Kaip atgaivinti savo socialinius įgūdžius

  „8 pratimai jūsų socialiniams raumenims stiprinti 

Čia yra aštuoni maži, mokslu pagrįsti pratimai, kuriuos dr. Keltneris rekomenduoja, kad padėti sugrįžti į jūsų bendruomenę. Eikite savo tempu. 

Dalinkitės maistu su kuo nors. 

Valgymas kartu skatina nuotaiką ir yra stiprus vienatvės priešnuodis - siekis bendrauti asmeniškai aplink valgymo ritualą yra puikus tikslas, net jei jo nesusitinkate kiekvieną dieną. Lauko iškyla ar nutolusi „laiminga valanda“ kieme yra puiki ir saugi galimybė vėl užmegzti ryšį su draugais ir šeima. 

Pasakykite kam nors asmeniškai pokštą. 

Gali būti, kad esate nebepraktikuojantis ir turėsite atkurti tokį įgūdį su laiku. Tačiau norint užmegzti ryšį su kuo nors kitu, būtina užmegzti ryšį su akimis ir kartu juoktis - net jei anekdotas nepavyktų, kvailiems pabūti kartu bus tikrai gera. 

Paklauskite ko nors, ko jie dabar klausosi ar skaito. 

Muzika ir literatūra gali būti bendruomenės kūrimo dovana. Klausykitės muzikos kartu; galite apsikeisti knygomis ir vėliau diskutuoti asmeniškai. Tai yra socialinis pratimas, bet ir tas, kuris kartu su įžvalga suteiks jums taip reikalingą naujumo pulsą. 

Kreipkitės į žmogų, su kuriuo praradote ryšį. 

Paskambinkite, išsiųskite prasmingą tekstą, parašykite el. laišką. Laikas pradėti atstatyti didesnę socialinę infrastruktūrą už mūsų artimiausių ratų ribų. 

Užmegzkite pokalbį su nepažįstamuoju.  

Pasirinkite žmogų, su kuriuo ir šiaip bendraujate: kolegą šunų vedžiotoją, maisto prekių parduotuvės kasininką, pristatantį prekes asmenį. Užmegzkite akių kontaktą; kalbėkite su kiekvienu iš jų, kaip su asmeniu, o ne su funkcija. Taip lengva ignoruoti už kaukės esantį žmogų. Pasistenkite paklausti ko nors už įprasto sandorio ribų - kas pasikeitė nuo tada, kai paskutinį kartą matėtės, ko jie laukia. 

Judėkite su kuo nors. 

Šokite, vaikščiokite, bėkite, plaukite, važiuokite dviračiu - ar net plaukite indus ir sulenkite skalbinius. Fizinis sinchroniškumas yra vienas iš svarbiausių būdų, kaip turime užmegzti ryšį su kuo nors kitu. 

Ramiai sėdėkite su kuo nors ... ir prisiminkite, kaip jauku būti, nekalbant, draugiškoje tyloje su kuo nors kitu. 

Praneškite kitam asmeniui, kad gerai ne visada užpildyti orą kalbomis. Neverbalinį bendravimą svarbu praktikuoti - ir tai yra būdas pagilinti jūsų santykius. 

Pasidarykite datą ateičiai. 

Pagalvokite apie ką nors įdomaus su mylimu žmogumi - tai gali būti vasaros paplūdimio savaitgalis, o galbūt kitą žiemą - slidinėjimo kelionė. Turint ko laukti, būtina gerai savijautai. Praktikuokite optimizmą, laukdami normalumo. Planuokite su viltimi “. 

How to Dust Off Your Social Skills

"8 Exercises to Strengthen Your Social Muscles

Here are eight small, science-based exercises Dr. Keltner recommends to help ease back into your community. Go at your own pace.

