Lietuvoje onkologiniai ligoniai susiduria su padėtimi be išeities: gauti inovatyvių vaistų – beviltiška

 

“Lietuvoje vėžiu sergantiems žmonėms inovatyvūs vaistai nekompensuojami, dalis – visai neprieinami. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė sako, kad tokia situacija nesikeičia metai iš metų. Politikų teigimu, pagrindinė problema – per mažas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.

 

POLA direktorė Neringa Čiakienė „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kad per metus diagnozuojama iki 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. „Pacientai, išgirdę onkologinės ligos diagnozę, natūraliai tikisi, kad jiems bus skirtas geriausias įmanomas gydymas. Žinoma, tik nuskambėjus diagnozei, priimamas gydymas toks, koks jis yra, nesigilinant, ar jis inovatyviausias, ar labiau pagal galimybes“, – sakė N.Čiakienė. Tačiau daugumai sergančiųjų reikalingas gydymas inovatyviais vaistais, kurie, pasak medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, gali išgelbėti žmonių gyvybes.

 

„Inovatyvūs vaistai yra nauji, neseniai patvirtinti vaistai, kurie yra daug efektyvesni gydant ligas, sukelia mažiau šalutinių poveikių. Arba išvis išgydo tokias ligas, kurios anksčiau nebuvo išgydomos“, – teigė S.Čaplinskas. Tačiau Lietuvoje tokie vaistai pacientams neprieinami. „Dalis žmonių sako, kad nusipirks inovatyvius vaistus, ras pinigų, panaudos santaupas.

 

Visgi problema ta, kad vaistai labai brangūs – jie kainuoja ne šimtus, o tūkstančius eurų dažnu atveju. Ir nėra taip, kad vaistus gers dvi savaites ir pagerės, tai medikamentai, kurie vartojami metais“, – aiškino POLA direktorė.

 

Tarptautinio tyrimo duomenimis, Europos vaistų agentūroje 2019–2022 m. registruoti 48 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų Vokietijoje pacientams prieinami 46, o Lietuvoje – tik 3 vaistai. Anot tyrimo, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Europoje yra viena paskutiniųjų. Tačiau žvelgiant į laukimo laiką, kol vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, situacija dar prastesnė. „Pagal tai, kiek laiko užtrunka įtraukti inovatyvų vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, mes esame paskutiniai. Lietuvoje užtrunkame 2,5 metų, kol vaistas leidžiamas naudoti, Vokietijoje procesas – 17 kartų greitesnis, Švedijoje – tris kartus“, – pasakojo prof. S.Čaplinskas. POLA direktorės teigimu, klausimus dėl inovatyvių vaistų prieinamumo organizacija kelia metai iš metų, tačiau sulaukia to paties atsakymo. „Dažniausiai akcentuojamas lėšų klausimas – kad mes nesame tokia turtinga valstybė, negalime lygiuotis į Vokietiją, Norvegiją“, – sakė N.Čiakienė.

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Morganos Danielės teigimu, Vokietija nuo viso turimo sveikatos biudžeto vaistams skiria panašų procentą, kaip Lietuva – 18–19 proc. Visgi Vokietijos biudžetas yra gerokai didesnis nei Lietuvos, todėl mūsų šalyje skiriamos procentų dalies vaistams nepakanka. M.Danielės teigimu, sprendžiant inovatyvių vaistų problemą šalyje, pirmiausia reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių PSDF. „Aš kalbėčiau apie rezervo pinigų skyrimą. Rezerve šiuo laikome apie 20 proc. sveikatai skiriamų lėšų, tai yra nemaža suma ir galbūt dalis pinigų galėtų būti skiriama tokiems išimtiniams atvejams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ji. POLA teigimu, Lietuvoje onkologiniais vaistais gydymą gauna apie 48 tūkst. pacientų.” 

Be šiuolaikinių vaistų žmonės tiesiog numiršta. Valdžia naikina lietuvius ir iki tol, kai pradėjome gaminti ir naudoti Lietuvos teritorijoje kasetines bombas už milijardus eurų.

 

Niekas nesako tiesos, aptardami atlyginimus Lietuvoje

Tiesa yra paprasta. Pokarinio kūdikių bumo gausi karta išeina į pensiją. Europoje trūksta darbuotojų. Lietuvos jaunimas neturi Lietuvai daug meilės ir su malonumu išvažiuoja į ten, kur moka daugiau, negu Lietuvoje. Verslininkai, norėdami įdarbinti normalius žmones, moka papildomai vokeliuose. Valstybė iš tų vokelių gauna mažai mokesčių, tik per vartojimą. Keldama minimalų atlyginimą, valdžia legalizuoja ir stipriau apmokestina vokelių turinį.

 

O melas skamba taip:

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė Vyriausybei pasiūlymą kitąmet minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 12% – iki 1.038 Eur. Profsąjungos pageidavo kur kas didesnio prieaugio, darbdaviai perspėja: perdėtas didinimas gali pakenkti šalies konkurencingumui, ypač – eksportuojančiam sektoriui. Ekonomistai teigia, kad MMA didinimas neatspindi realios ekonominės situacijos ir įmonių galimybių mokėti tokio dydžio atlyginimą.

