Bismarck's War: A Fast But Fateful Fight

"Bismarck's War

By Rachel Chrastil

(Basic, 512 pages, $35)

'Two brothers had left; only one returned," writes Rachel Chrastil. The survivor was Dietrich von Lassberg, a 22-year-old subaltern in the Bavarian army. A year earlier he had exulted in his diary: "War! War with France!" The brother who died was Rudolf, shot in the head in a battle outside Orleans in November 1870. On Christmas Eve, Dietrich sat around the campfire in silent misery, drinking hot grog from a tin cup, dreaming of his family back in Munich, and pondering the "shadow side and horror" of war. In "Bismarck's War: The Franco-Prussian War and the Making of Modern Europe," Ms. Chrastil, a historian at Xavier University, deftly uses Dietrich's diary and other sources to enliven her larger analysis of the war's origins and progress.

Although the six-month Franco-Prussian War was among the shortest of all major European conflicts, it brought Dietrich and his comrades sights that robbed them of any temptation to triumphalism. The war's combination of lethal new weapons (breechloading rifles, machine guns, steel cannon) and huge armies left mountains of dead and hordes of permanently mutilated wounded: In the murderous engagement at Gravelotte in August 1870, the Prussians lost twice as many men as they had during the entire Austro-Prussian War of 1866.

By July 1870 Prussia's chief minister, Otto von Bismarck, had deftly maneuvered France into declaring a war that he was confident the Prussian-led alliance would win; the spoils of victory would be Germany's unification on Prussian terms. After a brief incursion across the frontier at Saarbrucken, the French took up defensive positions. They were quickly dislodged by three limited if bloody August battles, two in Alsace at Wissembourg and Worth and one further north at Spicheren. Major catastrophes quickly followed, as one French army was surrounded and besieged at Metz and another was surrounded and forced to capitulate at Sedan on Sept 2.

The famous defeat at Sedan proved to be more than military, for the French commander was none other than the emperor, Napoleon III. His capture precipitated a swift and nearly instantaneous revolution in Paris and the collapse of the Second Empire. Explaining how it was possible for a great power to implode in less than a month, Ms. Chrastil follows most previous historians of the war in assigning most of the blame to the emperor.

Although it was Napoleon III's political coup d'etat of 1851 that Karl Marx had in mind when he observed that history repeats itself as tragedy and then as farce, the events of 1870 would have been as appropriate. Napoleon III was a sick man when the war began, in agonizing pain from a gallstone. He should never have been allowed anywhere near the front, but such was the growing fragility of his regime that he felt he had to gamble on achieving a personal triumph. And he lost, not just a battle and army but a throne too, slinking off to exile in England (the ultimate humiliation for a Bonaparte).

The French lost the Franco-Prussian War because the best efforts of their courageous troops were frustrated by what Ms. Chrastil calls "strikingly weary and incompetent commanders, all reporting to an exhausted and enervated Napoleon III." As for the Prussians, the author allows that "they were better organized, had a better military education and had more manpower" but is at pains to bring out their limitations and mistakes. She also stresses how small was the margin separating success from failure: If only the French had done this or that or the other, she conjectures, all might have been very different.

While this subjunctive exercise can be a useful corrective to the triumphalist narrative of German nationalist historians, here it is perhaps taken too far. Once every reservation has been noted, the fact remains that the Prussian chief of staff, Helmuth von Moltke, brought off a series of dazzling victories that changed European history. Napoleon III's uncle, the great Napoleon, is said to have asked, when a subordinate was proposed for promotion: "I know he's a good general, but is he lucky?" Moltke was certainly lucky, but he was also brilliant.

Ms. Chrastil does her best to keep the momentum going after the drama at Sedan, when a slogging war of attrition developed, but the pace slackens as one inconsequential engagement follows another. Paris was surrounded by the end of September and a long and increasingly terrible siege began, made all the worse by an unusually severe winter. As starvation intensified, even the zoo animals were slaughtered and eaten, including the two elephants, Castor and Pollux.

Outside the capital there was plenty of horror still to come, as counterproductive resistance from partisan francs-tireurs was crushed by equally counterproductive reprisals from the German invaders. At the German occupiers' headquarters at Versailles, on Jan. 18, 1871, the German princes proclaimed Wilhelm of Prussia the first emperor of a united Germany. ("Mad" King Ludwig II of Bavaria provided evidence of his basic sanity by refusing to attend.) A week later an armistice was signed, and the war came to an end -- so far as the Germans were concerned, although a civil war erupted in Paris in March.

