Kinija kelia šnipinėjimo grėsmę povandeniniams kabeliams, baiminasi JAV

  „Povandeninių kabelių apsaugai buvo skiriamas JAV nacionalinio saugumo pareigūnų dėmesio nuo Šaltojo karo laikų, kai buvo itin svarbu baimintis dėl sovietų šnipinėjimo. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV slapta įrengė povandeninių sovietų linijų pokalbių pasiklausymus per žvalgybos pergalę, žinomą, kaip operacija „Ivy Bells“.

 

     Spartus Pekino kariuomenės padidėjimas Pietų Kinijos jūroje pastaraisiais dešimtmečiais padidino JAV vyriausybės susirūpinimą kabelių pažeidžiamumu dėl trikdžių ar klastojimo." [1]

1. China Poses Espionage Threat To Undersea Cables, U.S. Fears.Volz, Dustin; FitzGerald, Drew; Champelli, Peter; Brown, Emma.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 May 2024: A.1.

China Poses Espionage Threat To Undersea Cables, U.S. Fears

"Safeguarding underwater cables has been a focus of U.S. national-security officials since the Cold War, when fears of Soviet espionage were paramount. In the 1970s, the U.S. secretly placed wiretaps on underwater Soviet lines in an intelligence coup known as Operation Ivy Bells.

Beijing's rapid military buildup in the South China Sea in recent decades has heightened U.S. government worries about the cables' vulnerability to disruption or tampering." [1]

1. China Poses Espionage Threat To Undersea Cables, U.S. Fears.Volz, Dustin; FitzGerald, Drew; Champelli, Peter; Brown, Emma.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 May 2024: A.1.

Parazitai susimušė dėl mūsų pinigų: užmojai optimizuoti skolų išieškojimą kliūva už Seimo varčių

"Seimas artimiausiu metu turės apsispręsti, ar pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisas suteikti teisę Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) automatiškai nurašyti iš skolininkų sąskaitų jose esančias lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus įsiskolinimus valstybei, dažniausiai baudas.

 

Dabar VMI gali nurašyti nuo skolininkų sąskaitų gyventojų ir įmonių nesumokėtus mokesčius. Beje, tokia pat teisė nuo įmokų nesumokėjusiųjų sąskaitų nurašyti įsiskolinimus įstatymu yra numatyta ir „Sodrai“.

 

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei gyventojas ar įmonė gauna administracinio nusižengimo (taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo) baudą ir jos laiku nesumoka, skolos išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliui.

 

Seime svarstomais MAĮ pakeitimais siūloma nuo 2026 m. liepos 1 d. pereiti prie vieno langelio principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas.

 

Pasak VMI atstovų, tai padėtų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, pavėlavus atlikti mokėjimą, dėl mažos skolos iš skolininko išieškomos kelis ar keliolika kartų už skolą didesnės vykdymo išlaidos.

 

Mokesčių administratorius lygina, kad, vykdant skolos išieškojimą iš sąskaitos, skolininkui priskaičiuojamas tik piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis (šiuo metu – 2 Eur), o antstolio vykdomo išieškojimo išlaidos gali iki 10 kartų viršyti pačią skolą.

 

Irmantas Gaidelis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, sako, kad racionaliausias kelias mažinti priverstinio skolų išieškojimo įkainius – patikėti visų skolų išieškojimą antstoliams, o ne dalį antstolių darbo perkelti į VMI, kaip siūloma Seimui svarstyti pateiktose įstatymo pataisose, t. y. Finansų ministerijos inicijuotoje reformoje „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“.

 

„Į bendrą išieškojimo sistemą galėtų būti atiduodamos ir tokios skolos, kurių išieškojimą gana ilgai administruoja VMI: tai PVM, pelno mokesčio ir kitų mokesčių skolos“, – kalba antstolis I. Gaidelis.

 

Jis priduria, kad, vykdant išieškojimą iš didesnio rato skolininkų, atsirastų galimybė kalbėti apie įkainių sumažinimą visiems skolingiems asmenims.

