Jet Engine Manufacturers Are Raking In Cash

"Few industries do well when their products are forever being returned for early repairs. Jet-engine makers are currently an exception -- and this is raising eyebrows.

Shares in RTX Corporation hit a record high last week after the aerospace conglomerate significantly beat second-quarter earnings forecasts. Excluding one-time effects, operating profit in its Pratt & Whitney engine-making division rose 23%. GE Aerospace also reported a surge in demand for spare parts for commercial engines, and its stock closed at a 16-year high last Tuesday. In Europe, jet-engine manufacturers Rolls-Royce and Safran are expected to post robust results when they report this week.

For many in the industry, it is hard to square such prosperity with problem-ridden engines that are causing huge headaches.

Pratt & Whitney's geared turbofan, or GTF, and the LEAP built by CFM -- a joint venture between GE and Safran -- are the two main state-of-the-art engine families in today's narrow-body commercial jets. Both are suffering from durability issues that are pushing up maintenance costs. The GTF's powder-metal defects have grounded hundreds of Airbus A320neo planes for inspections and engine removals.

Shop visits have got longer, in part because the engine companies shed too many experienced employees during the pandemic. This problem has been compounded by a dearth of spare parts, which has diverted resources away from the manufacture of new engines. During the second quarter, GE delivered 297 units of the LEAP, which includes models for both the A320neo and the Boeing 737 MAX, compared with 419 in the same period of 2023.

Slow engine production is in turn slowing plane assembly and even orders. At the Farnborough International Airshow, which took place near London last week, Boeing and Airbus received orders and commitments for 282 jets in total, compared with 309 in 2022 and 1,143 in 2018.

The engine bottleneck has put the spotlight on how manufacturers make money. Usually, turbofans are sold at a loss, with profit clawed back over years in the so-called aftermarket of maintenance, repairs and overhauls. That means a situation in which shop visits are more frequent, fewer new engines are made and old planes are flown for longer is advantageous for manufacturers. It also makes them reluctant to accelerate the development of new, more fuel-efficient generations of engines that might shorten the lifespan of existing models.

This doesn't mean new engines are made to break down, as conspiracy theorists would have it. For one, widespread groundings often involve compensation, which Pratt & Whitney has now had to offer to many affected airlines, including Spirit Airlines, Turkish Airlines and IndiGo.

Nor is it surprising that development cycles are getting longer: Extracting a 15% increase in efficiency from every new generation -- the historical norm -- is getting harder.

And there is a reason for relying on the aftermarket: The colossal upfront cash requirements of new engine programs is best offset with a steady stream of revenues. Even so, a lot of volatility remains, as when paralyzed global fleets stopped needing maintenance during the Covid-19 crisis. It is only over the past year that shares in engine makers have risen significantly above 2019 levels. Still, the business model undeniably gives engine makers different incentives from their customers, Boeing and Airbus.

A prime example is the engine makers' caution to increase production, which helps explain why the supply chain seems to be permanently 18 months away from being fixed. Airbus's head of commercial aircraft, Christian Scherer, has expressed his frustration at having to push back production goals.

Without new aircraft programs to put pressure on suppliers, the interests of engine makers are likely to keep prevailing. But long-term shareholders in the likes of RTX and GE Aerospace also need to consider the risk of an eventual backlash. When "clean-sheet" jet designs finally do come along, financial arrangements between plane and engine makers might be different, perhaps giving the former a bigger piece of the pie. Capitalism offers strong incentives for finding ways around supply bottlenecks." [1]

1. Jet Engine Manufacturers Are Raking In Cash. Sindreu, Jon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 July 2024: B.12.

