Vokietiją ir Prancūziją valdantys gnomai neteko valdžios tvarkyti mūsų gyvenimą: galios balansas keičiasi Europoje

"Kijevas, Ukraina. Kai Krymas iš Ukrainos prisijungė prie Rusijos 2014 m. ir prasidėjo problemos Ukrainos rytuose, Prancūzija ir Vokietija vadovavo Europos atsakui, o pareigūnai Briuselyje atliko šalutinį vaidmenį. Šiandien pozicijos pasikeitė, todėl Europos Komisija, ES vykdomasis organas, atlieka pagrindinį vadovaujantį vaidmenį.

 

     Naujasis ES raumuo buvo akivaizdus ketvirtadienį, kai Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen į Kijevą atvežė 15 ES komisarų. Komisija prižiūri milijardų eurų ekonominę pagalbą Ukrainai, nukreipia gynybos pagalbą jos kariuomenei ir planuoja galimą jos atstatymą.

 

     Politinė galia ir lyderystė ES tradiciškai priklauso jos didžiosioms galioms: Prancūzijai, Vokietijai ir, kadaise, JK. Šiandien JK yra išėjusi iš ES, o Paryžius ir Berlynas daugiau barasi.

 

     Europos Komisija, kuriai vadovauja nerinkti pareigūnai, siūlo politiką ir teisės aktus Europos nacionaliniams lyderiams ir Europos Parlamentui – vienai tiesiogiai renkamai ES institucijai. Ji tradiciškai nesiūlo politinio vadovavimo, o užėmus šį vaidmenį, gali kilti atsakomųjų reakcijų, jei viskas klostytųsi blogai.

 

     Į tą lyderystės vakuumą smuko ponia von der Leyen, remdamasi nauju autoritetu, kurį komisija įgijo, tvarkydama bloko atsaką į Covid-19 krizę ir „Brexit“.

 

     Likus savaitėms iki Rusijos karinės operacijos praėjusiais metais, aukščiausi ES pareigūnai bendradarbiavo su Baltaisiais rūmais, kurdami sankcijas Maskvai, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėtų karinę operaciją. Komisija suformavo vėlesnius sankcijų ratus. Ji žengė precedento neturintį ES žingsnį – padėjo koordinuoti ir finansuoti narių ginklus, siunčiamus į Ukrainą. Praėjusią savaitę Septynių grupė paprašė komisijos priimti Ukrainos atstatymą prižiūrinčią instituciją ir į jos valdybą paskirti aukščiausią ES pareigūną.

 

     Komisija atliko pagrindinį vaidmenį, sprendžiant krizės pasekmes ekonomikai, padėjusi sudaryti ir derėtis dėl subtilaus kompromiso tarp 27 bloko valstybių narių, sukurto žemyno energetinei krizei, kurią paskatino sankcijos Rusijai, kurios iš esmės sustabdė jos dujų eksportą į ES. .

 

     ES pareigūnai teigia, kad iki metų pabaigos tikisi, kad Ukraina nuolat priklausys ES mobiliųjų telefonų laisvojo tarptinklinio ryšio sistemai, ir pristato milijonus LED lempučių ir tūkstančius generatorių, kad Ukrainos energetikos sistema veiktų.

 

     2014 metais Prancūzija ir Vokietija sudarė Minsko susitarimus su Maskva ir Kijevu. Jie dominavo vėlesniame bloko požiūryje į V. Putiną, kurį dabar daugelis laiko pernelyg dosniu.

 

     Tuo tarpu komisijos galios palaipsniui didėjo po 2009 m. prasidėjusio euro zonos finansinio žlugimo. Komisija suvienijo ES nares per sunkias „Brexit“ derybas, o vėliau vadovavo Covid atsakui. Dėl pandemijos Briuselis tapo naudos iš ES fiskalinės revoliucijos – 750 milijardų eurų (810 milijardų dolerių) atkūrimo fondo, apmokėto, išleidžiant plataus masto ES skolą. Komisija turi įtakingą lėšų paskirstymo kontrolę.

 

     Komisija kreipėsi į panašų finansavimo šaltinį, siekdama surinkti 18 milijardų eurų skubios paskolos Ukrainai 2023 m., kurias pradėjo mokėti praėjusį mėnesį.