This is a most engaging book, distinguished by sharp insight, powerful characterization and a strong narrative flow. It is the best modern account of the war and deserves to stand with Sir Michael Howard's classic study of 1961. Howard closed by observing that "Germany's magnificent and well-deserved victory was, in a profound and unforeseeable sense, a disaster: for herself, and for the entire world." Rachel Chrastil's assessment is equally bleak: "The Franco-Prussian War did not create the atrocities of the World Wars, but it made them more thinkable and created their possibility."

---

Mr. Blanning is emeritus professor of modern European history at the University of Cambridge. He is the author of "Frederick the Great: King of Prussia," among other books." [1]

1. A Fast But Fateful Fight. Blanning, Tim.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2023: A.15.

Vandenilio paklausa yra pasirengusi augti, tačiau didelės kliūtys stabdo augimą: Rusija čia gali padėti Europai ir Kinijai

  „Numatoma, kad per ateinančius du dešimtmečius vandenilio paklausa smarkiai padidės, tačiau didelės kliūtys, tokios, kaip ilgas leidimų išdavimo laikas, didesnės įrangos sąnaudos ir prieigos prie kapitalo trūkumas, gali sulėtinti pasiūlos augimą.

 

     „Didžioji problema šiandien yra ta, kad pasirodo daug pranešimų, kurie turi daug potencialo, tačiau tik 6–10 % iš tikrųjų įsipareigojama [finansavimo prasme]“, – sakė Hy24 generalinis direktorius Pierre'as-Etienne'as Francas. Hy24 yra į vandenilį orientuotas investicinis fondas.

 

     Naujoje konsultacinės įmonės „McKinsey“ ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2050 m. vandenilio poreikis padidės penkis kartus, iki 600 mln. metrinių tonų per metus, jei klimato kaita bus apribota iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Tačiau, atsižvelgiant į dabartines trajektorijas, tiekimas gali siekti nuo 175 iki 291 milijono metrinių tonų per metus, jei nebus imtasi priemonių pagreitinti leidimų išdavimą ir sumažinti įrangos bei investicijų sąnaudas, perspėjama pranešime.

 

     Vandenilio tiekimo didinimas yra labai svarbus, siekiant pasaulinių anglies dioksido tikslų, nes tai yra būdas dekarbonizuoti sunkiai išvalomus sektorius, tokius, kaip jūrų transportas ir sunkioji pramonė. Švedijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio plieno įmonės H2 Green Steel teigimu, naudojant žaliąjį vandenilį, kaip kurą plieno gamybai, išmetamųjų teršalų kiekis gali sumažėti iki 95 proc.

 

     McKinsey nustatė tris pagrindines kliūtis: didesnės išlaidos, lėtas leidimų išdavimas ir prieigos prie kapitalo trūkumas.

 

     „Infliacija, žaliavos, energijos kaina turi įtakos investicijoms ir įrangos tiekimui“, – sakė Francas. Pasak Franco, dėl aukštesnių palūkanų normų finansavimas dideliems infrastruktūros projektams pabrango, o yra ir mažiau norinčių investuoti pinigus. „Jei neturite tiesioginio tiekimo finansavimo mažomis palūkanomis, paspartinti pokyčius labai sunku“, – pridūrė jis.

 

     Jasonas Chengas, į klimatą orientuoto rizikos draudimo fondo „Kerogen Capital“ generalinis direktorius, pabrėžė, kad pigių pinigų laikai baigėsi, todėl vėjo, saulės ir vandenilio pardavimas gali būti sunkesnis.

 

     „Vieno skaitmens grąža iš pagrindinės infrastruktūros visada buvo iššūkis aukštesnio tarifo aplinkoje, o investuotojai dabar ieško didesnės grąžos galimybių už komercinių sričių, tokių, kaip sausumos vėjo ir saulės energija“, – sakė jis.

 

     Nors išlaidos ir palūkanų normos auga, taip pat vyriausybės skatina vandenilį.

