Mammoth UK research assessment concludes as leaders eye radical shake up

"Researchers across the United Kingdom are celebrating or commiserating this week as universities receive the results of a years-long research-assessment exercise that dictates how much government funding they will get over the coming years.

The Research Excellence Framework (REF) is one of the world's most comprehensive research assessments — many nations look to it as an example of how to review research. But its leaders are already looking at how they might change the process.

The 2021 REF results suggest that more than 40% of UK research is world-leading. In an analysis of the results by the Times Higher Education (THE), the country’s biggest research universities rank among the highest-scoring institutions overall. The top five are all located in southern England (see ‘Institution rankings top 10’).

Almost all UK universities took part in the mammoth exercise, together submitting 185,000 pieces of research from more than 76,000 researchers for assessment.

The funders in charge of the REF are reviewing how the next assessment might change. Currently, research is given a star rating by 34 expert panels that fall into four broad categories: medicine, health and life sciences; physical sciences, engineering and mathematics; social sciences; and arts and humanities.

Reviewers also judge institutions on the impact of their work in the wider world and the standard of their research environment. Scores for each element carry a different weight in a formula that dictates the size of each institution’s share of the multibillion-pound pot for public research funding. Currently, the score for research outputs holds the biggest sway, accounting for 60% of the final mark.

The UK government is yet to announce how much money will be up for grabs, and how it will be divided between different institutions. The results of the previous exercise, released in 2014, guided £14 billion (US$17.1 billion) of university research funding.

The results “represent an exceptional achievement for UK university research and demonstrate the huge return on public investment in research”, says Steven Hill, director of research at the funding body Research England.

Changing priorities

Those who administer the research-assessment exercise — the UK’s higher education funding councils — have a history of changing the rules each time to reflect priorities and to help stop institutions from gaming the process to boost their scores. Ahead of the 2014 results, the exercise was broadened to include a measure of research impact. Researchers now submit case studies to demonstrate the economic, social and policy contributions of their work — a move that has been copied by other countries seeking to widen their approach to research assessment.

The latest change included a rule that institutions must submit for assessment the work of everyone who does research as part of their job. Previously, some institutions put forward only top performers in an attempt to skew ratings in their favour. As a result of the change, the latest exercise saw a 46% increase in the number of staff submitted for assessment compared with the previous one.

Institution rankings top 10

Ranking	Institution	THE grade-point average score
1	Imperial College London	3.63
2	Institute of Cancer Research	3.58
=3	University of Cambridge	3.53
=3	London School of Economics and Political Science	3.53
5	University of Bristol	3.51
6	University College London	3.5
7	University of Oxford	3.49
8	University of Manchester	3.47
9	King's College London	3.46
=10	University of York	3.45
=10	London School of Hygiene and Tropical Medicine	3.45

Source: Times Higher Education. Grade-point average score is calculated using REF quality classifications for each institution's research output, impact and environment.

Last year, funders began to look at how the process could be used to recognize and reward institutions fostering a positive research culture. So the rules of the next assessment, the date of which has yet to be confirmed, could look significantly different.

“The research system itself is under unsustainable pressure in terms of careers and livelihoods. If we want to improve research culture, then the REF is potentially a powerful ally in that effort because it gives you that reach across the entire system,” says James Wilsdon, a science-policy researcher at the University of Sheffield, UK. “I do think the stars are now aligning to support a more radical overhaul of the exercise than at any point in the past 20–25 years.”

Catriona Firth, the associate director for research environment at Research England — one of the four funding councils that administers the REF — agrees that a radical shake up could be on the cards. One aspect of the current review process, known as the Future Research Assessment Programme (FRAP), looks at how the framework can be used to recognize and reward positive research culture. “The current REF has been quite focused on the research end points, and not focusing so much on the inputs or the research process,” says Firth.

Because research outputs are assessed for their originality, institutions do not submit review articles, negative results or replication studies as part of the exercise, which are all important for research, she says. “There are wider consequences of focusing on excellence. What institutes think is going to be valuable in the REF is what they encourage staff to do and what they invest in.”

The tricky part, says Firth, will be balancing the continued drive for excellence with rewarding healthy research culture, without a placing a disproportionate administrative burden on institutions. The REF already has many critics, who claim it is bureaucratic and expensive (the 2014 exercise cost £246 million to run).