Share food with someone.
Eating a meal together boosts mood and is a potent antidote for loneliness — aiming for in-person interaction around the ritual of eating is a great goal, even if you don’t meet it every single day. An outdoor picnic or a distanced backyard happy hour is a great and safe option for reconnecting with friends and family.
Tell someone a joke in person.
You may be out of practice and have to work on your timing. But making eye contact and laughing together is essential to feeling connected to someone else — even if the joke falls flat, being silly together will feel really good.
Ask someone what they’re listening to or reading right now.
Music and literature can be a community-building gift. Listen to music together; exchange books and have an in-person discussion afterward. This is a social exercise, but also one that will give you a much-needed hit of novelty along with the insight.
Reach out to someone you’ve lost touch with.
Make a phone call, send a meaningful text, write an email. It’s time to start rebuilding the larger social infrastructure outside our immediate circles.
Strike up a conversation with a stranger.
Pick someone with whom you have passing contact: a fellow dog-walker, the cashier at a grocery store, a delivery person on your doorstep. Make eye contact; talk to each of them as a person rather than as a function. It’s so easy to ignore the human behind a mask. Make the effort to ask something outside the normal transaction — what’s changed since the last time you saw each other, what they’re looking forward to.
Move with someone.
Dance, walk, run, swim, bike — or even do the dishes and fold the laundry together. Physical synchronicity is one of the most important ways we have to connect with someone else.
Sit quietly with someone …
and remember how to comfortably be, without talking, in companionable silence, with someone else. Let the other person know it’s OK to not always fill the air. Nonverbal communication is important to practice — and it’s a way to deepen your relationship.
Make a date for the future.
Think of something fun to do with someone you love — it could be a summer beach weekend, or maybe a ski trip next winter. Having something to look forward to is essential for well-being. Practice optimism, in anticipation of normalcy. Plan with hope."

Nelaimė ir Lietuva

 Į Ukrainą vykstantis G. Landsbergis: Lietuva draugų nelaimėje nepalieka. Kur tik Ukrainos ar kiti fašistai atneša nelaimę, Landsberginiai tučtuojau į tą nelaimę įpainioja Lietuvą. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Aerozolių tyrėjai ragina imtis daugiau priemonių prieš virusą patalpose

 "Pirmaujantys aerozolių tyrinėtojai iš Vokietijos ragina politikus pakeisti koronaviruso epidemijos prevencijos priemonių kursą." Jei norime suvaldyti pandemiją, turime žmonėms pranešti, kad pavojus slypi patalpose", - sakoma laiške Vokietijos federalinei vyriausybei ir valstijų vyriausybėms, kuri yra prieinama Vokietijos spaudos agentūrai. Manoma, kad koronavirusas plinta daugiausia oru. 

Autoriai rekomenduoja tokias priemones, kaip:

 kuo trumpesnių posėdžių organizavimas patalpose, 

dažnas pertraukiamasis ar skersvėjo vėdinimas, 

efektyvių kaukių dėvėjimas patalpose,

 taip pat kambario oro valymo įrenginiai ir filtrai visur, kur žmonėms tenka ilgiau pabūti uždarose patalpose, pavyzdžiui, slaugos namuose, biuruose ir mokyklose. 

„Deja, iki šiol esminės mūsų tyrimo išvados nebuvo paverstos praktiniais veiksmais“, - kritikuoja autoriai. Reikėtų imtis priemonių namuose, biuruose, klasėse, gyvenamuosiuose kompleksuose ir priežiūros įstaigose. Jie įspėja, kad infekcija vyksta patalpose, net jei su kuo nors tiesiogiai nesutinkate, tačiau infekcinis žmogus iš anksto pabuvo blogai vėdinamoje patalpoje. Tačiau diskusijos apie pasivaikščiojimą upių promenadose, buvimą alaus soduose, bėgimą ar važinėjimą dviračiu yra neproduktyvios. Tokios priemonės kaip privalomos kaukės, bėgiojant palei Alsterį ir Elbę Hamburge yra labiau simbolinio pobūdžio ir „neturi reikšmingos įtakos infekcijos lygiui“, rašo ekspertai. 

„Sars-CoV-2“ virusai beveik visada būtų perduodami patalpose. 

Tai ypač retai vyksta lauke. Laiške sakoma, kad priemonėms riboti žmonių aktyvumą lauke nereikėtų švaistyti ribotų išteklių. 

Taip pat didelės grupės - vadinamieji klasteriai - niekada neužsikrečia lauke, kaip tai būna patalpose, pavyzdžiui, namuose, mokyklose, renginiuose, chorų repeticijose ar kelionėse autobusu. Mokslininkų požiūriu, komendanto valandos taip pat žada daugiau, nei jos gali pasiekti. „Tai netrukdo slaptiems susitikimams uždarose patalpose, o tik dar labiau padidina motyvaciją vengti vyriausybės nurodymų“, - rašo jie. „Dėvėti kaukę pėsčiųjų zonoje ir paskui turėti kavos prie staliuko be kaukės savo svetainėje nėra tai, ką mes, kaip ekspertai, suprantame, gyventi, užkertant kelią infekcijai.“ Išvažiavimo apribojimais politikai nori apskritai neleisti žmonėms susitikti." 

