Allies React Cautiously to Prospect of U.S. Cluster Weapons for Ukraine

"American allies reacted with caution on Friday to reports that the Biden administration appeared to be on the verge of providing Ukraine with cluster munitions, widely banned weapons that often cause grievous injury to civilians and especially children.

 

This imprecise nature may also put offensive Ukrainian forces at risk of encountering unexploded munitions from earlier deployments, said a research associate at the Arms ControlAssociation, Gabriela Rosa Hernández.

While not criticizing the United States or opposing the move — which the White House has not formally announced — Germany and France said they would not follow suit, pointing to an international treaty they have signed that bans the use, stockpiling or transfer of such weapons. The United States, Russia and Ukraine have not signed the treaty, known as the Convention on Cluster Munitions.

“Germany has also signed the convention; for us this is not an option,” Germany’s defense minister, Boris Pistorius, told reporters in Bern, Switzerland.

The French Foreign Ministry also referred to the treaty, also known as the Oslo Convention, saying that France “has pledged not to produce or use cluster munitions, and to discourage their use.” But a spokeswoman for the ministry noted in response to a reporter’s question that neither the United States nor Ukraine were bound by the treaty.

If President Biden approves supplying Ukraine with the weapons, which Kyiv has long sought, it would sharply separate him from many of the United States’ closest allies, and could complicate allies’ efforts to demonstrate unity at a NATO summit next week in Lithuania.

While top U.S. national security officials have had reservations about providing the weapons, they now think they have little choice but to send them to Ukraine, which risks running out of the conventional artillery rounds it needs to fight Russia, according to people familiar with the discussions.

The NATO secretary general, Jens Stoltenberg, said on Friday that the military alliance did not have a formal position on using cluster munitions in battle, dodging a question on whether he believed it was the wise for the United States to provide the widely banned weapons to Ukraine.

“It is for individual allies to make decisions on the delivery of weapons and military supplies to Ukraine,” Mr. Stoltenberg told journalists at NATO headquarters in Brussels. “So this will be for governments to decide — not for NATO as an alliance.”

Cluster munitions disperse tiny bomblets that sometimes fail to explode on hitting the ground, only to detonate years later when disturbed by civilians. But officials have said the Biden administration now believes the munitions are the best way to kill Russians who are dug into trenches and blocking Ukraine’s offensive. One American official said on Thursday that it was now clear that the weapons were “100 percent necessary” to meet battlefield needs."

Sąjungininkai atsargiai reaguoja į JAV kasetinių ginklų perdavimo galimybę Ukrainai

 

„Amerikos sąjungininkai penktadienį atsargiai reagavo į pranešimus, kad Bideno administracija, atrodo, ruošiasi aprūpinti Ukrainą kasetiniais šaudmenimis – plačiai uždraustais ginklais, kurie dažnai sunkiai sužaloja civilius gyventojus ir ypač vaikus.

Dėl tokio netikslaus pobūdžio puolančioms Ukrainos pajėgoms taip pat gali kilti pavojus susidurti su nesprogusiais ginklais iš ankstesnių dislokacijų, sakė Ginklų kontrolės asociacijos mokslinė bendradarbė Gabriela Rosa Hernández.

Nors ir nekritikavo Jungtinių Valstijų ir neprieštaravo tokiam žingsniui, kurio Baltieji rūmai oficialiai nepaskelbė, Vokietija ir Prancūzija pareiškė, kad jos nesektų šiuo pavyzdžiu, nurodydamos jų pasirašytą tarptautinę sutartį, draudžiančią naudoti, kaupti ar perduoti tokius ginklus. Jungtinės Valstijos, Rusija ir Ukraina nepasirašė sutarties, žinomos kaip Konvencija dėl kasetinių šaudmenų.

 

„Vokietija taip pat pasirašė konvenciją; mums tai nėra išeitis“, – Berne (Šveicarija) žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

 

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė sutartį, dar vadinamą Oslo konvencija, sakydama, kad Prancūzija „įsipareigojo negaminti ir nenaudoti kasetinės amunicijos ir neskatinti jos naudojimo“. Tačiau ministerijos atstovė spaudai, atsakydama į žurnalisto klausimą, pažymėjo, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina nėra saistomos sutarties.

 

Jei prezidentas Bidenas pritartų tiekti Ukrainai ginkluotę, kurios Kijevas jau seniai siekė, tai smarkiai atskirtų jį nuo daugelio artimiausių JAV sąjungininkų ir gali apsunkinti sąjungininkų pastangas pademonstruoti vienybę kitą savaitę Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

 

Pasak žmonių, susipažinusių su diskusijomis, aukšti JAV nacionalinio saugumo pareigūnai abejojo dėl ginklų tiekimo .