 

Privalomojo šaukimo į kariuomenę viražai: griežtesnės sąlygos, trumpesnė tarnyba ir nepatenkinti darbdaviai

 

"Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalios privaloma jaunuolių karinė tarnyba pagal naują tvarką. Pagal ją planuojama padvigubinti gynybai parengtų karių skaičių, keisis privalomos tarnybos trukmė bei išmokos pasirinkusiems tarnauti 9 mėnesius. Verslo atstovai įsitikinę, kad nauja sistema nėra ydinga iš esmės, tačiau pasigenda valstybės institucijų pagalbos. Vis dar nėra suteikiama parama įmonėms, kurių darbuotojai pašaukiami tarnauti bei neaišku, ką daryti kariams, kurie grįžę po tarnybos nebeturi darbo vietos.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 22 tūkst. karių (profesinės karo tarnybos, nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos ir karių savanorių). Aktyvųjį rezervą sudaro apie 30 tūkst. karių (parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose). Parengtąjį rezervą sudaro apie 80 tūkst. karių (karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą). Lietuvos kariuomenės planuojama struktūra ir plėtra atliepia bei atitinka Lietuvos kariuomenės keliamus poreikius:

Nacionalinės divizijos steigimas itin prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo, spartesnės modernizacijos ir užtikrins sklandesnį Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų integravimą, nes daug NATO šalių turi arba vysto divizijos lygio pajėgumus.

Šaukimo sistemos pertvarka leistų kasmet pašaukti apie 5 tūkst. jaunuolių, todėl aktyviojo rezervo karių skaičius iki 2030 m. beveik padvigubėtų ir siektų ne mažiau nei 47 tūkst., o tai padidintų visuomenės, pasiruošusios ginkluotai valstybės gynybai, dalį.

Naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos patikrinimo įsigalios ir sveikatos tikrinimas bus pradedamas nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Karo prievolininkų šaukimas bus vykdomas sena tvarka.

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

Tarnybą vertina teigiamai

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas teigia, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu per apklausas tiriamos karių nuotaikos, lūkesčiai, lyginama kaip jie skiriasi tarnybos pradžioje ir pabaigoje. Remiantis apklausų rezultatais, galima daryti prielaidą, jog tarnybos sąlygos ir kokybė yra geresnė nei karių lūkesčiai atėjus atlikti tarnybą. Daugiau nei 35% apklaustųjų tarnybą įvertino geriau nei tikėjosi, o tarnybos metu šie rezultatai nekito.

„Kitas svarbus faktorius vertinant 2019 m. – 2023 m. laikotarpį yra karių, nepatenkintų tarnybos sąlygomis mažėjimas – 11% karių teigė, jog tarnybą vertina blogiau nei tikėjosi. Vertinant sunkumus, su kuriais kariai susidūrė pradėję tarnybą didžiausią dalį abejonių sukėlė asmeninis fizinis pasiruošimas 32% proc. bei abejonės dėl tarnybos tęsimo profesinėje karo tarnyboje 24% proc. Apie 22% visų nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių po tarnybos lieka dirbti profesinėje karo tarnyboje“, – Delfi rašė kariuomenės atstovai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privaloma tarnyba turėtų tapti moraliniu įsipareigojimu darbdaviams ir darbuotojams. Kad nebūtų ieškoma būdų „išsukti“ nuo tarnybos ar ją nukelti. Tai yra labai svarbu mums visiems. Tuo pačiu valstybė turi sudaryti sąlygas abiems pusėms.

„Džiugu, kad mums pavyksta susitarti su institucijomis dėl sąlygų bei aplinkybių, kuriomis būtų patenkinti ir darbdaviai, ir darbuotojai, kai jie yra pašaukiami. Pradėjome apie tai kalbėti gal prieš dešimtmetį, kuomet buvo daug chaoso, o darbdaviai paliekami nežinomybėje. Pavyzdžiui, yra įmonių, kuriose dirba daugiau jaunimo, kuriam, bendrai vertinant, sudėtingiau rasti gerą darbą, pradėti karjerą. Jeigu tokį sunkiai rastą darbą dirbantis jaunuolis pakviečiamas tarnauti, o grįžęs nebeturės tų pačių pareigų, jo motyvacija tarnybai savaime menksta. O motyvacija kariuomenėje – ypatingai svarbi“, – verslo požiūrį į privalomąją tarnybą aiškino D. Arlauskas.