Aerosol researchers are calling for more measures to be taken against the virus indoors

 "Leading aerosol researchers from Germany are calling for politicians to change course in the measures to contain the corona epidemic. "If we want to get the pandemic under control, we have to make people aware that the danger is lurking indoors," said a letter to the federal government and the state governments, which is available to the German Press Agency. It is considered certain that the coronavirus spreads mainly through the air. 

The authors recommend measures such as:

keeping indoor meetings as short as possible, 

frequent intermittent or cross ventilation, 

wearing effective masks indoors, 

as well as room air purifiers and filters wherever people have to stay longer in closed rooms - e.g. in nursing homes, offices and schools. 

"Unfortunately, to this day, the essential findings of our research work have not been translated into practical action," the authors criticize. Action would have to be taken in homes, offices, classrooms, residential complexes and care facilities. 

They warn that infection occurs indoors even if you do not meet someone directly, but an infectious person has been in a poorly ventilated room beforehand. 

Debates about strolling on river promenades, staying in beer gardens, jogging or cycling, however, are counterproductive. Measures such as compulsory masks when jogging along the Alster and Elbe in Hamburg are more of a symbolic nature and "do not have any significant impact on the infection rate," the experts write. 

Sars-CoV-2 viruses would almost always be transmitted indoors. 

This is extremely rare in the open air. The letter says that the limited resources should not be wasted on open air activities. 

Also, large groups - so-called clusters - are never infected outdoors, as can be observed indoors, for example in homes, schools, events, choir rehearsals or bus trips. 

From the point of view of the scientists, the curfews also promise more than they can deliver. "This does not prevent secret meetings indoors, but only increases the motivation to evade government orders even more," they write. "Wearing a mask in the pedestrian zone and then having a coffee table without a mask in your own living room is not what we, as experts, understand by preventing infection." With movement restrictions, politicians want to prevent people from meeting at all." 

 

Opportunity to help Lithuanian universities

  Lithuanian universities have become diploma selling shops. No serious research work (where are the Nobel Prizes?), no effort to hire better teachers (what are all those retirees doing over there?). Advertising, collection of money given by the state and money given by the banks to students (also state-guaranteed loans) and distribution of worthless diplomas. That is it. 

What to do? Extraordinary solutions are needed to get out of this swamp. One possible way to do this is for the state, rather than state universities, to collect those money given to the universities by the state and those state-guaranteed loans. The state could then pay that money to the universities, not for the number of students admitted, but for the actual results of university's work - the earnings of people who have been employed in their profession and are repaying debts after graduating from our universities. Every Lithuanian university's boss would have to move their tush and find out what kind of occupations the European Union economy needs to fill in now. More serious Lithuanian businessmen, with many well-prepared Lithuanian people around, might be able to lead Lithuania out of the middle-income trap. 

Galimybė padėti Lietuvos universitetams

 Lietuvos universitetai tapo diplomų kioskeliais. Jokio rimto mokslinio darbo (kur Nobelio premijos?), jokių pastangų pasamdyti geresnius dėstytojus (ką ten visi tie pensininkai daro?). Reklama, valstybės ir bankų studentams paskolintų (irgi valstybės garantuotų paskolų) surinkimas ir beverčių diplomų dalinimas. Viskas.

Ką daryti? Reikalingi nepaprasti sprendimai, kad išlipti iš šios pelkės. Vienas iš įmanomų būdų, padaryti taip, kad valstybė, o ne valstybiniai universitetai, surinktų tuos valstybės universitetams duodamus ir tuos valstybės garantuotų paskolų pinigus. Tada valstybė galėtų sumokėti tuos pinigus universitetams ne už priimtų studentų skaičių, bet už tikruosius universitetų darbo rezultatus - pagal specialybę įsidarbinusių ir skolas grąžinančių žmonių, baigusių mūsų universitetus, uždarbius.

Lietuvos universitetams tektų pajudinti užpakalius ir pasidomėti, kokių kadrų dabar reikia Europos Sąjungos ūkiui. Rimtesni Lietuvos verslininkai, turėdami daug gerai paruoštų lietuviškų kadrų, gal sugebėtų išvesti Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.