 

     Tuo tarpu jėgų pusiausvyra tarp ES valstybių narių pasikeitė. Prancūzų ir vokiečių ašis tapo trapi, dažni nesutarimai, o Berlyne susidaro nauja vyriausybė, daugiau dėmesio skirianti koalicijos kūrimui namuose, nei Europoje.

 

     „Kuo labiau neveikiantis prancūzų ir vokiečių variklis, tuo didesnė erdvė nepriklausomiems komisijos veiksmams“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos biuro Varšuvoje vadovas Piotras Buras. „Anksčiau šis tandemas ruošdavo ES sprendimus. Dabar... pasiūlymus teikia komisija“.

 

     Komisijos matomumas Ukrainos krizėje neapsieina be rizikos Briuseliui, kuris vos prieš kelerius metus susidūrė su nacionalistų maištu. Be demokratinio mandato komisija gali būti lengvai apkaltinta, kai viskas vyksta blogai. Visuomenės atsakas, kurį pajuto komisija, kai ji lėčiau, nei JK ir JAV pradėjo vykdyti savo Covid-19 vakcinų programą, priminė apie pavojus.

 

     Vis dėlto, viešai neatskleista informacija teigia, kad ponia von der Leyen, kuri buvo ištraukta iš sunkaus laikotarpio Vokietijos gynybos ministrės poste ir 2019 metais ES lyderių paskirta Europos Komisijos vadove, sumaniai lošė jos kortas.

 

     Nors per karinę operaciją būta klaidų – ES embargas importuojamai rusiškai naftai buvo nepakankamai paruoštas ir nepavyko tinkamai užtikrinti trąšų srauto iš Rusijos į besivystančias šalis – ponia von der Leyen apskritai parodė savo sugebėjimą. skatinti valstybes nares kartais siekti didesnių užmojų, kartu gerbiant valstybių narių raudonąsias linijas.

 

     „Anksčiau mes kartais nustebindavome pasiūlymais ir iniciatyvomis. Dabar nebestebiname“, – sakė aukšto rango ES diplomatas." [1]

 

Ta, socialiniai tinklų gaisrus naudojanti, neišrinkta senutė von der Leyen švaisto mūsų vardu paskolintus pinigus ir šaiposi, o gnomai Macronas ir Scholzas barasi tarpusavy. Gnomai aiškiai nesusitvarko, nes yra negabūs. Prisidėjo ir tai, kad Amerika prispaudė gnomų uodegas, su Infliacijos sumažinimo aktu inicijuodama Europos deindustrializaciją. Europos verslai yra nepatenkinti ir spaudžia gnomus.

1.  World News: Power Balance Shifts in Europe
Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2023: A.7.

The gnomes ruling Germany and France have lost their power to manage our lives: Power balance shifts in Europe

"KYIV, Ukraine -- When Crimea from Ukraine joined Russia in 2014 and problems in the Ukraine's east started, France and Germany led Europe's response and officials in Brussels played a side role. Today the positions have flipped, placing the European Commission, the EU's executive body, in a central leadership role.

The EU's new muscle was evident Thursday when commission President Ursula von der Leyen brought 15 EU commissioners to Kyiv. The commission is overseeing billions of euros of economic aid to Ukraine, funneling defense assistance to its military and planning its possible reconstruction.

Political power and leadership in the EU traditionally sits with its big powers: France, Germany and, once, the U.K. Today, the U.K. is out of the EU, while Paris and Berlin spar more than align.

The European Commission, which is led by unelected officials, proposes policies and legislation to Europe's national leaders and the European Parliament, the EU's one directly elected body. It hasn't traditionally offered political leadership, and stepping into the role can leave it exposed to backlash if things go wrong.

Into that leadership vacuum stepped Ms. von der Leyen, building on the new authority the commission gained handling the bloc's response to the Covid-19 crisis and Brexit.

Weeks before Russia's military operation last year, top EU officials worked with the White House on crafting sanctions to impose on Moscow if Russian President Vladimir Putin went to military operation. The commission has shaped subsequent rounds of sanctions. It has taken the unprecedented step for the EU of helping coordinate and fund members' weapons sent to Ukraine. Last week, the Group of Seven asked the commission to host the body overseeing Ukraine's reconstruction, placing a top EU official on its steering board.