2024 m. Lietuvos kariuomenės užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa. Remiantis jos rezultatais galima teigti, jog beveik 70% apklaustųjų visuotinį šaukimą vertina labiau teigiamai, nei neigiamai. 30% apklaustųjų atsakė, jog vertina labai teigiamai, 43% – greičiau teigiamai, 19% – greičiau neigiamai, 8% apklaustųjų visuotinį šaukimą vertino labai neigiamai.

Griežtės tarnybos atidėjimas

Krašto Apsaugos Ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas komentare Delfi rašė, kad pagal naujai priimtas pataisas mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, baigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

Tiesa, studentai, nenorintys prarasti vietos aukštojoje mokykloje gaus pasirinkimo galimybę. „Savanoriški pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą, turėtų šiuos pasirinkimus: arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais), arba 3 metų tarnyba pagal kitas mokymo programas. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, per 3 metus susidaro 45 savaitgaliai“, – aiškino KAM atstovai.

Su problemomis ir finansiniais nuostoliais pašaukus tarnauti dirbantį jaunuolį, susiduria ir verslo atstovai. D. Arlauskas sako, kad verslo sėkmę lemia 3 dalykai: idėja, pinigai ir žmonės, kurias tas idėjas realizuoja bei už tai gauna pinigus. Žmogiškieji ištekliai tampa vis svarbesni šioje trikampėje struktūroje. Darbdaviai linkę išlaikyti gerą darbuotoją, jeigu jo turimi įgūdžiai, asmeninės savybės, motyvacija ir kiti dalykai tenkina. Todėl darbdaviai kartais renkasi tokius darbuotojus „turėti rezerve“, kad prireikus galėtų pakviesti prisijungti, nes jį jau pažįsta ir teko dirbti kartu.

„Jei valstybė suprastų paprastą dalyką – kad įmonės nėra labdaros organizacijos ir reikia investicijų norint išlaikyti gerą darbuotoją, galbūt skirtų tam daugiau finansų, pasiektume geresnių rezultatų net plačiaja darbo rinkos prasme – mažėtų nedarbas, žmonių iš trečiųjų šalių poreikis ir kiti rodikliai“, – sakė LDK prezidentas.

Bus leista tarnauti tik pusmetį

KAM teigimu, bus įvesta diferencijuojama tarnybos trukmė: „Kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius, bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius“.

Reikalingų specialistų pritraukimas. Tie jaunuoliai, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta (pvz., aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai) bus šaukiami atlikti tarnybą trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. „Mūsų tikslas – į kariuomenę pritraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo“, – rašė ministerijos atstovai.

D. Arlauskas pritarė šiai idėjai ir pasidalino darbdavių pasiūlymu dėl karių specializavimo, kurį pateikė atsakingoms institucijoms: „Derėdamiesi su institucijomis siūlėme remtis Izraelio kariuomenės pavyzdžiu, kur kariai mokomi ne tik disciplinos, kartu stiprinami ir jų turimi profesiniai įgūdžiai iš civilinio gyvenimo. Pavyzdžiui, būtų galima bendrai visus mokyti militaristinių dalykų, tačiau kartu tobulinti ir profesinius įgūdžius. Kariuomenėje reikia visko – nuo siuvėjų, virėjų iki IT specialistų ir inžinierių. Kiekvienam būtų galima suteikti progą daryti tai, ką jis moka ir mėgsta. Jeigu šauktiniai tarnybos metu tobulėtų ir profesiškai, galbūt jiems būtų paprasčiau įsidarbinti grįžus ir sustiprėtų motyvacija tarnauti apskritai. Dabar taip veikia Lietuvos šaulių sąjunga, tad ši praktika galėtų būti perkeliama ir į kariuomenę“.