The results of the REF review will be very important for the rest of the world, says Lidia Borrell-Damián, who is head of research and innovation at policy group Science Europe and sits on the FRAP international advisory board. “It will be full of insights on what to consider when reforming the assessment,” she adds.” [1]

1. Nature 605, 603 (2022)

Pastangos išlaikyti daugiau sankcijų Rusijai patiria energijos smūgį --- Esant žemam saugyklų lygiui, prireiks nedaug, kad gamtinių dujų kainos smarkiai svyruotų

 „Egzistuoja pasaulinė gamtinių dujų rinka, tačiau kai tiekimas yra toks mažas, koks yra šiandien, techninės problemos gali būti skausmingi vietiniai įvykiai.

 

    Šilumos ir elektros energijos gamybos kuro kainos šiais metais iš esmės visur juda ta pačia kryptimi, nes atsargų lygis ir toliau išsenka, o Europos geopolitinė įtampa su Rusija, svarbia gamtinių dujų eksportuotoja, didėja.

 

    Tačiau antradienį kainos JAV ir ES pasuko dramatiškai priešingomis kryptimis. 

 

JAV ateities sandorių etalonas Henry Hub nukrito daugiau, nei 15% iki 7,28 dolerio už milijoną britų šiluminių vienetų, o Olandijos TTF etalonas pakilo 16% iki beveik 30 dolerių už MMBtu.

 

    Antradienį susijungė du dalykai: „Freeport LNG“, kuri skystina ir eksportuoja gamtines dujas iš Kvintanos salos, Teksase, teigė, kad jos gamykla pradės veikti tik 2022 m. pabaigoje po praėjusią savaitę kilusio gaisro. Netgi dalinė veikla neprasidės mažiausiai tris mėnesius, o tai nustebino stebėtojus, nes bendrovė anksčiau telegrafu pranešė, kad įrenginys bus uždarytas mažiausiai tris savaites. Tai sudaro apie 18% visų JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto pajėgumų. Mažesnis eksportas reiškia, kad daugiau gamtinių dujų pasilieka namuose, todėl gali būti, kad daugiau jų bus galima laikyti žiemai.

 

    Tačiau Europai tai tuo pat metu reiškia mažiau dujų. Didindamas šią problemą, Rusijos „Gazprom“ antradienį pranešė, kad dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo Rusijos gamtinės dujos tiekiamos į Vokietiją, veikia sumažintu pajėgumu. „Gazprom“ apkaltino Vokietijos „Siemens“, kad po remonto nepavyko laiku grąžinti dujų kompresorių blokų. Kad ir kokia būtų priežastis, dujotiekis gali tiekti tik 100 milijonų kubinių metrų dujų per dieną arba 3,53 milijardo kubinių pėdų – apie 60% viso planuojamo tiekimo.

 

    Kainos reakcija gali atrodyti perdėta, nes „Freeport LNG“ gedimas yra lašas jūroje, palyginti su JAV kasdien pagaminamu gamtinių dujų kiekiu – apie 2 proc. Vienas iš būdų interpretuoti laukinį svyravimą yra tai, kad esamas kainų ralis, tikriausiai, buvo labiau susijęs su geopolitiniu niūrumu, o ne su baziniais dalykais.

 

    2 % skaičius taip pat neįvertina jo svarbos, vekiant ant ribos. „Freeport SGD“ gali suskystinti ir eksportuoti 2,1 milijardo kubinių pėdų per dieną, o tai yra maždaug 15% kiekio, kurį JAV papildė savo gamtinių dujų saugykla savaitę prieš kilus gaisrui. Jei JAV į saugyklą įtraukė gamtines dujas tokiu pat greičiu, kaip ir 2021 m., skaičiuojant apytikriai, prieš žiemos šildymo sezoną ji turėtų būti per plauką žemiau penkerių metų vidurkio- padėtyje, kai trūkumas gali sukelti kainų šuolius. Pridėjus 2,1 kubinių pėdų per dieną gamtinių dujų per ateinančias 90 dienų, ta rizika išnyksta.

 

    Naujausias pokytis – druska žaizdoje Europoje, kur dėl sparčiai didėjančios energijos kainos kai kurios gamyklos uždaromos. 