 

     Pasaulio platinos investicijų taryba apskaičiavo, kad projektams, susijusiems su vandeniliu, buvo skirta iki 300 milijardų dolerių subsidijų, o prieš dvejus metus – 50 milijardų dolerių. Praėjusią savaitę Energetikos departamentas paskelbė apie 7 milijardų dolerių subsidijas, skirtas vandenilio projektams JAV.

 

     Tačiau pramonės atstovai teigia, kad reikia daugiau politikos paramos. „Reguliavimo institucijos nesukūrė vienodų sąlygų vandeniliui“, – sakė Didžiosios Britanijos chemijos įmonės „Johnson Matthey“ platinos grupės metalų rinkos tyrimų vadovė Margery Ryan.

 

     Reikia daugiau vyriausybės paramos, kad būtų skatinama paklausa, įskaitant perėjimą prie ekologiško plieno, žalio amoniako, vandeniliu varomų sunkvežimių ir degalų tiekimo infrastruktūros kūrimo. „Jei sulauksime daugiau reguliavimo paramos, paklausa išaugs“, – sakė ji.

 

     Pramonės ekspertai teigia, kad reikia greičiau išduoti leidimus, kad daugiau vandenilio projektų būtų prieinami investoriams, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinių.

 

     Neseniai paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje teigiama, kad dabartinis projekto vykdymo laikas yra per ilgas ir gali būti kliūtis švariam vandenilio įsisavinimui. Agentūra paragino vyriausybes „dirbti, kad licencijavimo ir leidimų išdavimo procesai būtų kuo veiksmingesni“.

 

     McKinsey pakartojo šią nuotaiką ir pabrėžė, kad reikia investuoti į pagalbinę infrastruktūrą, pvz., vamzdynus.

 

     „Idealios sąlygos švariam vandenilio gamybai nebūtinai yra kartu su dideliais paklausos centrais“, – sakė „McKinsey“ partneris Bramas Smeetsas. Pavyzdžiui, JAV vidurio vakarų vėjo koridorius nuo Dakotos iki Teksaso yra idealus regionas vandeniliui gaminti, tačiau chemijos gamyklos, idealios vandenilio pirkėjos, yra išsibarsčiusios toli, palei Rytų, Vakarų ir Persijos įlankos pakrantes." [1]

 

Rusija yra geras potencialus tokio vandenilio šaltinis Europai ir Kinijai. Rusijoje yra labai išsilavinę gyventojai, daug laisvos erdvės, nebrangios dujų transportavimo sistemos su Europa ir atsirandančios tokios sistemos su Kinija. Ukrainos istorija? Vargu ar kas po dešimt metų žinos Scholzo ir Zelenskio pavardes...

 

  1. Hydrogen Demand Is Ready to Boom, But Big Hurdles Are Impeding Growth. Khan, Yusuf. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2023: B.6.

Hydrogen Demand Is Ready to Boom, But Big Hurdles Are Impeding Growth: Russia can help Europe and China here

"Hydrogen demand is set to rise sharply over the next two decades, but major bottlenecks such as long permitting times, higher equipment costs and lack of access to capital could slow growth in supply.

"The big issue today is that a lot of announcements are coming on stream which have a lot of potential, but only 6% to 10% are actually committed [in terms of financing]," said Pierre-Etienne Franc, CEO of Hy24, a hydrogen-focused investment fund.

A new report from consulting firm McKinsey forecasts a fivefold rise in hydrogen demand to 600 million metric tons a year by 2050 if climate change is limited to 1.5 degrees Celsius. On current trajectories, however, that supply could be between 175 million to 291 million metric tons a year if steps aren't taken to speed up permitting and lower both equipment and investment costs, the report warned.

Increasing the supply of hydrogen is crucial to global carbon goals as a way to decarbonize hard-to-abate sectors, such as maritime transport and heavy industry. Using green hydrogen as fuel for steelmaking can cut emissions by up to 95%, according to H2 Green Steel, a Swedish low-carbon steel startup.

McKinsey identified three main bottlenecks: Higher costs, slow permitting and a lack of access to capital.

"Inflation, raw materials, the cost of energy all have an impact on capex and on equipment supplies," Franc said. Higher interest rates have made securing funding for big infrastructure projects more expensive, with fewer willing to put up the cash, according to Franc. "If you do not have direct supply financing at low interest rates, it is very difficult to speed up the shift," he added.