The commission has played a central role in handling economic spillover from the crisis, helping shape and negotiate the delicate compromise among the bloc's 27 member states crafted for the Continent's energy crisis, sparked by sanctions on Russia that largely turned off its gas exports to the EU.

EU officials say they hope to have Ukraine permanently within the EU's cellphone free-roaming system by year's end, and they are delivering millions of LED lightbulbs and thousands of generators to keep Ukraine's energy system working.

In 2014 France and Germany brokered the Minsk accords with Moscow and Kyiv. They dominated the bloc's subsequent approach to Mr. Putin, which is now seen by many as having been too generous.

The commission's power, meanwhile, has gradually increased after the eurozone financial meltdown that started in 2009. The commission held EU members united through tough Brexit negotiations and then steered the Covid response. The pandemic saw Brussels emerge as the beneficiary of an EU fiscal revolution, a 750 billion euro ($810 billion) recovery fund, paid for by issuing large-scale EU debt. The commission wields significant control over distributing the funds.

The commission has turned to a similar funding source to raise 18 billion euros in emergency loans for Ukraine for 2023, which it started paying out last month.

Meanwhile, the balance of power among EU member states has shifted. The French-German axis has become fractious, with frequent discord and a new government in Berlin, more focused on coalition-building at home than in Europe.

"The more dysfunctional the Franco-German engine, the bigger the space also for the commission's independent action," said Piotr Buras, head of the European Council on Foreign Relation's Warsaw office. "In the past, this tandem were precooking EU decisions. Now . . . it is the commission making the proposals."

The commission's visibility in the Ukraine crisis doesn't come without risks for Brussels, which just a few years ago was facing a nationalist revolt. Without a democratic mandate, the commission can easily be blamed when things go wrong. The public backlash the commission felt when it was slower than the U.K. and the U.S. to get its Covid-19 vaccines program up and running was a reminder of the dangers.

Yet, insiders say Ms. von der Leyen, who was plucked out of a difficult period as German defense minister and installed as European Commission chief by EU leaders in 2019, has played her cards adroitly.

While there have been missteps during the military operation -- an EU embargo on imported Russian oil that was insufficiently prepared and a failure to properly ensure the flow of fertilizers from Russia to the developing world -- Ms. von der Leyen generally has shown an ability to prod member states for more ambition at times, while respecting member states' red lines.

"In the past, we were sometimes surprised by proposals and initiatives. We are not surprised anymore," said a senior EU diplomat.” [1]

 

 That social media fires using unelected old woman von der Leyen wastes the money lent on our behalf and makes fun of us, while the gnomes Macron and Scholz fight among themselves. Gnomes clearly don't manage because they are incompetent. The fact that America pinched the gnomes' tails by initiating the deindustrialization of Europe with the Inflation Reduction Act also contributed. European businesses are unhappy and are putting pressure on the gnomes.

 

1.  World News: Power Balance Shifts in Europe
Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Feb 2023: A.7.

Kaip „ChatGPT“ pradėjo dirbtinio intelekto (A.I.) ginklų varžybas

„Net įmonės viduje pokalbių roboto populiarumas buvo tam tikras šokas.

Vieną dieną lapkričio viduryje OpenAI darbuotojai gavo netikėtą užduotį: greitai išleiskite pokalbių robotą.

Vadovas paskelbė, kad pokalbių robotas bus žinomas, kaip „Pokalbis su GPT-3.5“ ir bus nemokamas visuomenei. Už dviejų savaičių.

Šis pranešimas suklaidino kai kuriuos „OpenAI“ darbuotojus. Visus metus San Francisko dirbtinio intelekto įmonė siekė išleisti GPT-4, naują A.I. modelį, kuriam puikiai sekėsi rašyti esė, spręsti sudėtingas kodavimo problemas ir kt. Po kelių mėnesių bandymų ir koregavimo GPT-4 buvo beveik paruoštas. Planas buvo išleisti modelį 2023 m. pradžioje kartu su keliais pokalbių robotais, kurie leistų vartotojams patiems jį išbandyti, teigia trys žmonės, išmanantys vidinį OpenAI veikimą.