 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad karinis aljansas neturi oficialios pozicijos dėl kasetinių šaudmenų naudojimo mūšyje, vengdamas klausimo, ar, jo manymu, išmintinga JAV tiekti plačiai uždraustus ginklus. Ukraina.

 

„Sprendimus dėl ginklų ir karinių atsargų tiekimo Ukrainai turi priimti atskiri sąjungininkai“, – NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Taigi, tai turės nuspręsti vyriausybės, o ne NATO kaip aljansas.

 

Kasetiniai šaudmenys išsklaido mažytes bombas, kurios kartais nesprogsta atsitrenkusios į žemę, o po metų detonuoja, kai jas sutrikdo civiliai. Tačiau pareigūnai teigė, kad Bideno administracija dabar mano, kad ginkluotė yra geriausias būdas žudyti rusus, naudojančius apkasus ir blokuojančius Ukrainos puolimą. Vienas amerikiečių pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad dabar aišku, jog ginklai „100 procentų būtini“ mūšio lauko poreikiams tenkinti."

 

In Lithuania, it pays to sell food to consumers - the profits of such a business are high

"We don't like numbers because they force us to react and change. When numbers appear, it's hard to repeat the same myths that we've been repeating for twenty years and comfortably solve nothing.

 

This can be said about several figures published in recent weeks, which we avoid connecting with each other.

 

In Lithuania in 2022, extremely high inflation was caused not only by the rapid rise of energy goods, but also by a significant increase in the prices of food and beverages.

 

In Lithuania, the prices of food and beverages increased by as much as 25.9 percent in 2022. – more than twice as fast as the average in the European Union (EU), where the growth reached 11.9 percent. According to Eurostat, the price level of food and beverages in Lithuania had already risen in 2022 to 99% of EU average, and in 2021 the price level reached 88 percent of this average. According to Žygimantas Maurics, Chief Economist of Luminor Bank, currently, based on preliminary calculations, the price level of food and beverages in Lithuania already exceeds the EU average.

 

As if we should rejoice that we have overtaken "old Europe" again, but there is no joy. There is no boasting by the Government about how well we are managing.

 

Another figure that is directly related to this is the jump in the Lithuanian agricultural sector. It surpassed IT last year in terms of value created. Yes, space, satellites, lasers, and even high-paying programming jobs have fallen behind growing crops and potatoes. As much as it hurts the hipsters.

 

"The last few years have been really good for the agricultural sector. As the prices of agricultural products grew faster than the costs of production, the added value created grew rapidly. In addition, due to the favorable climatic conditions, the quantities of produce grown were also high. In 2019, EUR 1.52 billion was created in the agriculture, forestry and fisheries sectors (hereinafter referred to as the agricultural sector). added value of EUR 1.75 billion in 2020, in 2021 – 1.86 billion euros, and in 2022 - as much as 2.68 billion.

 

It is interesting that in the agricultural sector in 2019, 3.5 percent was created. Lithuania's GDP, and in 2022 - as much as 4.4 percent, which is the largest share since 2005. What is even more interesting is that in 2022, the agricultural sector surpassed the IT sector in terms of added value created: the IT sector generated 2.36 billion EUR added value, and the agricultural sector - EUR 2.68 billion", says Žygymantas Mauricas, chief economist of Luminor, explaining, how farmers live.

 

True, the head of one of the agricultural organizations commented on these numbers based on non-accounting terms:

"You have to learn a very, very elementary [thing]: what is profit, then taxes, production costs, obligations to banks and what remains for the development of the economy. Very irresponsible essays."

 

Another piece of good news, which has not been confirmed, but was discussed at the meeting of the Seimas Committee on Rural Affairs, is that Danes are planning to build a dairy farm here, because the purchase prices paid from large farms are higher than the EU average. The key thing here is the price for large farms. For others, it is not so attractive. No one from Scandinavia is planning to go to establish 6 cow farms in Lithuania.

 

Where I bend - the declaration of crops has just ended, one of the most significant events in the sector, showing where the entire sector is heading, what the government is offering and what farmers are choosing. The trend is clear - declaring farms are decreasing. This means that farms are getting bigger. 

 

Animal husbandry is on the decline, people continue to prefer cereals and no longer want cows.

 

If we lived without emotions, we should simply put all these numbers into one and not complain, but start drawing real conclusions and then - real actions.

 

If agriculture occupies an increasing share of GDP in our country, maybe it should be highly valued. Do not complain, as during the last Lithuanian language exam, that agro are no longer understood by young people. Yes, we are a land perfectly suitable for agriculture, and this is shown by farmers who are able to compete with the world's largest concerns. 