 

Tuo tarpu, atsižvelgiant į palengvėjimą, kurį JAV gamyklos galėjo patirti po gamtinių dujų kainų kritimo po Freeport SGD veiklos nutraukimo, šis incidentas gali tapti JAV pramonės atstovų priežastimi siekti sumažinti SGD eksportą, kaip ir praėjusiais metais.

 

    Pramonės gamintojų grupė „Industrial Energy Consumers of America“ antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad gamtinių dujų kainų kritimas po „Freeport SGD“ plėtros „rodo aiškų ryšį tarp SGD eksporto ir infliacijos poveikio gamtinių dujų kainoms vidaus rinkoje.“

 

    Gali būti ir geopolitinių pasekmių. JAV ir Europa iki šiol išlaikė vieningą energetikos politikos frontą, o JAV garsino savo galimybes siųsti SGD krovinius į Europą.

 

    Staigus kainų sumažinimas vienai šaliai ir finansinė įtampa kitai padidina riziką, kad politika, o ne tik kainos, taip pat išsiskirs." [1]

 

1. Sanctioning Efforts Get Energy Hit --- With storage levels low, it won't take much for natural gas to swing wildly
Lee, Jinjoo. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 June 2022: B.12.

Sanctioning Efforts Get Energy Hit --- With storage levels low, it won't take much for natural gas to swing wildly

"There is a global market for natural gas, but when supplies are as tight as they are today, technical problems can be painful local events.

Prices for the heating- and power-generation fuel have generally been moving in the same upward direction everywhere this year as storage levels remain depleted and as Europe's geopolitical tension with Russia, a crucial natural-gas exporter, escalates.

But on Tuesday, they went in dramatically opposite directions. The U.S. futures benchmark, the Henry Hub, plunged more than 15% to $7.28 per million British thermal units, while the Dutch TTF benchmark surged 16% to nearly $30 per MMBtu.

Two things came together on Tuesday: Freeport LNG, which liquefies and exports natural gas from Quintana Island, Texas, said its facility won't resume full operations until late 2022 after a fire that broke out last week. Even partial operations won't start for at least three months, which surprised observers since the company previously telegraphed that the facility would remain shut down for at least three weeks. That takes out about 18% of total U.S. liquefied natural-gas export capacity. Lower exports mean more natural gas gets to stay at home, possibly allowing more to be stored up for the winter.

It also means less gas for Europe, though. Exacerbating that issue, Russia's Gazprom said Tuesday that Nord Stream, the pipeline that transports Russian natural gas to Germany, is running at reduced capacity. Gazprom blamed Germany's Siemens for failing to return gas compressor units in time after repairs. Whatever the reason, the pipeline is able to supply only 100 million cubic meters of gas a day, or 3.53 billion cubic feet -- about 60% of total planned supply.

The price reaction might look overdone given that the outage at Freeport LNG is a drop in the ocean, compared with the amount of natural gas the U.S. produces every day -- about 2%. One way to interpret the wild swing is that the existing price rally was probably more about geopolitical skittishness than about fundamentals.

The 2% figure also understates its importance at the margin. Freeport LNG has capacity to liquefy and export 2.1 billion cubic feet a day, which is about 15% of the volume that the U.S. added to its natural-gas storage the week before the fire broke out. Using a back-of-the-envelope calculation, if the U.S. added natural gas to storage at the same rate it did in 2021, then it was on track to end up a hair below the five-year range ahead of winter heating season, when shortages can cause price jumps. Adding 2.1 cubic feet per day of natural gas over the next 90 days would take it comfortably within that five-year range.

The latest development is salt in the wound for Europe, where soaring energy prices are leading some factories to shut down. Meanwhile, given the relief U.S. factories could see after the drop in natural-gas prices following Freeport LNG's outage, the incident could be fodder for U.S. industrials to lobby for reduced LNG exports, as they did last year.

The Industrial Energy Consumers of America, an industry group of manufacturers, released a statement on Tuesday saying the drop in natural-gas prices following the Freeport LNG development "demonstrates the clear connection between LNG exports and the inflationary impacts to domestic prices for natural gas and electricity."

There could be geopolitical consequences, too. The U.S. and Europe have kept up a united front on energy policy so far, with the U.S. touting its ability to send LNG cargoes to Europe.