Jason Cheng, CEO of climate-focused hedge fund Kerogen Capital, underscored that the days of cheap money are over, which may make wind, solar and hydrogen tougher sells.

"Single-digit returns from core infrastructure were always going to be challenged in a higher-rate environment, and investors are now seeking higher-return opportunities outside commoditized areas such as onshore wind and solar," he said.

While costs and interest rates have been rising, so, too, have government incentives for hydrogen.

The World Platinum Investment Council estimates that up to $300 billion of subsidies have been made available for hydrogen-related projects, up from $50 billion two years ago. Last week, $7 billion of subsidies dedicated to hydrogen projects in the U.S. were announced by the Energy Department.

But the industry says more policy support is needed. "Regulators haven't created a level playing field for hydrogen," said Margery Ryan, market research manager of platinum group metals at British chemicals firm Johnson Matthey.

More government backing is needed to foster demand, including the shift to green steel, green ammonia, hydrogen-powered trucks and the build-out of the fueling infrastructure. "If we get more regulatory support, we could see demand taking off," she said.

Faster permitting times are needed to bring more hydrogen projects online, as well as the renewable energy to power their electrolyzers, industry experts say.

A recent report from the International Energy Agency said current project lead times are too long and can act as a barrier to clean hydrogen uptake. The agency urged governments to "work to make licensing and permitting processes as efficient as possible."

McKinsey echoed that sentiment, highlighting that investment for the supporting infrastructure such as pipelines is needed.

"Ideal conditions for clean hydrogen production aren't necessarily co-located with large demand centers," said Bram Smeets, a partner at McKinsey. For example, the U.S. Midwest wind corridor from the Dakotas to Texas is an ideal region to produce hydrogen, but chemicals plants, ideal buyers of hydrogen, are scattered far away, along the East, West and Gulf Coasts." [1]

Russia is a good potential source of such hydrogen for Europe and China. Russia has a highly educated population, lots of free space, inexpensive gas transportation systems with Europe and emerging such systems with China. Story of Ukraine? Hardly anyone will know the names of Scholz and Zelensky in ten years...

1. Hydrogen Demand Is Ready to Boom, But Big Hurdles Are Impeding Growth. Khan, Yusuf. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2023: B.6.

Nuo dabar iki dešimt metų laikotarpio pabaigos dirbtinis intelektas galės „atlikti 80 % iš 80 % visų šiandien žinomų darbų"

  „LAGUNA BEACH, Kalifornija. Dirbtinis intelektas, greičiausiai, sukels seisminius darbo jėgos pokyčius, pašalins daugelį profesijų ir prireiks visuomenei persvarstyti, kaip žmonės leidžia laiką, antradienį sakė žinomi technologijų lyderiai.

 

     Antradienį „The Wall Street Journal“ vykusioje „Tech Live“ konferencijoje „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas sakė, kad pokyčiai kai kuriuos ekonomikos žmones gali paveikti rimčiau, nei kitus, net jei visai visuomenei sąlygos pagerės. Jis sakė, kad tai, greičiausiai, bus sunku parduoti labiausiai nukentėjusiems žmonėms.

 

     "Mes tikrai turėsime ką nors padaryti dėl šio perėjimo", - sakė Altmanas ir pridūrė, kad visuomenė turės susidoroti su greičiu, kuriuo vyksta pokyčiai. "Žmonės turi turėti agentūrą, gebėjimą daryti įtaką. Turime kartu būti ateities architektais."

 

     Tikimasi, kad dirbtinis intelektas pakeis pasaulio ekonomiką, skatindamas našumą ir augimą. Tačiau ekonomistai ir technologijų verslininkai nesutaria, kaip greitai šis pokytis galėtų ir turėtų įvykti.

 

     Anksčiau antradienį Vinodas Khosla, žinomas rizikos kapitalistas, kurio įmonė buvo viena iš pirmųjų OpenAI rėmėjų, išdėstė ryškų AI darbo transformacijos tvarkaraštį.

 

      Nuo dabar iki dešimt metų laikotarpio pabaigos dirbtinis intelektas galės „atlikti 80 % iš 80 % visų šiandien mums žinomų darbų“, – sakė Khosla, daugiau, nei 40 metų dirbantis technologijų investuotojas ir verslininkas.

