipients.

Exactly why the rare reactions to the vaccine occurred is still a mystery.

Scientific teams from Germany and Norway found that people who developed the clots after vaccination had produced antibodies that activated their platelets, a blood component involved in clotting. The new reports add extensive details to what the researchers have already stated publicly about the blood disorder. It was a “likely possibility” that the people who developed the clotting disorder had some rare, unknown biological traits — what he called “individual co-factors” — that predisposed their immune systems to make powerful, misdirected antibodies in response to the vaccine. That “good news” for the general population, who do not have the co-factors.

Younger people appear more susceptible than older ones, but researchers say no pre-existing health conditions are known to predispose people to the rare reaction. That is worrisome, they say, because there is no way to tell if an individual is at high risk.

The European Medicines Agency, the regulator for the European Union, has emphasized repeatedly that the clotting disorder is rare, and that the vaccine’s benefits far outweigh its risks. But when a side effect has the potential to be devastating or fatal — like the blood clots in the brain linked to this vaccine — some regulators and segments of the public are finding that the risk is unacceptable, even if it is extremely rare."

Mažiau tikėtina, kad kiti mokslininkai cituos mokslinius straipsnius, kuriuose yra daug specializuotos terminologijos

 "Daktaras Mammola parašė kompiuterinę programą, kad apskaičiuotų žargono žodžių proporciją kiekvieno rankraščio pavadinime ir santraukoje. Jis ir kiti tyrėjai nustatė, kad dokumentai, turintys didesnę žargono dalį, gavo mažiau citatų. Ir nė vienas iš labiausiai cituojamų straipsnių - su daugiau nei 450 citatų - pavadinime vartojo žargoną, o beveik visi turėjo santraukas, kuriose mažiau nei 1 procentas žodžių buvo žargonas.  

Kadangi citatos dažnai vertinamos kaip akademinės sėkmės metrika, žargonas daro neigiamą poveikį straipsniui, sako dr. Martínezas ir dr. Mammola. Mažiau citatų gali reikšti, kad dokumentas nėra skaitomas ir prisimenamas, o tai yra bloga žinia mokslo bendravimui, padarė išvadą ši komanda." 

Scientific papers containing lots of specialized terminology are less likely to be cited by other researchers

"Dr. Mammola wrote a computer program to calculate the proportion of jargon words in each manuscript’s title and abstract. Papers with a higher fraction of jargon received fewer citations, the researchers found. And none of the most highly cited papers — with more than 450 citations — used jargon in their title, while almost all had abstracts where fewer than 1 percent of the words were jargon.

As citations are often viewed as a metric of academic success, jargon has a negative effect on a paper, Dr. Martínez and Dr. Mammola propose. Fewer citations can mean that a paper isn’t getting read and remembered, which is bad news for science communication overall, the team concluded."