„8 pratimai jūsų socialiniams raumenims stiprinti
Dalinkitės maistu su kuo nors.
Pasakykite kam nors asmeniškai pokštą.
Paklauskite ko nors, ko jie dabar klausosi ar skaito.
Kreipkitės į žmogų, su kuriuo praradote ryšį.
Į Ukrainą vykstantis G. Landsbergis: Lietuva draugų nelaimėje nepalieka. Kur tik Ukrainos ar kiti fašistai atneša nelaimę, Landsberginiai tučtuojau į tą nelaimę įpainioja Lietuvą. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
Lithuanian universities have become diploma selling shops. No serious research work (where are the Nobel Prizes?), no effort to hire better teachers (what are all those retirees doing over there?). Advertising, collection of money given by the state and money given by the banks to students (also state-guaranteed loans) and distribution of worthless diplomas. That is it.
What to do? Extraordinary solutions are needed to get out of this swamp. One possible way to do this is for the state, rather than state universities, to collect those money given to the universities by the state and those state-guaranteed loans. The state could then pay that money to the universities, not for the number of students admitted, but for the actual results of university's work - the earnings of people who have been employed in their profession and are repaying debts after graduating from our universities. Every Lithuanian university's boss would have to move their tush and find out what kind of occupations the European Union economy needs to fill in now. More serious Lithuanian businessmen, with many well-prepared Lithuanian people around, might be able to lead Lithuania out of the middle-income trap.
Lietuvos universitetai tapo diplomų kioskeliais. Jokio rimto mokslinio darbo (kur Nobelio premijos?), jokių pastangų pasamdyti geresnius dėstytojus (ką ten visi tie pensininkai daro?). Reklama, valstybės ir bankų studentams paskolintų (irgi valstybės garantuotų paskolų) surinkimas ir beverčių diplomų dalinimas. Viskas.
Ką daryti? Reikalingi nepaprasti sprendimai, kad išlipti iš šios pelkės. Vienas iš įmanomų būdų, padaryti taip, kad valstybė, o ne valstybiniai universitetai, surinktų tuos valstybės universitetams duodamus ir tuos valstybės garantuotų paskolų pinigus. Tada valstybė galėtų sumokėti tuos pinigus universitetams ne už priimtų studentų skaičių, bet už tikruosius universitetų darbo rezultatus - pagal specialybę įsidarbinusių ir skolas grąžinančių žmonių, baigusių mūsų universitetus, uždarbius.
Lietuvos universitetams tektų pajudinti užpakalius ir pasidomėti, kokių kadrų dabar reikia Europos Sąjungos ūkiui. Rimtesni Lietuvos verslininkai, turėdami daug gerai paruoštų lietuviškų kadrų, gal sugebėtų išvesti Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.