 

     Jis nurodė daugybę gydytojų ir buhalterių, kaip profesijų, kurias dirbtinis intelektas gali išstumti, pavyzdžius, nes šios sistemos gali lengviau pasiekti platų žinių spektrą.

 

     Khosla palygino darbo jėgos pokyčių mastą su žemės ūkio darbo vietų išnykimu JAV XX amžiuje – perėjimu, kuris vyko keičiantis kartoms, o ne bėgant metams.

 

     Tačiau didėjanti gerovė, kurią AI atneš visuomenėms, kurios jį priims, leis žmonėms, kurie nenori dirbti, darbo išvengti, jei jie taip nuspręs. „Manau, kad poreikis dirbti visuomenėje išnyks po 25 metų toms šalims, kurios pritaikys šias technologijas“, – sakė jis. „Manau, kad yra vietos universalioms bazinėms pajamoms, užtikrinančioms minimalų standartą, ir žmonės galės dirbti su tais dalykais, su kuriais nori dirbti."

 

     Altmanas teigė, kad užtikrinti bazines pajamas nepakaks. Žmonėms reikės kūrybinės išraiškos galimybių ir galimybės „kažkuo pridėti prie rūšies trajektorijos“, - sakė jis.

 

     „OpenAI“ praėjusį lapkritį savo pokalbių robotu „ChatGPT“ įžiebė dabartinę dirbtinio intelekto aistrą Silicio slėnyje. Neįtikėtina produkto sėkmė sukėlė svarbias diskusijas apie tai, kaip vyriausybėms ir žmonėms būtų geriausia pasirengti galimai dideliems pokyčiams, kuriuos sukelia AI.

 

     Vienas susirūpinimą keliantis dalykas yra galimybė atskirti tikrąjį ir dirbtinio intelekto sukurtą turinį. Dirbtinio intelekto sukurti, vaizdai jau naudojami dezinformacijai skleisti, intelektinės nuosavybės pažeidimams ar žmonių nuotraukoms seksualizuoti. AI įrankiai, skirti tokio tipo vaizdams aptikti, vis dar kuriami.

 

     Altmanas sakė, kad OpenAI aiškiai nusprendė savo pokalbių robotą vadinti ChatGPT, o ne asmens vardu, kad žmonės nesupainiotų įrankio su asmeniu.

 

     Chrisas Coxas, „Meta Platforms“ vyriausiasis produktų pareigūnas, „Tech Live“ konferencijoje sakė, kad „Meta“ nusprendė pokalbių robotams suteikti personažus, kad jie taptų patrauklesni. Jis sakė, kad vartotojai nori bendrauti su įrankiu, kuris turi asmenybę, o ne su kažkuo, kas jaučiasi, kaip robotas.

 

     Rugsėjo mėnesį bendrovė paskelbė apie AI pokalbių robotų būrį, pagrįstą įžymybėmis, įskaitant Naomi Osaka, Snoop Dogg ir Tom Brady. Pokalbių robote Meta pokalbio pradžioje nurodo, kad bendrauja su AI, o ne tikra įžymybe.

 

     „Turėti produktus, kuriuose eksperimentuojama su tuo, kas įmanoma, yra puiku, tačiau turėti bet ką, kas žmonėms nepaaiškina, kas vyksta, yra problema“, – sakė Coxas.

 

     Paklausta apie iššūkius, kuriuos vartotojai gali susidurti, nustatydami, ar turinys yra tikras, ar sukurtas dirbtinio intelekto, „OpenAI“ vyriausioji technologijų pareigūnė Mira Murati sakė, kad bendrovė kuria technologiją, padedančią nustatyti vaizdų kilmę. Šis įrankis yra „beveik 99% patikimas“, - sakė ji, tačiau bendrovė vis dar jį išbando ir nori sukurti taip, kad OpenAI vartotojai nesijaustų stebimi." [1]

 

Neturėdami būtinybės sunkiai dirbti, kad galėtų užsitikrinti bent kiek padorų gyvenimą, žmonės galės dažniau užsiimti veikla, kurioje nesėkmės rizika yra didesnė. Tai žymiai pagreitins ir paįvairins žmonijos vystymąsi.

1. AI Is Poised to Transform Employment --- Coming workforce changes will play out unevenly, says OpenAI's Altman. Seetharaman, Deepa; Wells, Georgia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2023: B.6.