 

Antstoliai pasigenda konkrečių vertinimų ir skaičiavimų, kokia dalimi pabrangtų skolų išieškojimas visiems likusiems skolininkams tuo atveju, jei VMI, anot I. Gaidelio, nusigriebtų „grietinėlę“ ir imtųsi lengviausiai išieškomų skolų valstybei, kurias galima tiesiog nurašyti nuo sąskaitų.

 

Antstoliai taip pat nesutinka su tuo, kad jų paslaugos yra brangesnės nei VMI. Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimu, VMI vykdomas 1 euro nepriemokos išieškojimas šiuo metu kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, o antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur, arba 2,4 karto pigiau.

 

VMI skelbia, kad 1 Eur skolos išieškojimas iš sąskaitų „VMI kainuoja 0,0000658 Eur.“

 

Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuvos“ direktorius, aiškina, kad jeigu bus pakeista skolų išieškojimo tvarka, be abejo, didžiausią poveikį pajus antstolių kontoros, kurios iki šiol užsiėmė baudų išieškojimu ir už tai pasiimdavo iš skolininkų nemažus komisinius.

 

„Tačiau kitam verslui minėtos pataisos poveikis, tikėtina, nebus žymus, nes administracinės baudos dažniausiai skiriamos fiziniams asmenims, ar tai būtų paprasti žmonės, ar fiziniai asmenys, einantys vadovaujamas pareigas įmonėse ir organizacijose“, – aiškina S. Žilinskas.

 

VŽ primena, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai valstybės institucijoms kilo pagunda užsiimti tuo, ką gali atlikti privatus sektorius.

 

Pavyzdžiui, prieš keletą metų Lietuvos bankas siekė sukurti kreditinės rizikos vertinimo duomenų bazę, nors tokių analogų, kuriuos teikia rinkai kompanijos, jau veikė ne viena. Vėliau ketinimų atsisakyta.

 

VMI teigimu, centralizavus skolų valstybei administravimą, naujoms funkcijoms vykdyti papildomai darbuotojų samdyti nereikėtų, išteklių klausimas būtų sprendžiamas perskirstant šiuo metu VMI turimus, o ne kuriant naujus bei sukūrus automatizuotus duomenų mainų procesus.

 

VMI informacinėms sistemoms modernizuoti ir yra skirti 6 mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų. Tačiau, pasak I Gaidelio, niekur nėra reikalaujama, kad, panaudodama šias lėšas, VMI perimtų ir išieškojimo funkcijas, kaip siūlo reformos iniciatoriai.

 

Advokatas Julius Pagojus taip pat abejoja, ar išieškojimo procedūras perėmusi VMI galėtų tai atlikti pigiau ir greičiau, nei tai daro privatūs antstoliai. Valstybė neišsisuktų ir su mažesniu skaičiumi darbuotojų, nei jų samdo privatūs antstoliai.

 

„O tai reiškia, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų turėtų būti skiriama biurokratiniam aparatui išlaikyti, užuot šias lėšas skyrus švietimui ar kitoms reikmėms“, – Žinių radijui sakė J. Pagojus.

 

Kol siūlomu sprendimu nesidžiaugia antstoliai, trys dešimtys Seimo narių iš opozicinių frakcijų paprašė atlikti ekspertinį vertinimą dėl parlamente svarstomų šių MAĮ pataisų, numatančių naujoves antstolių veikloje, skolininkų atsiskaitymų bei skolų išieškojimo tvarkos pokyčius.”

Pirkti naudotą automobilį Lietuvoje yra naivu, pirkėjai praranda kasmet sumas, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų: ridos klastojimas Lietuvoje klesti, valstybė netenka milijonų

Ridos klastojimu pavagiami pirkėjų pinigai. Lietuvos valdžia norėtų pasidalinti su vagimis tais milijonais, bet nesugeba, kaip nesugeba ir pasodinti Landsbergių globojamą vagį Stepukonį, pavogusį iš mūsų dešimtis milijonų eurų.

