Europe Is In A Trap Thanks To Events In Ukraine: America Is Loosing It's Closest Friend

"Global gabfests rarely produce significant results, and last weekend's Group of 20 summit in New Delhi was no exception. The carefully drafted and painfully negotiated declaration will be forgotten as quickly as all its predecessors. The events in Ukraine will rumble on exactly as if the language on the words had not been tweaked to favor the Russian position. The invitation to the African Union to participate in future G-20 summits won't change the way the world works.

But even if the G-20 summit was no landmark in world history, it reflected three important continuing shifts. One of them works to America's advantage. The other two will be more challenging to navigate.

The first and, from an American standpoint, the most beneficial of these developments is the emergence of India as one of the world's leading powers and as an increasingly close partner of the U.S. The G-20 summit was a personal diplomatic triumph for Prime Minister Narendra Modi. With both the Chinese and Russian leaders absent, Mr. Modi dominated center stage at a world gathering just weeks after India joined the elite club of countries that have landed probes on the moon.

India's rise is overall a positive for America, but the second big trend is more difficult. 

China, Russia and some of their partners are stepping up their opposition to the American-led world order that has dominated global politics since World War II. One of their goals is to build an illiberal anti-American coalition in the Global South. Both Moscow and Beijing would like the growing group of countries known as BRICS+ to replace such meetings as the G-20 and the Group of Seven as the primary forums in world politics.

India has a different approach. Its critique of the global status quo shares some features with the Sino-Russian view, but ultimately India wants to reform, not demolish, the world system. As Russia moves closer to China, and as India's fears about Beijing's agenda grow, the competition between China and its allies and India and its supporters in the Global South will intensify.

The third trend, the accelerating decline in Europe's global influence and reach, is more challenging still for the U.S. Observers have long warned that Europe's slow economic growth, demographic decline, military weakness and unrealistic approach to world politics would constrain the Continent's role in world affairs. One conclusion from New Delhi is that the long-deferred day of reckoning seems to have arrived.

This has been a year of disaster for Europe's global standing. France has been largely expelled from a once-dominant position across much of Africa. Mr. Putin has revealed Europe's impotence in Ukraine. The primary goal of Turkish foreign policy used to be joining the European Union. Today Turkey has largely turned its back on Europe, and European influence throughout the Middle East is in precipitous decline. China appears poised to challenge the German automobile industry. 

High European energy prices are hastening the continent's deindustrialization.

Europe's relative marginalization at the weekend summit reflected these developments. Mr. Modi and President Biden dominated the diplomatic action in New Delhi. Vladimir Putin and Xi Jinping both stayed home but had more impact on the agenda than the seven European leaders who attended in person.

For most of the world, the overrepresentation of Europeans in global institutions is the greatest flaw in the international architecture. The redistribution of global power and influence away from Europe to rising powers in Asia and elsewhere is, for most G-20 countries, the most important action item on the "global governance" agenda that the world faces today.

This is a problem for the Biden administration. On the one hand, working with India and other moderate states in the Indo-Pacific and elsewhere requires the U.S. to support a sensible agenda of global reform that inevitably will reduce Europe's role. Looking further ahead, to the extent that American policy makers genuinely care about a working global political and economic order, the survival of that system requires reforming it to reflect Europe's declining clout.

Yet when it comes to outcomes rather than architecture, Europe is Team Biden's closest global ally. It is the Europeans and for the most part only the Europeans who share the climate-change, human-rights, democracy and general wokeness goals at the heart of Mr. Biden's global agenda. Most of the world's rising powers are profoundly skeptical when it comes to the liberal policy goals that unite American Democrats and their European counterparts. As Europe's voice in global institutions fades, the Biden administration's chief goals will become much harder to achieve.

India rising, China and Russia seething, Europe shrinking and America dithering. The G-20 meeting in New Delhi changed little but revealed much." [1]

1. The G-20 Reveals a Shifting World Order. Walter Russell Mead. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Sep 2023: A.13. 

