Draghi siūlo „radikalius pokyčius“ ES ekonomikoje

 

 „BRIUSELIS – Mario Draghi vėl nori išgelbėti Europą.

 

 77 metų buvęs Europos centrinio banko prezidentas pirmadienį išdavė jo receptą, kaip paskatinti vangią Europos ekonomiką ir sustiprinti gynybos pramonę.

 

 Praėjusį rugsėjį Europos Sąjungos aukščiausia pareigūnė paprašė Draghi parengti labai lauktą ataskaitą, didėjant nerimui dėl to, kiek Europa ekonomiškai atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

 

 Draghi pažadėjo pasiūlyti receptą „radikaliems pokyčiams“, kad Europa galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Jo ataskaitoje pateikta daugiau, nei 150, rekomendacijų, skirtų Europos atsiliekančio produktyvumo problemai spręsti, įskaitant raginimus imtis agresyvesnės pramonės politikos ir subsidijų, keisti bloko konkurencijos politiką ir pertvarkyti Europos kapitalo rinkas, siekiant pritraukti investicijų.

 

 Ataskaita, greičiausiai, sukels ginčus visame bloke, o kai kurios šalys nerimauja, kad Europa taps per daug protekcionistinė. Taip atsitinka, kai politinės krizės didžiosiose Europos ekonomikose apsunkina susitarimą dėl pokyčių visoje ES.

 

 Kai kurios Draghi idėjos, įskaitant bendrosios rinkos išplėtimą ir visos ES kapitalo sąjungos kūrimą, siekiant paskatinti investicijas, buvo svarstomos daugelį metų. 27 ES nacionalinės vyriausybės to nepadarė. Jis teigė, kad, neįgyvendinus pokyčių, Europa atsidurs egzistencinėje krizėje.

 

 „Jei Europa negalės tapti produktyvesnė... mes negalėsime iš karto tapti naujųjų technologijų lydere, atsakomybės už klimato kaitą švyturiu ir nepriklausomu žaidėju pasaulinėje arenoje“, – sakoma ataskaitoje. „Turėsime sumažinti kai kurias, jei ne visas, mūsų ambicijas."

 

 Draghi teigė, kad, norint sukurti konkurencingą skaitmeninę ir anglies dvideginiui neutralią ekonomiką, ES šalims reikia papildomų kasmetinių investicijų nuo 750 iki 800 milijardų eurų, ty nuo 830 iki 885 milijardų dolerių. Jo teigimu, viešosios investicijos tokiose srityse, kaip naujovės, viešieji pirkimai gynybai ir energetika yra labai svarbios, skatinant privačias investicijas, kurios padidintų našumą.

 

 Reikėtų keisti bloko konkurencijos politiką, kad taisyklės netaptų kliūtimi ekonomikos augimui. Pasak jo, ES antimonopolinės institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti tam, ar susijungimas gali paskatinti ES inovacijas ir padėti kurti pasauliniu mastu konkurencingas įmones. 

 

Draghi sakė, kad ES pareigūnai turėtų siekti palengvinti reguliavimo naštą, kad įmonėms būtų lengviau plėstis.

 

 Ataskaitą paskatino 15 metų prasti Europos ekonomikos rezultatai, kuriuos lyderiai stengiasi išspręsti.

 

 Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 27 ES ekonomikos sudaro tik 14 % pasaulio produkcijos pagal perkamąją galią, palyginti su daugiau, nei 20 % 2000 m. Europos atsigavimas po pandemijos buvo lėtesnis, nei JAV ir Kinijos, o žemynas patyrė didelį ekonominį smūgį dėl sankcijų Rusijai, kurios padidino energijos kainas.

 

 Viena prieštaringiausių Draghi pasiūlymų dalių yra susijusi su pramonės politika, padidintomis fiskalinėmis išlaidomis ir siūlomais konkurencijos politikos pakeitimais, konkurencijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma neliečiama.

 

 Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ji stengiasi įtraukti daugelį Draghi pasiūlymų į jos prioritetus. 

 

Ji sakė, kad bendri ekonominiai prioritetai turi būti „finansuojami bendrais Europos pinigais“.

 

 Draghi sakė, kad Europa yra ekonominės „krizės režime“." [1]

 

1. World News: Draghi Proposes 'Radical Changes' For EU Economy. Kim Mackrael; Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Sep 2024: A.7.

Draghi Proposes 'Radical Changes' For EU Economy

 

"BRUSSELS -- Mario Draghi wants to rescue Europe again.

The 77-year-old former European Central Bank president on Monday delivered his prescription for jump-starting Europe's sluggish economy and strengthening its defense industry.

Draghi was tapped by the European Union's top official last September to create a much-anticipated report amid escalating worries about how far Europe is falling behind the U.S. and China economically.

Draghi promised to offer a prescription for "radical change" to enable Europe to compete internationally. His report includes more than 150 recommendations aimed at tackling Europe's lagging productivity, including calls for a more aggressive industrial policy and subsidies, changes to the bloc's competition policy, and a reshaping of European capital markets to attract investment.