 

"Naudotų automobilių rinka Lietuvoje turi ne vieną „skylę“, tarp kurių ir ridos klastojimas. Už tai kai kuriose šalyse gali grėsti ir įkalinimas iki 2 metų. 

Panašu, kad Lietuvoje pardavėjų kol kas niekas negąsdina ir valstybės biudžetas dėl to netenka milijonų eurų. 

Kaip dažnai ridos klastojimo atvejai pasitaiko mūsų šalyje ir kaip neapsigauti pirkėjui?

Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad jo atstovaujama įmonė per metus atlieka apie šimtą skirtingų tyrimų. O paskutinieji atskleidė, kiek pirkėjai permoka už automobilius su suklastota rida ir kiek valstybė dėl to netenka pajamų.

„Tokiu atveju apvagiami ir pirkėjai, ir valstybė. Remiantis mūsų duomenimis, mūsų šalis patiria daugiau, nei 60-70 mln. nuostolį dėl nesurinktų baudų. Tai pakankamai reikšminga suma, jeigu kalbame apie kelių remontus ar kitos infrastruktūros plėtimą“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.

 Pasak jo, panašu, kad ši problema nėra prioritetinė ir jai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek reikėtų. M. Buzelis paklaustas, kaip atrodo Lietuvos situacija bendrame Europos šalių paveiksle, patikino, kad mūsų šalį būtų galima priskirti tarp mažiau skaidrių valstybių.

„Mes esame pamatavę naudotų automobilių rinkos skaidrumo indeksą. Lietuva iš 25 šalių, kur buvo atliktas tas pats tyrimas, užėmė 20 ar 21 poziciją. Šalia mūsų šalies galėtume rasti ir kaimyninę Latviją, Estija, taip pat Lenkiją bei Ukrainą. Tyrime dalyvavo 24 Europos šalys ir JAV“, – kalbėjo automobilių rinkos ekspertas.

Jo manymu, kalbant apie ridos klastojimo atvejus galima pajusti Rytų Europos šleifą.

„Visi naudoti automobiliai, mes to norime ar ne, keliauja iš Vakarų Europos į rytus. Vakarai stengiasi senesnius, labiau teršiančius, automobilius išstumti iš savo rinkų, kiti tą mato, kaip galimybę juos įsigyti geresnėmis sąlygomis“, – sakė M. Buzelis.

Lietuvoje problema nėra reglamentuota

Pasak pašnekovo, kol kas Lietuvoje nėra labai tiksliai apibrėžta, kokio dydžio bauda grėstų už ridos klastojimą. Šis nusikaltimas prilyginimas tokiems, kaip dokumentų klastojimas.

„Automobilio odometras yra komponentas, kuris padeda nustatyti naudotos transporto priemonės kainą ar jos susidėvėjimą. Kuo labiau ridą suksime, tuo labiau kaina stiebsis į viršų“, – pabrėžė M. Buzelis.

Jo tikinimu, kai kuriose šalyse už tokio pobūdžio nusikaltimus netgi gresia laisvės atėmimo bausmės iki dvejų metų. Panaši praktika taikoma ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje problemos kyla dėl to, kad tai nėra labai aiškiai reglamentuota.

„Pas mus nėra įvykęs kažkoks konkretus pavyzdys ar precedentas, netgi nėra apibrėžta, kokio dydžio baudos yra taikomos. Pavyzdžiui, Čekijoje už tokį nusikaltimą gresia baudos iki 25 tūkst. eurų, o Prancūzijoje verslams, kurie automobilių ridą klastoja masiškai, – iki 300 tūkst. eurų. Tačiau kitoje spektro pusėje yra ir tokios šalys, kaip Latvija ir Italija, kur baudos už tai siekia nuo 100 iki 1000 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 100 iki 200 tūkst.“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Anot jo, parduodant kelių metų senumo automobilį su suklastota rida „apsimoka“ tą daryti, nes bauda būtų mažesnė, nei gautas pelnas.