Kimas važiuoja su traukiniu link Rusijos susitikti su Putinu. Šiaurės Korėjos lyderis, keliaujantis traukiniu, pirmą kartą išvyko į užsienį nuo 2019 m.

    „SEULAS – Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas keliavo į Rusiją taip, kaip pageidauja Pchenjano valdančioji šeima: prisidengęs paslaptimi, savisauga ir stiliumi.

 

     Trečiosios kartos diktatorius Kimas planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pirmadienį pranešė abiejų šalių valstybinė žiniasklaida – pirmasis oficialus abiejų lyderių viršūnių susitikimo patvirtinimas.

 

     Ši kelionė yra pirmoji Šiaurės Korėjos diktatoriaus tarptautinė kelionė per daugiau, nei ketverius metus. Kim Jong Unas iš Pchenjano išvyko sekmadienio popietę vietos laiku ir važiavo asmeniniu neperšaunamu traukiniu, antradienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida. Nuotraukose matyti, kaip Kim Jong Unas, kurį lydėjo aukšti partijos, vyriausybės ir kariuomenės pareigūnai, mojavo šiaurės korėjiečiams pro traukinio duris. Ataskaitoje nebuvo užsiminta, ar Kimas jau atvyko į Rusiją.

 

     JAV pareigūnai teigė, kad tikisi, kad Kim Jong Unas netrukus susitiks su Putinu, kur jiedu galėtų paskatinti derybas dėl Pchenjano amunicijos pardavimo. Putinas pirmadienį ir antradienį turėjo vykti į Vladivostoką, esantį maždaug 750 mylių nuo Pchenjano, kad dalyvautų Rytų ekonomikos forume, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kimas ir Putinas susitiko Vladivostoke 2019 m., kol kas tai buvo vienintelis jų apsikeitimas asmeniškai. Peskovas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad ekonomikos forume neketinama pradėti Putino ir Kimo derybų.

 

     Rytinėje Rusijos pakrantėje esantis, Vladivostokas yra pakankamai arti, kad Kimas galėtų traukiniu pasiekti per dieną. Kelionės geležinkeliu ne tik suteikia Šiaurės Korėjos diktatoriui didesnį saugumą, bet ir tam tikrą pasaulinį dėmesį, o pati jo kelionė pritraukia tarptautinį dėmesį, sakė Kim Young-soo, Šiaurės Korėjos tyrimų instituto Seule vadovas.

 

     „Kelionė traukiniu leidžia Kimui pasirodyti kaip paslaptingai, bet svarbiai figūrai, kuri susitinka su pasaulio lyderiais jam patogiose vietose“, – sakė jis.

 

     Kelionėms į užsienį Kimas naudojosi savo transporto priemone – ginkluota tvirtove ant ratų, kurioje, kaip manoma, yra karaokės kambarys, palydovinis ryšys ir greitosios medicinos pagalbos įstaiga. Jo asmeninis automobilis – anksčiau buvęs „Mercedes-Benz“ limuzinas – buvo velkamas kartu su karavanu. Remiantis Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimais, pagrįstais išslaptinta informacija ir buvusiais Šiaurės Korėjos pareigūnais, taip pat atgabentas sraigtasparnis tam atvejui, kai Kimui prireiktų greito išvykimo.

 

     Traukinys nudažytas alyvuogių žalia spalva su balta stogo danga, langai patamsinti. Geltonos plieno juostos, skirtos apsaugoti nuo bombų išpuolių, apvynioja traukinio kūną. Žinoma, kad Kim keliauja su daugiau, nei 20 vagonų, o apsauga važiuoja priekyje ir gale.

 

     Skrydis Pchenjanas–Vladivostokas yra vienas iš nedaugelio Šiaurės Korėjos valstybinės oro linijų bendrovės „Air Koryo“ siūlomų maršrutų. Tačiau 2019 metų balandį Kim pasirinko maždaug 20 valandų kelionę traukiniu.