 

If someone tries to explain that this is a very "traditional" farm, then show them in which other area there was such a technological leap - the same generation used horses on the same farms 30 years ago (ah, the same ones - alive, tamed, where now in the zoo can still be seen), build with the help of Russian ax and hammer tractors, and now robots are being tested in the fields, and in a few years this will be a completely common technique. These are the same people who have no plans to stop. Drones would also be used much more widely, but the laws have not yet caught up with the technology.

 

Maybe it's finally time to answer the question of what kind of commodity economy we really need, and to back up that answer with money. For others who are too small to compete, no longer have the strength or desire, simply give them a chance to retire from farming with dignity. There is room for improvement, but you don't have to do it at the expense of people who are still really "working for nothing", even though they don't realize it. However, there are many scientific studies and institutes for that, which must provide for all of our money basic answers, how to act and where to go.

 

There are two ways. The first Polish - strictly specialized regions and cooperatives. You don't want to be in a cooperative - you have no future, you go to the city to look for work. This is not philosophy, this is reality. They kept relatively small farms alive. Part of the farms are social, but these are not only voters, but also permanent rebels, blocking the roads and demanding the attention of the authorities.

 

The other Estonian way is to say goodbye to the small ones, support the big ones and continue not to worry, because there is only business without sentiments. They don't block roads. Their lobbyists sit at the same table with the authorities and arrange the numbers as needed.

 

Lithuania has not yet chosen a clear path, and this indecision is breaking people's destinies and burning taxpayers' money. As I have already mentioned, agriculture has proven once again that its role in our economy and in the process of creating wealth is only growing.

 

In any case, you need to go back to the numbers and draw the lines only after putting them together. Emotions and talk that it would be good if there were, and give euros for it, are no longer appropriate here."

 

Lietuvoje apsimoka pardavinėti maistą vartotojams - tokio verslo pelnai yra dideli

"Mes nemėgstame skaičių, nes jie verčia reaguoti ir keistis. Kai atsiranda skaičiai, sunku kartoti tuos pačius mitus, kuriuos kartojame dvidešimt metų ir patogiai nieko nesprendžiame.

Tai galima pasakyti apie keletą paskutinėmis savaitėmis skelbtų skaičių, kuriuos vengiame susieti tarpusavyje.

Lietuvoje 2022 metais itin didelę infliaciją lėmė ne tik sparčiai pakilusios energetinių prekių, bet ir reikšmingai išaugusios maisto bei gėrimų kainos. 

Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos 2022 metais padidėjo net 25,9 proc. – daugiau nei dvigubai sparčiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kur augimas siekė 11,9 proc. „Eurostat“ vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 metais jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, o 2021 metais kainų lygis siekė 88 proc. vidurkio. „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiuo metu, remiantis preliminariais skaičiavimais, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį.

Tarsi turėtume džiūgauti, kad vėl aplenkėme „senutę Europą“, tačiau džiugesio nėra. Nėra ir Vyriausybės pasigyrimų, kaip puikiai tvarkomės.

Kitas skaičius, kuris tiesiogiai susijęs su šiuo, tai Lietuvos žemės ūkio sektoriaus šuolis. Pernai pagal sukurtą vertę jis pralenkė IT. Taip taip, kosmosas, palydovai, lazeriai ir netgi brangiai mokami programavimo darbai atsiliko nuo javų ir bulvių auginimo. Kad ir kaip būtų skaudu hipsteriams.

„Pastarieji keleri metai žemės ūkio sektoriui išties buvo palankūs. Žemės ūkio produkcijos kainoms augant sparčiau nei gamybos kaštams, sukuriama pridėtinė vertė sparčiai augo. Be to, dėl palankių klimatinių sąlygų užaugintos produkcijos kiekiai taip pat buvo dideli. 2019 metais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose (toliau tekste – žemės ūkio sektorius) buvo sukurta 1,52 mlrd. eurų pridėtinės vertės, 2020 metais – 1,75 mlrd. eurų, 2021 metais – 1,86 mlrd. eurų, o 2022 metais – net 2,68 mlrd. eurų.