Darbdaviai nespėja pasiruošti

Nors darbdavių atstovas džiaugėsi šaukimo į privalomąją tarnybą tvarka, įžvelgė joje ir trūkumų. Anot D. Arlausko, priimtas geras sprendimas apie darbdavių informavimą, tačiau tai daroma vis dar per vėlai: „Norėtume, kad įvertinus darbuotojų stygių, nedarbo lygį, būtinybę ir sunkumus atsivežti dirbančiuosius iš trečiųjų šalių ir panašias aplinkybes, institucijos, kurios atrenka šauktinius, atsižvelgtų į įmones, kuriose jie dirba. Nutinka net taip, kad iš didelių įmonių vienu metu tarnybą atlikti pašaukiama 20 darbuotojų. Trumpai tariant, kad verslų atžvilgiu šaukiamieji žmonės būtų paskirstomi proporcingai. Čia pasigendame sąžiningumo“.

Kalbant apie įmonei kritiškai svarbias pozicijas, susiduriama su dar didesne problema. Tarkime, žmogus, dirbantis tarptautinėje įmonėje, yra atsakingas už IT, saugumą ir sužinoma, kad po 3 savaičių jis išeis į kariuomenę – kompanija tokiu atveju atsiduria prastoje padėtyje, nes nespėja jo pakeisti. Jeigu sužinotų prieš pusmetį, viskas būtų gerai, nors ir nebūtų paprasta.

„Pavyko pradėti derybas dėl pagalbos grįžtantiems iš tarnybos ir jų darbdaviams. Jeigu šauktinio darbo vieta yra užimta, jo darbdaviui už priėmimą atgal skiriama kompensacija. Šioje vietoje reikėtų didesnio aiškumo, nes kol kas klausimas nėra išspręstas. Jeigu po tarnybos grįžęs žmogus neranda darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą, ši moka jam gal net daugiau, negu mokėtų darbdaviui už priėmimą atgal. Siūlome, kad jeigu įmonė darbuotoją priima atgal, nors, galbūt, tuo metu jo ir nereikia, valstybė apmokėtų darbo vietos sukūrimo išlaidas įmonei. Vis dar pasigendame aiškumo ir geranoriškumo iš institucijų“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Jis priminė, kad darbuotojo netekimas dėl tarnybos kariuomenėje įmonei visada kainuoja, tačiau skirtingas sumas: „Vienas gali būti paruoštas ir apmokytas per dvi savaites, kitam gali reikėti ir kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo paties darbuotojo motyvacijos. Karinė tarnyba sustiprina charakterį ir net suteikia naujų asmeninių savybių, kurios labai svarbios ir darbo rinkoje. Taip pat įgaunama pilietiškumo įgūdžių, drausmės, atsakomybės, toks darbuotojas atsineša papildomos vertės ir dažnu atveju, jo mokymo procesas sutrumpėja. Iš kariuomenės grįžę žmonės dažniausiai geba valdytis kritinėse situacijose, nesutrikti, spręsti problemas čia ir dabar“."

Kodėl mums reikia gerbti tikrus lyderius? Nes be jų nuklystame šunkeliais. Dabar įvedame visuotinį šaukimą į kariuomenę. Moterys nešaukiamos, tuo gauna pranašumą studijose ir darbe, todėl gauna teisę valdyti. Valdžia veikia, kaip narkotikas, pasižiūrėkite į Šimonytės šokius. Tapsime nelaimingų kačių augintojų, neturinčių vaikų, valdančių teritoriją, ir kitus vedančių į nelaimes, Lietuva. Tokios moterys veda tautas į išmirimą. "Išnyksim, kaip dūmas, neblaškomas vėjo." Mes nieko prieš tokias moteris, kurioms nesusiklostė likimas. Mes prieš sistemą, kuri jas gimdo. Jei jau verčiame Lietuvą antru Izraeliu, tai verskime iki galo. Izraelio moterys privalomai tarnauja kariuomenėje ir dauguma vaikus gimdo.