 

     Kimas naudojosi užsakomu „Air China“ lėktuvu, kai 2018 m. keliavo į Singapūrą susitikti su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu. Pačios Šiaurės Korėjos lėktuvų parkas nėra laikomas pakankamai patikimu ilgesniems atstumams. Tačiau Kimas tais pačiais metais keliavo į Kiniją savo asmeniniu lėktuvu.

 

     Šiaurės Korėjos geležinkelius – pagrindinę šalies transporto formą – kamuoja elektros energijos trūkumas ir pasenę bėgiai. Greičiausias Šiaurės Korėjos traukinys į Pekiną iš Pchenjano važiuoja maždaug 28 mylių per valandą greičiu, o paprasti traukiniai važiuoja vos 9 mylių per valandą greičiu dėl infrastruktūros problemų, sakė Pietų Korėjos tyrinėtojas Ahn Byung-minas, kelis kartus keliavęs į Šiaurės Korėją ir skyręs laiko geležinkelių tyrimams.

 

     „Geležinkelio bėgiai vos atlaiko sunkų Kimo neperšaunamą traukinį ir pastaraisiais metais nematėme jokių saugumo ir greičio pagerėjimo ženklų“, – sakė Ahnas, paskutinį kartą tikrinęs Šiaurės Korėjos geležinkelius 2018 m.“ [1]

 

Gal ir, sunkiai susigaudantys realybėje, Vakarų vadovai malonėtų kartais pavažiuoti traukiniu, vietoje to, kad gainiotų sunkius lėktuvus, kaip tai daroma dabar? Jeigu rimtai galvojame apie, iškastinio žibalo sukeliamas, klimato problemas, tai vadovai turi rodyti pavyzdį.

 

1.  World News: Kim Rolls Toward Russia to Meet Putin. North Korean leader, traveling by train, makes first trip abroad since 2019. By Timothy W. Martin and Dasl Yoon Train. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Sep 2023: A.6.

Kim Rolls Toward Russia to Meet Putin. North Korean leader, traveling by train, makes first trip abroad since 2019.

"SEOUL -- North Korean leader Kim Jong Un traveled to Russia in the preferred manner of Pyongyang's ruling family: cloaked in secrecy, self-protection and style.

Kim, the third-generation dictator, plans to meet Russian President Vladimir Putin, state media from both countries reported on Monday -- the first official confirmation of the summit between the two leaders.

The trip marks the North Korean dictator's first international trip in more than four years. Kim departed Pyongyang on Sunday afternoon local time and took his personal, bulletproof train, North Korea's state media reported on Tuesday. Photos showed Kim, who was accompanied by senior party, government and military officials, waving to North Koreans from the train door. The report didn't mention if Kim had arrived yet in Russia.

U.S. officials had said they expected Kim to soon meet with Putin, where the two could advance talks about a sale of Pyongyang's munitions. Putin on Monday and Tuesday was scheduled to travel to Vladivostok, about 750 miles from Pyongyang, to take part in the Eastern Economic Forum, Russia's state-run TASS news agency reported Kremlin spokesman Dmitry Peskov as saying. Kim and Putin met in Vladivostok in 2019, their only in-person exchange to date. Peskov told a Russian media outlet there were no plans for talks between Putin and Kim at the economic forum.

Vladivostok, on Russia's east coast, is close enough for Kim to reach by train in a day. Traveling by rail not only gives the North Korean dictator increased security but also some global spotlight, with his trip itself drawing international attention, said Kim Young-soo, head of the North Korea Research Institute in Seoul.

"The train ride allows Kim to appear as a mysterious but important figure who meets world leaders in locations that are convenient for him," he said.