Įdomu tai, kad žemės ūkio sektoriuje 2019 metais buvo sukurta 3,5 proc. Lietuvos BVP, o 2022 metais – net 4,4 proc., tai didžiausia dalis nuo 2005 metų. Dar įdomiau yra tai, kad 2022 metais žemės ūkio sektorius aplenkė IT sektorių pagal sukuriamą pridėtinę vertę: IT sektorius sukūrė 2,36 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o žemės ūkio sektorius – 2,68 mlrd. eurų“, – kaip gyvena ūkininkai, pasakoja Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Tiesa, vienos iš žemdirbiškų organizacijų vadovas šiuos skaičius pakomentavo remdamasis ne buhalteriniais terminais:
„Reikia išmokti labai labai elementaraus [dalyko]: kas yra pelnas, paskui – mokesčiai, gamybinės išlaidos, įsipareigojimai bankams ir kas lieka ūkio plėtrai. Labai neatsakingi rašinėliai.“

Dar viena džiugi naujiena, kuri neturi patvirtinimo, bet apie kurią buvo kalbėta Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, – pas mus pieno fermas planuoja statyti danai, nes didiesiems ūkiams mokamos supirkimo kainos aukštesnės, nei ES vidurkis. Čia esminis dalykas – kaina stambiems ūkiams. Kitiems ji ne tokia patraukli. Važiuoti steigti 6 karvių ūkių iš Skandinavijos niekas neplanuoja.

Kur lenkiu – ką tik pasibaigė pasėlių deklaravimas, vienas reikšmingiausių įvykių sektoriuje, parodantis, kur link suka visas sektorius, ką siūlo valdžia ir ką renkasi ūkininkai. Tendencija aiški – deklaruojančių ūkių mažėja. Tai reiškia, kad ūkiai stambėja. Traukiasi gyvulininkystė, žmonės toliau mieliau renkasi javus ir nebenori karvių.

Jei gyventume be emocijų, reikėtų visus šiuos skaičius tiesiog sudėti į vieną ir ne skųstis, o pradėti daryti realias išvadas ir tada – realius veiksmus.

Jei žemės ūkis pas mus užima vis didesnę BVP dalį, gal reikia tai vertinti. Nesiskųsti, kaip per paskutinį lietuvių kalbos egzaminą, kad agrotemos jaunimui nebesuvokiamos. Taip, esame tobulai žemės ūkiui tinkamas kraštas, ir tai parodo ūkininkai, sugebantys konkuruoti su didžiausiais pasaulio koncernais. Jei kas mėgins aiškinti, kad čia labai „tradicinis“ ūkis, tai parodykite, kurioje dar srityje buvo toks technologinis šuolis, – ta pati karta tuose pačiuose ūkiuose prieš 30 metų naudojo arklius (aha, tuos pačius – gyvus, kinkomus, kur dabar zoologijos sode dar galima pamatyti), pasitelkus rusišką kirvį ir plaktuką pagamintus traktorius, o dabar laukuose jau mėgina robotus, ir po kelerių metų tai bus visiškai įprasta technika. Tai tie patys žmonės, kurie neplanuoja sustoti. Kur kas plačiau naudotų ir dronus, tik įstatymai dar nespėja su technologijomis.

Gal pagaliau laikas atsakyti į klausimą, kokio realiai prekinio ūkio mums reikia, ir tą atsakymą paremti pinigais. Kitiems, kurie per smulkūs konkuruoti, jau neturi jėgų ar noro, tiesiog suteikti galimybę oriai pasitraukti iš ūkininkavimo. Kur kilti, yra, bet nereikia to daryti žmonių, kurie vis dar realiai „dirba už dyką“, sąskaita, nors patys to nesuvokia. Tačiau tam ir yra galybė mokslinių studijų bei institutų, kurie už mūsų visų pinigus privalo pateikti bent pagrindinius atsakymus, kaip elgtis ir kur eiti.

Keliai du. Pirmas lenkiškas – griežtai specializuoti regionai ir kooperatyvai. Nenori būti kooperatyve – neturi ateities, važiuoji į miestą ieškoti darbo. Čia ne filosofija, čia realybė. Jie išlaikė gyvybingus gana smulkius ūkius. Dalis ūkių socialiniai, tačiau tai – ne tik rinkėjai, bet ir nuolatiniai maištininkai, blokuojantys kelius ir reikalaujantys valdžios dėmesio.

Kitas kelias estiškas – atsisveikinti su smulkiaisiais, paremti stambiuosius ir toliau nesukti galvos, nes lieka tik verslas be sentimentų. Jie neblokuoja kelių. Jų lobistai sėda už vieno stalo su valdžia ir sudėlioja skaičius taip, kaip reikia.

Lietuva kol kas aiškaus kelio nepasirinko, ir šis neapsisprendimas laužo žmonių likimus bei degina mokesčių mokėtojų pinigus. Kaip jau minėjau, žemės ūkis eilinį kartą įrodė, kad jo dalis mūsų ekonomikoje ir gerovės kūrimo procese tik auga.

Bet kuriuo atveju reikia grįžti prie skaičių ir tik juos sudėliojus brėžti linijas. Emocijos ir kalbos, kad būtų gerai, jei būtų, ir už tai duokite eurų, čia nebetinka."