Tačiau aukščiausi OpenAI vadovai pakeitė savo nuomonę. Kai kurie nerimavo, kad konkuruojančios įmonės gali juos aplenkti, išleisdamos savo A.I. pokalbių robotus prieš GPT-4, pasak OpenAI išmanančių žmonių. 

Jie samprotavo, kad greitas kažko išleidimas, naudojant seną modelį, galėtų padėti rinkti atsiliepimus, kad patobulintų naująjį.

Taigi, jie nusprendė nuvalyti dulkes ir atnaujinti neišleistą pokalbių robotą, kuriame buvo naudojama GPT-3, ankstesnio bendrovės kalbos modelio, kuris pasirodė 2020 m., versija.

Po trylikos dienų gimė ChatGPT.

Per kelis mėnesius nuo debiuto „ChatGPT“ (pavadinimas, gailestingai sutrumpintas) tapo pasauliniu reiškiniu. Milijonai žmonių jį naudojo, rašydami poeziją, kurdami programėles ir vesdami laikinus terapijos užsiėmimus. Jį priėmė (su įvairiais rezultatais) naujienų leidėjai, rinkodaros įmonės ir verslo lyderiai. Tai sukėlė investuotojų, bandančių patekti į kitą A.I., bangą, bumą.

Tai taip pat sukėlė ginčų. Vartotojai skundėsi, kad „ChatGPT“ yra linkęs pateikti šališkus arba neteisingus atsakymus. Kai kurie A.I. mokslininkai apkaltino OpenAI neapdairumu. O mokyklų rajonai visoje šalyje, įskaitant Niujorko miestą, uždraudė ChatGPT, kad būtų išvengta AI generuojamų namų darbų antplūdžio.

Vis dėlto mažai pasakyta apie „ChatGPT“ kilmę ar jos strategiją. Pasak kelių esamų ir buvusių „OpenAI“ darbuotojų, kurie paprašė anonimiškumo, nes neturėjo teisės viešai kalbėti, „ChatGPT“ bendrovėje buvo neįtikėtina staigmena.

OpenAI atstovas spaudai Niko Felixas atsisakė komentuoti šią skiltį, o bendrovė taip pat atsisakė leisti bet kokiems darbuotojams dalyvauti pokalbiuose.

Prieš pradedant „ChatGPT“, kai kurie „OpenAI“ darbuotojai skeptiškai vertino, ar projektas pavyks. A.I. pokalbių robotas, kurį Meta išleido prieš kelis mėnesius, „BlenderBot“ žlugo, o kitas „Meta A.I. projektas „Galactica“ buvo nutrauktas vos po trijų dienų. Kai kurie darbuotojai, patiriantys nejautrumą dėl kasdienių naujausių technologijų A.I. sistemų pasirodymų, manė, kad pokalbių robotas, sukurtas prieš du metus,  gali atrodyti nuobodus.

Tačiau praėjus dviem mėnesiams po debiuto, „ChatGPT“ turi daugiau, nei 30 milijonų vartotojų ir sulaukia maždaug penkių milijonų apsilankymų per dieną, sakė du žmonės, žinantys šiuos skaičius. Tai daro jį vienu sparčiausiai populiarėjančių programinės įrangos produktų. (Priešingai, „Instagram“ prireikė beveik metų, kol sulaukė pirmųjų 10 milijonų vartotojų.)

Augimas atnešė iššūkių. „ChatGPT“ dažnai nutrūkdavo, nes baigėsi apdorojimo galia, o vartotojai rado būdų, kaip apeiti kai kurias roboto saugos funkcijas. Ažiotažas, susijęs su ChatGPT, taip pat suerzino kai kuriuos konkurentus didesnėse technologijų įmonėse, kurie pabrėžė, kad jo pagrindinė technologija, griežtai tariant, nėra tokia nauja.