Automobilių rinkos ekspertas sakė, kad Lietuvoje automobilio kaina su suklastota rida gali „išsipūsti“ iki ketvirtadalio jo vertės. Tuo tarpu Didžioje Britanijoje ji gali pakilti iki 29 proc., o Ukrainoje – 17 proc.

Ekonomikos atžvilgiu paradoksali situacija

M. Buzelio tikinimu, ridos klastojimas yra Achilo kulnas visai naudotų automobilių rinkai.

„Tie verslai, kurie perka brangesnius automobilius ir juos parduodami bando pagrįsti didesnę kainą, patiria nesąžiningą konkurenciją, nes kažkas nusiperka pigesnį automobilį, suklastoja jo ridą ir jis pateikiamas kaip analogiškas pasiūlymas tiems brangesniems. Tai tiesiog iškreipia naudotų automobilių rinką“, – pabrėžė laidos pašnekovas.

 Pasak jo, šiuo atveju derėtų kelti retorinį klausimą, ar tai daro didelę žalą šalies ekonomikai, nes tuo pačiu susiduriama su paradoksalia situacija.

„Jeigu Lietuvoje už naudotus automobilius pirkėjai permoka daugiau, nei 50 mln. eurų per metus, tai klausimas, ar ekonomika praranda tuos pinigus. Kai žmogus nusiperka prastos būklės transporto priemonę, tikėtina, kad jis dažniau kreipsis į servizus. Tokiu būdu pirkėjas į rinką paleidžia dar daugiau pinigų“, – kalbėjo M. Buzelis.

Jis patarė kiekvieną perkamą automobilį vertinti kritiškai, atkreipti dėmesį į istorinius ridos įrašus ir atlikti bandomąjį važiavimą.

„Prieš perkant, jeigu viskas gerai su automobiliu, vis tiek jį reikėtų patikrinti gerą reputaciją turinčiam servize. Jeigu pardavėjas nesutinka su jo apžiūra ten, kur jūs norite, tai to automobilio jums nereikia“, – pusiau juokais kalbėjo ekspertas."

Geriausia pirkite iš patikimų šaltinių Vokietijoje patys. Kartu ir pamatysite šalį, kur algos dukart didesnės, o maistas pigesnis, negu Lietuvoje.

Europiečiai nenori nužudyti jų automobilių pramonę, išimdami ją iš pasaulinės konkurencijos su Kinijos

 

 „Grėsmė dėl Europos muitų Kinijos elektromobiliams, keliančių didelį susirūpinimą Pekinui, šią savaitę galėjo sumažėti po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas perspėjo nesekti JAV, įvedant tokius muitus. Ponas Kristerssonas sakė, kad „blogai išardyti pasaulinę prekybą“, tuo pabrėždamas susiskaldymą Europoje, kaip elgtis su Kinija." [1]

Nykštukai, kaip Lietuva, nori įkąsti Kinijai, bet nesugeba. Tai reiškia, kad Vakarai, tačiau ne Amerika, galės gaminti konkurencingus pasaulinėse rinkose automobilius.

1. Xi’s Warm Embrace of Putin in China Is a Defiance of the West. Pierson, David.  New York Times (Online) New York Times Company. May 18, 2024.

The Europeans Don't Want to Kill Their Auto Industry by Taking It Out of Global Competition with China's

"The threat of European tariffs on Chinese electric vehicles, a major concern for Beijing, may have lessened this week after Olaf Scholz, the German chancellor, and Ulf Kristersson, the Swedish prime minister, warned against following the United States in imposing duties on the Chinese automobiles. Mr. Kristersson said it was “bad to dismantle global trade,” highlighting the divisions within Europe about how to handle China." [1]

Dwarves like Lithuania want to bite China, but they have no ability. It means that the West, not America though, will be able to produce competitive in the global markets cars.

1. Xi’s Warm Embrace of Putin in China Is a Defiance of the West. Pierson, David.  New York Times (Online) New York Times Company. May 18, 2024.