 

Šiuo metu MMA siekia 924 Eur ir sudaro apie 45% vidutinio darbo užmokesčio. Nuo kitų metų minimalus atlyginimas didėtų 114 Eur.

 

Derybos dėl MMA ir jos didinimo kasmet sunkiai skinasi kelią Trišalėje taryboje – čia ietis suremia darbuotojams atstovaujančios profsąjungos ir darbdaviai. Prieš gerą mėnesį posėdžiavusi taryba sutarė tik dėl vieno – MMA nuo 2025 m. turės būti didinama. Skaičiai ir argumentai skyrėsi.

 

Darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8%, arba iki 1.070 Eur. O darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 m. minimalų atlyginimą kelti 10%, arba iki 1.016 Eur.  Dabar SADM, atsižvelgusi į Trišalėje taryboje išsakytas nuomones, į Lietuvos banko siūlymą ir atnaujintas ekonomikos prognozes, Vyriausybei siūlo priimti kompromisinį sprendimą ir 2025 m. taikyti minėtą 1.038 Eur MMA neatskaičius mokesčių.

 

Vytautas Šilinskas, laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, aiškina, kad MMA gerai atlieka perskirstymo ir pajamų nelygybės mažinimo funkciją. Didesnės darbuotojų pajamos taip pat didina ir verslo pajamas (ypač regionuose), nes darbuotojai gali daugiau nupirkti iš vietos verslo.

 

„Pagrindinė per didelės MMA rizika, jei mūsų eksportuojančios įmonės nebegalėtų parduoti savo produkcijos. Todėl mūsų tikslas – didinti MMA nuosekliai, bet atsargiai, kartu skatinant eksportuojančius darbdavius pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos aukštesne kokybe. Taip visi būtų turtingesni“, – teigia jis.

 

Ekonomistai, rinkos ekspertai apie tokį MMA didinimą turi kitą nuomonę – pasak jų, tai neatspindi realios ekonominės situacijos ir įmonių galimybių mokėti tokio dydžio atlyginimą. 

 

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, primena: tai, kad MMA turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į ilgalaikį darbo našumo lygį ir jo pokyčius, numato ir šių metų pabaigoje įsigaliosianti ES direktyva.

 

Pasak jos, didinant MMA sparčiau, nei auga darbo našumas, mažėja Lietuvos ūkio konkurencingumas ir įmonių pajėgumas investuoti į produktyvumo didinimą. Taip pat kyla rizika, kad dalis darbuotojų gali netekti darbo – dėl neadekvataus žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygio ir našumo santykio įmonėms taps ekonomiškai nepagrįsta juos samdyti. Taip perdėtai didinant MMA labiausiai nukentės tie žmonės, kuriems siekiama padėti.

 

Pagal instituto ekonomistų parengtą ir patikslintą formulę, atsižvelgiant į konkrečius ES direktyvos dėl MMA nustatymo reikalavimus, siūloma MMA metinį augimą susieti su pastarųjų 3 metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkiu. Tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir investicijos, MMA kitais metais turėtų augti atsižvelgiant į darbo našumo tendencijas šalyje – 9,2%, iki 1.009 Eur.

 

„Toks mechanizmas užtikrintų teisingą ir proporcingą atlyginimų augimą, atitinkantį Lietuvos ūkio padėtį ir pažangos nulemtą gebėjimą mokėti didesnį atlygį, kartu neaukojant darbo vietų ir investicijų“, – sako instituto prezidentė.

 

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje pastaraisiais metais augo daug sparčiau nei darbo našumas, dėl to mūsų šalies konkurencingumas patiria papildomų sunkumų bendrame investicijų mažėjimo fone. Konkurencingumo praradimus pernai pastebėjo ir Europos Komisija, kuri pabrėžė, kad nominalios darbo sąnaudos per 3 metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje – 27,7%, kai ES vidurkis – 7,8%. 

 

Beje, Eurostato duomenimis, šiuo metu mažesnė nei Lietuvoje MMA yra kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, taip pat Čekijoje, Graikijoje, Bulgarijoje.

 

Apie silpstančias konkurencijos galimybes pernelyg sparčiai didinant MMA ne kartą yra kalbėję ir darbdavių atstovai. Sparčiai brangstanti darbo jėga ne tik atbaidys užsienio investuotojus, bet ir apsunkins kelius svetur Lietuvos eksportuotojų produkcijai.

 

Be to, pasak Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, jei valdžia nori didesnio verslo įsitraukimo remiant šalies gynybą, ji negali sparčiau didinti MMA ir taip „užveržti deguonies“.

 

Vienaip ar kitaip, siekiant išlaikyti veikiančią ekonomiką ir darbo vietas visada pravartu prisiminti saiką. Juolab kad jau ir taip nesame pigios darbo jėgos kraštas, vilioti investuotojus darosi vis sunkiau. Ir jau kai kurie gamybos užsakymai iškeliauja iš Lietuvos ten, kur mažesnė MMA."