The sudden price relief for one party and financial strain for the other increases the risk that policy, not just prices, end up diverging, too." [1]

1. Sanctioning Efforts Get Energy Hit --- With storage levels low, it won't take much for natural gas to swing wildly
Lee, Jinjoo. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 June 2022: B.12.

Beviltiškam Kijevo pasiūlymui įstoti į ES pritariama

 „Kijevas, Ukraina. Ketvirtadienį susitikę su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderiai pritarė Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą ir pažadėjo papildomų ginklų.

 

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kartu traukiniu nuvyko į Kijevą tuo metu, kai Kijevas prašė didesnės Vakarų karinės paramos. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas vėliau prisijungė prie grupės susitikime su M. Zelenskiu ir spaudos konferencijoje, kurioje E. Macronas paskelbė, kad visi keturi Europos lyderiai remia Ukrainos tapimą ES nare.

 

    „Tai pakeis Europos istoriją“, – sakė E. Macronas. „Visi keturi palaikome greitą ES kandidatės statusą“.

 

    Ukrainai reikia vieningo kitų 27 valstybių ekonominio bloko lyderių palaikymo, kad būtų pradėtas ilgas ir kruopštus tapimo nare procesas. Net ir patvirtinus, gali prireikti mėnesių ar net daug metų, kol prasidės tikrosios derybos. Šis klausimas ES sostines skaldo, ypač Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Danija ir Nyderlandai, kur priešinimasis bloko plėtrai lėmė, kad po Kroatijos beveik prieš dešimtmetį į ES neįstojo jokia nauja šalis.

 

    Vis dėlto didžiausių ES ekonomikų parama sukuria diplomatinį impulsą, artėjant kitą savaitę Briuselyje įvyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kuriame šis klausimas bus svarstomas. Tai taip pat siunčia signalą Maskvai, kad Ukrainos ekonominė ateitis gali būti susijusi su Europa ir Vakarais.

 

    M. Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina gali priklausyti Europos šeimai ir sulauks Vokietijos paramos kelyje į narystę ES, ir pridūrė, kad šiame procese turi būti įvykdyti griežti kriterijai. ES paragino toliau daryti pažangą, naikinant korupciją Ukrainoje, ir nuodugniau pertvarkyti šalies ekonomiką bei teisingumo sistemą.

 

    M. Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi imtis būtinų pokyčių, kad prisijungtų prie bloko.

 

    Lyderių vizitas buvo atidžiai stebimas Ukrainoje ir sostinėse visoje Europoje, kur ėmė kilti nesutarimai dėl sankcijų.

 

    Paryžius ir Berlynas mano, kad diplomatija yra vienintelis būdas galiausiai išspręsti problemas ir rasti ilgalaikį saugumo susitarimą. Tokia pozicija buvo pabrėžta trečiadienį, kai E. Macronas pasakė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turės derėtis su Rusija.

 

    Skirtumas buvo sumažintas anksčiau šį mėnesį, kai Prancūzijos lyderis Rytų Europoje sulaukė kritikos dėl interviu, kurį jis davė prancūzų laikraščiams, sakydamas: „Neturime žeminti Rusijos, kad galėtume diplomatinėmis priemonėmis pastatyti išvažiavimo rampą“.

 

    Ketvirtadienį E. Macronas bandė sušvelninti savo žinią. Jis teigė tik norėjęs išvengti klaidų, kurios buvo padarytos prieš šimtmetį, kai po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzija iš Vokietijos išspaudė nuolaidas, kurios, pasak E. Macrono, žemino šalį.

 

    Ketvirtadienį E. Macronas sakė, kad Prancūzija planuoja į Ukrainą išsiųsti dar šešias sunkvežimiuose montuojamas haubicas. Įvairios Vakarų šalys pastarosiomis savaitėmis pažadėjo padėti Ukrainai, žadėdamos sunkiosios ginkluotės pristatymą ir finansinę pagalbą atstatymo tikslams. Tačiau Kijevas sako, kad atsargų nepakanka, o analitikai teigia, kad didelė dalis žadėtos įrangos neatvežta." [1]

 

Turkija yra kandidatė į ES nuo 1999 m.  Didžiosioms šalims tame dvokiančiame lauko tualete tenka praleisti daug laiko.