Kim was using his go-to mode of transport for foreign trips, an armed fortress on wheels that is believed to contain a karaoke room, satellite communication and an emergency-medical facility. His personal car -- in the past a Mercedes-Benz limousine -- is towed along as part of the caravan. So, too, is a helicopter brought along just in case Kim needs a swift exit, according to South Korean media reports based on declassified information and former North Korean officials.

The train is painted olive green with white roofing, and the windows are darkened. Strips of yellow steel plating -- meant to fortify against bomb attacks -- wrap around the train's body. Kim is known to travel with more than 20 carriages, with security traveling in front and in back.

A Pyongyang-Vladivostok flight is one of the few routes offered by North Korea's state-run Air Koryo airline. But in April 2019, Kim opted for a roughly 20-hour train journey.

Kim used a chartered Air China plane when he traveled to Singapore in 2018 to meet with then-President Donald Trump. North Korea's own fleet of planes aren't considered reliable enough for longer distances. But Kim did take his personal jet for a pair of visits to China the same year.

North Korea's railways -- the country's main form of transport -- are plagued by electricity shortages and outdated tracks. The fastest North Korea train, to Beijing from Pyongyang, travels at about 28 miles an hour, while ordinary trains travel at just 9 miles an hour because of infrastructure issues, said Ahn Byung-min, a South Korean researcher who traveled to North Korea several times for railway research.

"The railway tracks are barely able to withstand Kim's heavy bulletproof train and we haven't seen any signs of improvements in recent years for safety and speed," said Ahn, who last inspected North Korea's railways in 2018." [1]

Maybe, having a hard time understanding reality, the leaders of the West would like to take a train sometimes, instead of moving heavy planes, as it is done now? If we are serious about the climate problems caused by fossil kerosene, then leaders need to lead by example.

1.  World News: Kim Rolls Toward Russia to Meet Putin. North Korean leader, traveling by train, makes first trip abroad since 2019. By Timothy W. Martin and Dasl Yoon Train. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Sep 2023: A.6.

JAV naujienos: prekybos nuosmukis perskirsto kortas JAV naudai

„FRANKFURTAS – JAV ekonomika veržiasi pirmyn, o likusi pasaulio dalis atsilieka. Padalijimas tarp galingiausių pasaulio ekonomikų: prekybos sulėtėjimas, kuris vieniems kenkia daug labiau, nei kitiems.

 

     Pasaulinių prekybos srautų mažėjimas sustiprina augimo atotrūkį tarp 20 didžiausių pasaulio ekonomikų grupės narių, kurių lyderiai šį savaitgalį susitinka Indijoje ir atstato pasaulinę ekonominės galios pusiausvyrą.

 

     Pralaimėjusioje pusėje atsidūrė „ekstravertiškos“ ekonomikos, kurios tradiciškai fiksavo prekybos perteklių, o dabar jų augimas atsilieka nuo JAV ir Indijos,  didelių rinkų, kurios istoriškai labiau rėmėsi vidaus paklausa augimui, palyginti su savo bendraamžiais.

 

     Pasaulinė prekyba prekėmis per pirmuosius tris metų mėnesius, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, sumažėjo, Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, pratęsdama pernai prasidėjusį nuosmukį, kurį ekonomistai tikisi tęsti ir šiemet.

 

     Remiantis ankstyvu Atlantos Federalinio rezervų banko parengtu rodikliu, JAV, didžiausia pasaulyje ekonomika, auga beveik 6% metiniu tempu. Indijos ekonomika per tris mėnesius iki birželio išaugo 7,8%, o tai yra sparčiausias augimo tempas per metus. Priešingai, augimas labiau nuo prekybos priklausomoje euro zonoje pastarąjį ketvirtį buvo vos teigiamas, o bloko ekonomika vis dar smunka žemiau priešpandeminio augimo trajektorijos.