„ChatGPT“ taip pat kol kas yra pinigų duobė. Reklamos nėra, o vidutinis pokalbis įmonei kainuoja „vieno skaitmens centus“ apdorojimo galios, teigiama „OpenAI“ generalinio direktoriaus Samo Altmano „Twitter“ įraše, kas, greičiausiai, siekia milijonus dolerių per savaitę. Siekdama kompensuoti išlaidas, bendrovė šią savaitę paskelbė, kad pradės pardavinėti 20 dolerių mėnesinę prenumeratą, žinomą, kaip „ChatGPT Plus“.

Nepaisant apribojimų, „ChatGPT“ sėkmė pakėlė „OpenAI“ į geresnių Silicio slėnio žaidėjų gretas. Neseniai bendrovė pasiekė 10 milijardų dolerių sandorį su „Microsoft“, kuri planuoja įtraukti startuolio technologiją į savo „Bing“ paieškos variklį ir kitus produktus. „Google“ paskelbė „raudoną kodą“, reaguodama į „ChatGPT“, pagreitindama daugelį savo A.I. produktų, bandant pasivyti.

P. Altmanas yra sakęs, kad jo tikslas OpenAI yra sukurti vadinamąjį „dirbtinį bendrąjį intelektą“ arba A.G.I. – dirbtinį intelektą, atitinkantį žmogaus intelektą. Jis buvo atviras A.I. čempionas, neseniai viename interviu sakydamas, kad jo nauda žmonijai gali būti „tokia neįtikėtinai gera, kad man sunku net įsivaizduoti“. (Jis taip pat sakė, kad blogiausiu atveju A.I. gali mus visus nužudyti.)

„ChatGPT“ užkariavo pasaulio vaizduotę, p. Altmanas atsidūrė retoje būklėje, bandydamas sumenkinti populiariausią produktą. Jis nerimauja, kad per didelis „ChatGPT“ ažiotažas gali sukelti reguliavimo neigiamą reakciją arba padidinti lūkesčius dėl būsimų leidimų, sakė du žmonės, susipažinę su jo nuomone. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis bandė numalšinti jaudulį, pavadindamas „ChatGPT“ „neįtikėtinai ribotu“ ir įspėdamas vartotojus, kad „klaidinga šiuo metu pasikliauti juo dėl ko nors svarbaus“.

Jis taip pat neskatino darbuotojų girtis „ChatGPT“ sėkme. Gruodį, praėjus kelioms dienoms po to, kai bendrovė paskelbė, kad daugiau, nei milijonas žmonių prisiregistravo naudotis paslauga, „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas tviteryje paskelbė, kad paslauga pasiekė du milijonus vartotojų. Ponas Altmanas paprašė jo ištrinti tai, sakydamas, kad reklamuoti tokį spartų augimą yra neprotinga, sakė du žmonės, kurie matė mainus.

OpenAI yra neįprasta įmonė pagal Silicio slėnio standartus. 2015 m. sukurta,  kaip pelno nesiekianti tyrimų laboratorija, kurią pradėjo vykdyti technologijų lyderių grupė, įskaitant poną Altmaną, Peterį Thielį, Reidą Hoffmaną ir Eloną Muską, 2019 m. sukūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę ir sudarė 1 mlrd. dolerių vertės sandorį su „Microsoft“. 

Pono Altmano teigimu, nuo tada ji išaugo iki maždaug 375 darbuotojų – neskaičiuojant rangovų, kurie apmoko ir išbando A.I. modelius tokiuose regionuose, kaip Rytų Europa ir Lotynų Amerika.

Nuo pat pradžių OpenAI save vadino misijos vadovaujama organizacija, kuri nori užtikrinti, kad pažangūs A.I. bus saugus ir atitiks žmogiškąsias vertybes. Tačiau pastaraisiais metais bendrovė įgijo konkurencingesnę dvasią, kuri, kai kurių kritikų teigimu, pakenkė pirminių jos tikslų siekiui.

Šie rūpesčiai išaugo praėjusią vasarą, kai OpenAI išleido savo DALL-E 2 vaizdų generavimo programinę įrangą, kuri tekstinius raginimus paverčia skaitmeninio meno kūriniais. Programa buvo populiari tarp vartotojų, tačiau ji iškėlė sudėtingų klausimų, kaip tokias galingas priemones galima panaudoti žalai padaryti. Jei sukurti hiperrealistiškus vaizdus būtų taip paprasta, kaip įvesti kelis žodžius, kritikai klausė, ar pornografai ir propagandistai nerengtų puolimų su technologijomis?