 

1. The Ukraine Crisis: Kyiv's Bid to Join EU Is Endorsed

Luxmoore, Matthew; Meichtry, Stacy; Pancevski, Bojan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 June 2022: A.8.

Kyiv's Hopeless Bid to Join EU Is Endorsed

"KYIV, Ukraine -- The leaders of France, Germany, Italy and Romania endorsed Ukraine's bid to join the European Union and pledged additional weapons as they met Thursday with Ukrainian President Volodymyr Zelensky.

French President Emmanuel Macron, German Chancellor Olaf Scholz and Italian Prime Minister Mario Draghi traveled together to Kyiv by train at a moment when Kyiv has been pleading for more Western military support. Romanian President Klaus Iohannis later joined the group in a meeting with Mr. Zelensky and at a news conference where Mr. Macron announced that all four European leaders backed Ukraine becoming a member of the EU.

"This will change the history of Europe," Mr. Macron said. "All four of us support the immediate EU candidate status."

Ukraine needs the unanimous support of other leaders in the 27-nation economic bloc to set in motion the long and painstaking process for becoming a member. Even if approved, it could take months or even years for actual negotiations to start. The issue has been divisive among EU capitals, especially in Western European countries such as Denmark and the Netherlands, where opposition to enlarging the bloc has meant that no new country has joined the EU since Croatia almost a decade ago.

Still, the backing of the EU's largest economies creates diplomatic momentum heading into next week's EU summit in Brussels, where the issue will be discussed. It also sends a signal to Moscow that Ukraine's economic future could be with Europe and the West.

Mr. Scholz on Thursday said Ukraine could belong to the European family and that it would get Germany's support on the way to joining the EU, adding that there were strict criteria to be fulfilled in the process. The EU has called for further progress in rooting out corruption in Ukraine and deeper overhauls of the country's economy and justice system.

Mr. Zelensky said Ukraine is ready to make the changes necessary to join the bloc.

The leaders' visit was being closely watched in Ukraine and in capitals across Europe, where divisions have begun to emerge over sanctions.

Paris and Berlin see diplomacy as the only way to ultimately resolve the problems and find a long-term security arrangement. That stance was underscored Wednesday when Mr. Macron said Ukraine and its allies would have to hold talks with Russia.

The divide was thrown into relief earlier this month when the French leader came under criticism in Eastern Europe for an interview he gave to French newspapers, saying: "We must not humiliate Russia so that we can build an exit ramp through diplomatic means."

On Thursday, Mr. Macron tried to soften his message. He said he only wanted to avoid mistakes that were made a century ago when, in the wake of World War I, France squeezed concessions out of Germany that Mr. Macron said humiliated the country

On Thursday, Mr. Macron said France planned to send six more truck-mounted howitzers to Ukraine. Various Western countries have pledged assistance to Ukraine in recent weeks, promising deliveries of heavy weapons and financial aid for the purposes of reconstruction. But Kyiv says the supplies aren't enough, and analysts say much of the equipment promised hasn't arrived.” [1]

Turkey is a candidate for EU membership from 1999. There is a lot of time to spent in that smelly bathroom for big countries. 

 

1. The Ukraine Crisis: Kyiv's Bid to Join EU Is Endorsed
Luxmoore, Matthew; Meichtry, Stacy; Pancevski, Bojan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 June 2022: A.8.

 

Iki šiol taikomos sankcijos nesustabdo Maskvos pastangų

 „Sankcijos Rusijai, atsvertos netikėtai brangios energijos eksporto, iki šiol nepadarė tiek ekonominio skausmo, kad pakenktų Maskvai ar pastūmėtų prezidentą Vladimirą Putiną prie derybų stalo.

 

    Manoma, kad toks atsparumas nesitęs, nes daugelis ekonomistų prognozuoja gilų nuosmukį vėliau šiais metais, skurdo didėjimą ir ilgalaikį šalies ekonominio potencialo blogėjimą. 

 

Kol kas lėtas sankcijų tempas, sėkmingos Rusijos pastangos stabilizuoti jos ekonomiką ir jos gebėjimas išlaikyti naftos ir dujų srautus į užsienį sušvelnino smūgį Maskvai.