 

     Prekybos nuosmukis atspindi laikinus veiksnius, įskaitant didėjančias palūkanų normas ir pragyvenimo išlaidas, ir verslo atsargų grįžimą, nes pasaulinis prekių trūkumas mažėja. Tačiau tai taip pat atsiranda dėl ilgalaikių pokyčių, tokių kaip Kinijos augimo tempo sulėtėjimas, protekcionistinės pramonės politikos Vakaruose ir vis didesnio ekonominių priemonių, nuo technologijų embargo iki išorinių investicijų patikrinimo, kaip geopolitinės konkurencijos įrankių.

 

     „Pasaulinė prekyba bus ne tokia globali“ ateityje, kai mainai daugiau vyks regioniniuose blokuose, sakė Holgeris Schmiedingas, Berenberg banko vyriausiasis ekonomistas. Jis taip pat nukryps nuo prekių ir prie paslaugų, pridūrė jis, suteikdamas postūmį tokioms ekonomikoms kaip JAV ir Indija, kurios specializuojasi IT ir kitose paslaugose, o tokių galingiausių gamybos įmonių, kaip Vokietija ir Kinija, sąskaita.

 

     Žvelgiant į pasaulinę prekybą, pramonė smogia visur – nuo išmaniųjų telefonų ir mašinų gamintojų iki laivybos kompanijų, taip įtvirtinant gamybos nuosmukį, kuris prasidėjo visose pasaulio ekonomikos srityse. Tai smarkiai skiriasi nuo dešimtmečius besiplečiančios pasaulinės prekybos, įskaitant neseniai įvykusią staigų plėtrą po to, kai sumažėjo pandemijos kliūtys, o tai buvo palanki gamybos ekonomikoms.

 

     Be politinės įtampos, prekybą veikia dideli energijos tiekimo ir pasaulio gamybos sektoriaus pokyčiai, kuriuos lemia išoriniai įvykiai, tokie kaip Ukrainos įvykiai ir žmogaus sukelta klimato kaita, sakė Frankfurto Natixis ekonomistas Dirkas Schumacheris. Tokios pramonės šakos kaip automobilių gamyba keičiasi.

 

     Tai ypač skaudu šalims, kuriose pramonė sudaro nedidelę ekonomikos dalį. Pasaulio banko duomenimis, gamyba sudaro beveik trečdalį Kinijos ekonomikos produkcijos, palyginti su 18% Vokietijoje ir 11% JAV.

 

     Remiantis „S&P Global“ atliktais pirkimų vadybininkų tyrimais, pasaulio gamybos apimtys rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį iš eilės. Pasaulinis pramonės nuosmukis yra retas – tik vienas kitas epizodas buvo ne pandemijos metais nuo 2012 m. euro zonos skolų krizės, teigia S&P.

 

     "Didėjantys finansavimo kaštai yra vienas iš veiksnių, silpninančių prekybą. Didiesiems centriniams bankams per pastaruosius 18 mėnesių istoriniu tempu padidinus palūkanų normas, tai smarkiai sumažino įmonių turimų grynųjų pinigų kiekį.

 

     Vartotojų išlaidos ir investicijos taip pat patiria spaudimą, nes bankai griežtina galimybes gauti kreditą. Staigus dolerio palūkanų normų augimas ir su tuo susijęs stiprus doleris taip pat gali užgniaužti gyvybiškai svarbų prekybos finansavimą, teigia „Oxford Economics“ [1].

 

 

Mes Lietuvoje turime „ekstravertišką“ ekonomiką, kuri išgyvena iš eksporto. Auksinę Lietuvos žąsį, vidinę paklausą,  papjovėme seniai, laikydami žemus atlyginimus ir aukštas kainas. Kas galėjo rimtai dirbti, emigravo. Likus dauguma skursta lenkiško maisto ir machinacijų dėka. Dabar atėjo atsiskaitymo metas.

 

1.U.S. News: Trade Slump Reshuffles Cards in Favor of the U.S. Fairless, Tom. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 Sep 2023: A.2.