Yra nauja priežastis išgelbėti gyvybę vandenyno gelmėse

„Daugeliui iš mūsų vandenynas yra niekieno žemė – didžiulė, bedugnė ir nepažįstama tuštuma. Trijų ketvirtadalių vandenyno žmonės niekada nematė, o tik ketvirtadalis jo dugno buvo detaliai pažymėtas žemėlapyje, o tai reiškia, kad mes geriau suprantame Marso paviršių, nei savo planetos jūras. Tai yra tas, kad trūksta tyrinėjimo ir įvertinimo – ypač šalto, tamsaus vandens sluoksnio, kuris prasideda ten, kur blėsta šviesa, vadinama vandenyno prieblandos zona – tai atvedė mus į labai nesaugią vietą.

 

 Neseniai Woods Hole okeanografijos instituto mokslininkai užbaigė išsamiausią istorijoje prieblandos zonos tyrimą, padėdami nustatyti, kad apie 11 milijardų tonų ten gyvenančių mikroorganizmų, vėžiagyvių, kalmarų, žuvų ir želatininių gyvūnų padeda ištraukti trečdalį anglies dioksido, kurį išskiria žmogaus veikla, o tai, greičiausiai, išgelbės mus ir mūsų planetą nuo katastrofiškų klimato pokyčių.

 

 Kaip tik mokomės vertinti nepaprastą, prieblandos zonoje gyvenančių, būtybių aptarnavimą, tai ruošiasi išnaudoti įmonės, gaminančios pašarus pramoniniams žuvų ūkiams, trąšas ir omega-3 papildus. Šiuo metu šalys svarsto leisti verslinės žvejybos laivynams susmulkinti gyvybę prieblandoje į žuvų miltus, trąšas ir augalinį maistą. Prieš jiems įgyvendinant šiuos planus, būtų protinga padaryti pauzę, kad suprastume, kaip šis sprendimas paveiks mūsų planetą.

 

 Masinė gyvybės migracija prieblandos zonoje, kurią galima rasti giliausiose vandenyno vietose, nuo 650 pėdų iki 3300 pėdų gylio, pirmą kartą buvo aptikta Antrojo pasaulinio karo metais, kai sonaro operatoriai JAV povandeniniame laive Džasperas įrašė akustinį parašą to, kas atrodė, kaip kylantis jūros dugnas. Išsamiau ištyrę parašą, jie suprato, kad sluoksnis gyvas ir kilo bei krito kartu su Žemės sukimosi dažniu. Tai, ką jie matė, buvo didžiausia gyvūnų migracija planetoje: trilijonai būtybių (kopakojai, bioliuminescencinės žuvelės ir rykliai), plaukdami į paviršių naktį, kad galėtų maitintis, o auštant nuskendo, kad pasislėptų gelmėse.

 

 Biologinis prieblandos zonos pagrindas yra vandenyno paviršiuje esantys dumbliai, kurie fotosintezės būdu suskaido anglies dioksidą, pagrindines dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, į organinės anglies ir deguonies formas. Šis procesas sukuria ir pusę deguonies, ir daug anglies turinčio maisto prieblandos zonos mikroorganizmams. Gyvūnai, tokie, kaip zooplanktonas ir kriliai, minta dumbliais, tada jais maitinasi didesni gyvūnai. Viršutiniai plėšrūnai, tokie, kaip rykliai ir banginiai, suryja, virškina ir išleidžia susikaupusią anglį, kaip atliekas, po kurių didelė atliekų dalis nugrimzta į giliausią gelmę ir gali ten išlikti šimtus, o gal net tūkstančius metų. „Mes tai vadiname jūrų sniegu“, – pasakojo mokslininkė Heidi Sosik, vadovavusi Woods Hole vandenyno prieblandos zonos tyrimui.

 

 Yra keletas kitų būdų, kaip anglis gali pasiekti jūros dugną, tarp jų skęsta dumbliai, negyvas planktonas ir bakterijos. Mokslininkai šią puikią sistemą vadina biologiniu anglies siurbliu, o vandenynų temperatūra, srovės ir pati klimato kaita gali jai turėti įtakos. Kitas šios institucijos projekto „Ocean Twilight Zone“ ištrauka: jei žvejotumėte zoną arba išjungtumėte siurblį, greičiausiai, pamatytumėte dvigubai didesnį anglies dioksido kiekį, kurį žmonės jau įtraukė į atmosferą, o pasaulinė paviršiaus temperatūra pakiltų nuo 6 iki 11 laipsnių pagal Farenheitą – pasaulio pabaigos scenarijus, kai didžioji planetos dalis tampa negyvenama žmonėms, o gyvybė vandenyne miršta.