 

    Tai leidžia Rusijai tęsti, kaip anksčiau, sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Rusijos ekonomikos ekspertas Janis Kluge.

 

    „Šiuo metu ekonominės sankcijos nėra paskata Rusijai derėtis“, – sakė J. Kluge. "Kremlius įsitikinęs, kad gali atlaikyti kelerius metus, esant blogai ekonomikai ir laukti geresnių dienų. Rusiją drąsina jos pačios sėkmė atremti Vakarų sankcijas."

 

    Ketvirtadienį kai kurie aukščiausi Rusijos ekonomikos pareigūnai kalbėjo kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuriame nebuvo įprastos pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo lyderių minios. Nors išliko pozityvūs, jie pripažino ilgalaikes problemas, su kuriomis susiduria ekonomika.

 

    „Mums pavyko ištverti, esame stipri tauta ir mums tereikia tikėti savimi“, – sakė V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais Maksimas Oreškinas.

 

    Ekonominis atsparumas reiškia, kad Maskva gali daryti spaudimą Europos šalims, kurios priklauso nuo jos naftos ir dujų tiekimo. Šią savaitę buvo parodytas Rusijos energetinis svertas, kai valstybinė „Gazprom PJSC“ apribojo dujų tiekimą į Vokietiją ir Italiją, ką Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pavadino „tariama strategija, kuria siekiama sutvarkyti ir didinti kainas“. Rusija jau nutraukė dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai.

 

    Nepaisant Europos įnirtingų pastangų atsipratinti nuo Rusijos energetikos, įskaitant laipsnišką naftos embargą iki šių metų pabaigos, Rusija vis dar kasdien uždirba šimtus milijonų dolerių iš naftos ir dujų pardavimo dėl pakilusių pasaulinių kainų.

 

    Net kai europiečiai riboja pirkimus, Maskva sugebėjo nukreipti dalį savo naftos srautų į Indiją ir kitus klientus visoje Azijoje.

 

    Dėl to Rusijos einamosios sąskaitos perteklius, platus jos užsienio prekybos matas, per pirmuosius penkis metų mėnesius išaugo daugiau, nei tris kartus iki 110 mlrd. dolerių rezervų. Rusija išleido pinigus ekonomikai paskatinti, o ne viską slėpė lietaus dienos fonde.

 

    „Struktūrinis šalies einamosios sąskaitos perteklius, laikui bėgant, neišvengiamai mažina sankcijų veiksmingumą, nes dėl to greitai atkuriami barjerai, apsaugantys nuo sankcijų“, – šį mėnesį rašė Tarptautinių finansų institutas, pasaulinė finansų pramonės asociacija.

 

    IIF apskaičiavo, kad jei žaliavų kainos išliks didelės, o Rusijos naftos ir dujų eksportas išliks, Maskva už savo energijos pardavimą šiais metais gali gauti daugiau, nei 300 mlrd. dolerių.

 

    „Mes nematome Didžiojo sprogimo krizės, kurios daugelis žmonių tikėjosi“, – sakė Tuftso universiteto Fletcherio mokyklos tarptautinės istorijos docentas Christopheris Milleris, daugiausia dėmesio skiriantis Rusijos ekonomikai.

 

     „Tikrasis poveikis bus juntamas, laikui bėgant.

 

    Iššūkį Vakarų šalims dar labiau padidina tai, kad kuo labiau jos priverš Rusijos varžtus, tuo labiau jos rizikuoja patirti netiesioginę žalą savo ekonomikoms, kurios ir taip susiduria su sparčiai augančiomis vartotojų kainomis. Siekdamos subalansuoti šią riziką, Vakarų šalys lėtai taiko sankcijas, susijusias su energija. Vienas reikšmingiausių žingsnių iki šiol buvo Europos Sąjungos susitarimas sustabdyti naftos importą, kuris padengtų 90% ankstesnių Rusijos siuntų. Sankcijos visiškai neįsigalios iki šių metų pabaigos.

 

    V. Putinas sumenkino ekonominį sankcijų poveikį, sakydamas, kad Vakarų ekonominis žaibiškas karas žlugo. Trumpalaikei krizei užkirto kelią greiti Rusijos centrinio banko veiksmai, kuriais V. Putinas jau seniai pasitikėjo, kad ekonomika veiktų sklandžiai." [1]

 

Landsbergiai gyrėsi jų vaidmeniu, įvedant sankcijas Rusijai. Dabar, kai sankcijos kenkia tik mums, ką bausime už tai?