Nauja genų inžinerijos priemonė

„Iki šiol vargu ar buvo įmanoma padaryti didelių genetinio kodo pakeitimų. Dabar dvi tyrimų grupės pristato proveržį.

 

Genetinės žirklės, tokios, kaip Crispr-Cas, laikomos moderniausiomis priemonėmis genetinėms modifikacijoms atlikti, pavyzdžiui, augaluose. Tokiu būdu jie gali greitai tapti tolerantiškesni ligoms ar aplinkos stresui arba gali pagerėti jų derlius. „Genomo redagavimas“ taip pat svarbus tyrimams, ar tai būtų, norint suprasti ligas, ar sukurti vaistus . „Crispr-Cas“ laikomas pagrindine mokslinių tyrimų sėkme, dvi šio proceso kūrėjos Jennifer Doudna ir Emmanuelle Charpentier 2020 m. gavo Nobelio chemijos premiją.

 

Kitas įrankis, kuris jau naudojamas genomo redagavimui, yra vadinamieji RNR trukdžiai. Į ląsteles įvedamos mažos RNR molekulės, kurios slopina genetinės informacijos pavertimą baltymais, užkertant kelią pasiuntinio RNR (mRNR) gamybai arba blokuodamos jų skaitymą.

 

Įrankių komplekto papildymas

 

Abu mechanizmai, genų žirklės ir RNR trukdžiai, yra natūraliai ląstelėse atsirandantys mechanizmai, kad genetinės informacijos skaitymas veiktų su kuo mažiau klaidų. Mokslininkai juos ištyrė ir išmoko juos panaudoti genetiniams kodams perrašyti. Jie tapo svarbiomis žaliosios genų inžinerijos ir vaistų kūrimo priemonėmis.

 

Tačiau gamtoje šie du mechanizmai vaidina svarbų vaidmenį ne tik dėl nedidelių genetinio kodo pokyčių. Taip pat dažnai įvyksta didesnių genetinės medžiagos plotų persitvarkymas. Čia didelė genetinės abėcėlės dalis įterpiama į esamus genetinius kodus iš karto, o atitinkami pakeitimai gali būti tokie dideli.

 

Tiltai tarp DNR grandžių

 

Tokius pertvarkymus, vadinamus intarpais, inversijomis ir delecijomis, ląstelė dažniausiai atlieka, naudodama tam tikrus fermentus: rekombinazės katalizuoja DNR lūžimą ir rekombinaciją, transpozazės perkelia DNR dalis iš vienos vietos į kitą. Mokslininkai stebėjo ir ištyrė šiuos pertvarkymo procesus, bet dar nerado būdo, kaip padaryti reikiamus tokio pobūdžio instrumentus tinkamus naudoti.

 

Dabar atrodo, kad dvi darbo grupės pasiekė būtent tai: komandos, vadovaujamos Patricko Hsu iš Arc instituto ir Kalifornijos universiteto Berklyje bei Hiroshi Nishimasu iš Tokijo universiteto dviejuose leidiniuose „Nature“ aprašo, kaip jie tai padarė -su vadinama tiltine RNR (Bridge -RNA) pavyko iš karto pakeisti didesnes genetinės medžiagos dalis, nei buvo, naudojant ankstesnes genetines žirkles.

 

„Tai visiškai naujas biologinio programavimo mechanizmas“, – sakė Patrickas Hsu spaudos konferencijoje prieš publikaciją. „Galime jį naudoti, norėdami sujungti visas DNR sekas, kurias norime sujungti viena su kita, kaip norime. Tyrėjai gali atlikti didelio masto pakeitimus įterpdami, apversdami arba ištrindami sekas pasirinktoje vietoje.

 

Mokslininkai pabrėžia, kad šis naujas metodas nesukelia genetinės grandinės trūkio. Tai yra genų žirklių trūkumas, o tai reiškia, kad ląstelėje turėjo būti suaktyvinti taisymo mechanizmai, o tai savo ruožtu gali sukelti klaidų.

 

Naujojo metodo akcentas yra tilto RNR molekulė. Tai nekoduojančios RNR dalis (t. y. viengrandė nukleazė), kuri gali būti užkoduota taip, kad joje būtų dvi kilpos: viena, leidžianti susiporuoti su tikslinės DNR seka, ir antra, kuri susijungia su „donoro“ DNR. Tiek tikslinės, tiek donoro surišimo kilpos gali būti perprogramuojamos atskirai.

 

Tokiu būdu gali būti įmanomas specifinis naujas dviejų DNR molekulių derinys (rekombinacija). Privalumas: ilgas DNR sekas taip pat galima pertvarkyti." Tilto sistema siūlo vieningą trijų pagrindinių DNR pertvarkymų, reikalingų genomo projektavimui, mechanizmą", - sako Patrick Hsu." [1]

1. Neues Werkzeug für die Gentechnik. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jun 26, 2024. Von Pia Heinemann