 

 Kadangi trečdalis pasaulio žuvų išteklių jau yra pernelyg išnaudota, o žuvų populiacija mažėja, gali būti sunku nukreipti žvejybos laivynus nuo to, ką jie laiko galimu netikėtu lobiu. Dauguma prieblandos zonos žuvų yra neskanios žmonėms, tačiau dėl didelio maistinių medžiagų kiekio jos yra geras pasirinkimas žuvies miltams. Akvakultūra yra sparčiausiai besiplečiantis maisto sektorius visame pasaulyje, jame gaunama pusė visų vartojimui gaunamų žuvų. Kadangi dabartiniai žuvies miltų šaltiniai ištempti, 240 milijardų dolerių vertės pramonė žvelgia į prieblandos zoną, kurioje gausu baltymų.

 

 Kol kas šalys vis dar vertina išteklius ir žvejybos galimybes šiuose gyliuose: Norvegija pirmuosius bandomuosius žvejybos leidimus šiai vandenyno daliai išdavė dar 2016 m., o Europos Sąjungos mokslininkai tiria, ar gyvius galima sugauti, apdoroti ir parduoti,  nesutrikdant anglies siurblį ar maisto tinklus.

 

 Tuo pat metu privatus sektorius sparčiai stengiasi įveikti kliūtis gaudyti žuvis zonoje, kurdamas naujus tinklus ir tralavimo įrenginius, kurie galėtų veikti pusę mylios po vandens paviršiumi. Viena įmonė iš Norvegijos laive jau pastatė perdirbimo gamyklą, skirtą prieblandos zonos gyvūnams sumalti į skystį.

 

 Kai komercinės žvejybos operacijos galiausiai patenka į prieblandos zoną, joms nebus taikomos daug žvejybos taisyklių, nes didžioji zonos dalis yra vadinamosios atviros jūros dalis, nepatenka į vienos tautos jurisdikciją. Naujas Jungtinių Tautų susitarimas išsaugoti jūrų biologinę įvairovę šiose srityse buvo pasirašytas 2023 m. birželio mėn., tačiau dauguma valstybių narių, įskaitant JAV, jį dar turi ratifikuoti – ir greičiausiai dar ne vienus metus dels. 

 

Tuo tarpu JT arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos turėtų įvesti laikiną žvejybos zonoje moratoriumą.

 

 Galima manyti, kad sužvejoti 11 milijardų tonų jūros gyvybės būtų neįmanoma, tačiau būtų neįvertintas žmonijos išradingumas ir pasipelnymo instinktai. 

 

Nepamirškime, kad banginių medžiotojai per 100 metų nužudė beveik tris milijonus jų grobio, įskaitant 90 procentų visų mėlynųjų banginių.

 

 Gelmės paslaptis yra sena sakmė, bet, vis dėlto, tiesa. Nepaisant nuolatinio finansavimo ir išteklių trūkumo, jūrų mokslininkai neseniai atskleidė keletą tų paslapčių. Mums būtų gerai išgirsti, ką jie išmoko: išvalykite visas žibintų žuvis prieblandos zonoje ir galime pamatyti pasaulinės paviršiaus temperatūros šuolį, nuo kurio mes, žmonės, negalime atsigauti.

 

 Porteris Foxas yra rašytojas Niujorko valstijoje, kurio būsima knyga yra „Penkta kategorija: superaudros ir jas maitinantys kaistantys vandenynai“." [1]

 

1. There’s a New Reason to Save Life in the Deep Ocean: Guest Essay. Fox, Porter.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 29, 2024.