 

1.  The Ukraine Crisis: Sanctions So Far Are Failing To Blunt Moscow's Efforts
Kantchev, Georgi; Hannon, Paul. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 June 2022: A.7.

Sanctions So Far Are Failing To Blunt Moscow's Efforts

"Sanctions on Russia, offset by a windfall from high-price energy exports, haven't inflicted enough economic pain so far to hurt Moscow or push President Vladimir Putin to the negotiating table.

That resilience isn't expected to last, with many economists predicting a deep recession later this year, a rise in poverty and a long-term degradation of the country's economic potential. For now, the slow pace of sanctions, Russia's successful efforts to stabilize its economy and its ability to keep oil and gas flowing overseas have cushioned the blow for Moscow.

That is allowing Russia to continue as before, said Janis Kluge, an expert in the Russian economy at the German Institute for International and Security Affairs.

"Right now, the economic sanctions are not an incentive for Russia to negotiate," Mr. Kluge said. "The Kremlin is convinced it can withstand a few years with a bad economy and wait for better days. Russia is emboldened by its own success in fending off the West's sanctions."

On Thursday, some of Russia's top economic officials spoke at the annual St. Petersburg International Economic Forum, which was empty of its normal crowd of global political, economic and business leaders. While staying positive, they acknowledged the long-term problems the economy faces.

"We've managed to persevere, we're a strong people and we just need to believe in ourselves," said Maxim Oreshkin, economic adviser to Mr. Putin.

The economic resilience means Moscow can exert pressure on European countries, which are dependent on its oil and gas supplies. Russia's energy leverage was on display this week as state-owned Gazprom PJSC curtailed gas shipments to Germany and Italy in what the German economy minister, Robert Habeck, called "an alleged strategy to unsettle and drive up prices." Russia already cut off gas supplies to Poland, Bulgaria and Finland.

Despite Europe's frantic efforts to wean itself off Russian energy, including through a phased oil embargo by the end of this year, Russia is still earning hundreds of millions of dollars daily from its oil and gas sales because of elevated global prices.

Even as Europeans limit purchases, Moscow has been able to reroute some of its oil flows to India and other customers across Asia.

As a result, Russia's current-account surplus, a broad measure of its foreign trade, more than tripled in the first five months of the year to $110 billion, and is on track to finish the year at a record, allowing Russia to accumulate significant reserves. Russia has been spending money to stimulate the economy, rather than stashing it all away in a rainy-day fund.

"The country's structural current account surplus inevitably reduces sanctions' effectiveness over time since it leads to a quick rebuilding of buffers," the Institute of International Finance, a global association of the financial industry, wrote in a report this month.

The IIF estimates that if commodity prices remain high and Russia's oil and gas exports hold up, Moscow could receive more than $300 billion in payments for its energy sales this year -- roughly equivalent to the amount of Russia's foreign reserves frozen by sanctions.

"We're not seeing the Big Bang crisis that many people were expecting," said Christopher Miller, assistant professor of international history at the Fletcher School at Tufts University who focuses on the Russian economy.

 "The real impact will be felt over time."

The challenge for Western countries is augmented by the fact that the more they tighten the screws on Russia, the more they risk collateral damage on their own economies, already facing fast-rising consumer prices. To balance that risk, Western countries are going slow on sanctions tied to energy. One of the most significant moves so far was the European Union's deal to halt oil imports that would cover 90% of previous Russian shipments. The sanctions won't take full effect until the end of this year.

Mr. Putin has played down the economic impact of sanctions, saying that the West's economic blitzkrieg has failed. A short-term crisis was prevented by quick action from Russia's central bank, which Mr. Putin has long relied on to keep the economy running smoothly.” [1]

 

 The Landsbergiai boasted of their role in imposing sanctions on Russia. Now that sanctions only harm us, whom will we punish for that?

 

1.  The Ukraine Crisis: Sanctions So Far Are Failing To Blunt Moscow's Efforts
Kantchev, Georgi; Hannon, Paul. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 June 2022: A.7.