Siekdama išsklaidyti šias baimes, OpenAI įrengė DALL-E 2 daugybę apsaugos priemonių ir užblokavo tam tikrus žodžius ir frazes, pvz., susijusius su atviru smurtu ar nuogybėmis. Ji taip pat išmokė robotą neutralizuoti tam tikrus treniruočių duomenų paklaidas, pavyzdžiui, įsitikinti, kad, naudotojui paprašius generalinio direktoriaus nuotraukos, į rezultatus būtų įtraukti moterų vaizdai.

Šios intervencijos užkirto kelią bėdoms, tačiau kai kuriems OpenAI vadovams jos atrodė sunkios ir paternalistiškos, pasak trijų žmonių, žinančių jų pareigas. Vienas iš jų buvo ponas Altmanas, kuris yra sakęs, manantis, kad A.I. pokalbių robotai turėtų būti pritaikyti pagal juos naudojančių žmonių skonį – vienas vartotojas galėtų pasirinkti griežtesnį, šeimai palankesnį modelį, o kitas – laisvesnį, įmantresnį variantą.

„OpenAI“ taikė mažiau ribojantį požiūrį su „ChatGPT“, suteikdama robotui daugiau laisvės svarstyti jautrias temas, tokias, kaip politika, seksas ir religija. Nepaisant to, kai kurie dešinieji konservatoriai apkaltino įmonę peržengimu. „ChatGPT tampa bundančiu“ buvo rašoma praėjusį mėnesį paskelbto „National Review“ straipsnio antraštėje, kuriame teigiama, kad „ChatGPT“ davė kairiųjų atsakymų į klausimus, susijusius su tokiomis temomis, kaip 2020 m. rinkimai. (Demokratai taip pat skundėsi dėl ChatGPT – daugiausia todėl, kad jie mano, kad A.I. turėtų būti griežčiau reguliuojamas.)

Reguliuojančioms institucijoms besisukant aplink, ponas Altmanas stengiasi išlaikyti ChatGPT viršų. Praėjusią savaitę jis skrido į Vašingtoną susitikti su įstatymų leidėjais, paaiškindamas įrankio stipriąsias ir silpnąsias puses, bei išsklaidydamas klaidingus įsitikinimus, kaip jis veikia.

Grįžęs į Silicio slėnį, jis sulaukia naujo dėmesio. Be 10 mlrd. dolerių vertės „Microsoft“ sandorio, ponas Altmanas pastarosiomis savaitėmis susitiko su „Apple“ ir „Google“ aukščiausiais vadovais, sakė du žmonės, žinantys apie šiuos susitikimus. „OpenAI“ taip pat pasirašė susitarimą su „BuzzFeed“ naudoti jos technologiją, kuriant AI generuojamus sąrašus ir viktorinas. (Pranešimas daugiau, nei dvigubai, padidino „BuzzFeed“ akcijų kainą.)

Lenktynės įkaista. Pasak „Reuters“, Kinijos technologijų milžinė „Baidu“ kovo mėnesį ruošiasi pristatyti pokalbių robotą, panašų į „ChatGPT“.  Pranešama, kad buvusių OpenAI darbuotojų įsteigta A.I. įmonė, Antropic, derasi dėl 300 mln. dolerių naujo finansavimo. Ir „Google“ lenktyniauja su daugiau, nei tuzinu, A.I. įrankių.

Dar yra GPT-4, kuris vis dar turėtų pasirodyti šiais metais. Kai tai atsitiks, dėl jo sugebėjimų „ChatGPT“ gali atrodyti keistas. O gal dabar, kai prisitaikome prie galingo naujojo A.I. įrankis mūsų tarpe, kitas neatrodys toks šokiruojantis."

Svarbiausia, kad ChatGPT duoda trumpesnius ir aiškesnius atsakymus, negu tai, ką gali duoti prastas mokytojas ar paieška Google. Todėl galima panaudoti greitesniam ir geresniam mokymuisi. Ypač naudinga medicinos ir teisės mokslų srityje bei programėlių rašyme.