The report likely will trigger arguments across the bloc, with some countries worried about Europe's becoming too protectionist. It comes as political crises in big European economies complicate agreement on EU-wide changes.

Some of Draghi's ideas, including expanding the single market and building a pan-EU capital union to boost investment, have been on the table for years. The EU's 27 national governments haven't advanced them. He said failure to implement changes would leave Europe in an existential crisis.

"If Europe cannot become more productive . . . we will not be able to become, at once, a leader in new technologies, a beacon of climate responsibility and an independent player on the world stage," he said in the report. "We will have to scale back some, if not all, of our ambitions."

Draghi said EU countries need additional annual investment of at least 750 billion to 800 billion euros, equivalent to $830 billion to $885 billion, to create a competitive digital and carbon-neutral economy. Public investment in areas like breakthrough innovation, defense procurement and energy is critical to promote private investment that would boost productivity, he said.

The bloc's competition policy should change so that the rules don't become a barrier to economic growth. The EU's antitrust authorities should put more weight on whether a merger can boost EU innovation and can help create globally competitive companies, he said. EU officials should seek to ease the regulatory burden to make it easier for companies to scale up, Draghi said.

Prompting the report is 15 years of European economic underperformance that leaders are struggling to address.

According to the International Monetary Fund, the EU's 27 economies account for just 14% of global output on a purchasing-power basis, down from more than 20% in 2000. Europe's recovery from the pandemic has been more sluggish than the U.S.'s and China's, with the continent taking a big economic hit from sanctions on Russia, which pushed up energy prices.

Among the most controversial parts of Draghi's proposals concern industrial policy, increased fiscal outlays and proposed changes to competition policy, which has long been viewed as untouchable.

European Commission President Ursula von der Leyen said she is working to incorporate many of Draghi's proposals into her priorities. She said common economic priorities must be "funded by common European money."

Draghi said Europe is in an economic "crisis mode."" [1]

1. World News: Draghi Proposes 'Radical Changes' For EU Economy. Kim Mackrael; Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Sep 2024: A.7.

Naujas antimonopolinis teismas sugrąžina „Google“ į taikinį

 

 "ALEXANDRIA, Va. Tai reta diena, kai įmonei iškeliamas federalinės vyriausybės ieškinys, kuriame teigiama, kad ji neteisėtai monopolizuoja rinką. "Google" susiduria su antruoju tokiu atveju per mažiau, nei metus, patirdama, precedento neturintį, JAV teisinį spaudimą paieškai.

 

 JAV apygardos teisėja Leonie Brinkema pirmadienį išklausė įžanginius pareiškimus Teisingumo departamento byloje, kurioje teigiama, kad „Google“ neteisėtai valdo programinės įrangos, naudojamos skaitmeniniams skelbimams pirkti ir parduoti, rinką, vadinamą „ad-tech“.

 

 Teismo procesas, kuris turėtų trukti keturias savaites, vyksta Šiaurės Virdžinijoje, anapus Potomako upės, už kurios federalinis teisėjas Vašingtone praėjusį mėnesį nusprendė, kad Teisingumo departamentas įrodė jo teiginius, kad „Google“ naudojo neteisėtą taktiką, kad išlaikytų savo dominavimą paieškoje.

 

 Paieškos bylą nagrinėjantis, teisėjas dabar turi nuspręsti, kaip ištaisyti „Google“ antimonopolinius pažeidimus, o tai gali reikšti, kad bus apribota galimybė mokėti interneto naršyklėms ir telefonų gamintojams už numatytąją paieškos programą. Jei įmonė taip pat pralaimės Virdžinijoje, dėl abiejų smūgių gali sumažėti kai kurie įmonės pajamų srautai tuo metu, kai ji leidžia pinigus dirbtiniam intelektui, kad galėtų konkuruoti su „Microsoft“ ir daugybe, gerai finansuojamų, startuolių, kad sukurtų vis galingesnes kompiuterių sistemas.

 

 Šie atvejai taip pat gali sukelti pokyčius, kaip įmonė pasiekia vartotojus ir kaip reklamuotojai reklamuoja savo verslą internete.

 

 Virdžinijos atvejis nukreiptas į „Google“, visur esančią skelbimų technologijų pramonėje, kur ji palengvina didžiąją dalį skaitmeninių skelbimų, padedančių finansuoti internetinius leidėjus, bei realizuoti pirkimą ir pardavimą. „Google“ siūlo platformą leidėjams siūlyti ir valdyti skelbimų vietą, įrankius skelbimų pirkėjams ir prekyvietę, kurioje pirkėjai ir pardavėjai atlieka sandorius.

 

 Teisingumo departamentas, prie kurio prisijungė 17 valstijų dvipartinė koalicija, tvirtina, kad „Google“ naudojo neteisėtą taktiką, kad užkirstų kelią konkuruojančių technologijų atsiradimui ir užblokuotų reklamuotojus bei leidėjus jos įrankiuose. Remiantis bendrovės teismui pateikta finansine ataskaita, vyriausybė siekia priversti bendrovę atsisakyti jos „Ad Manager“ produkto, kuris 2020 m. uždirbo 368 mln. dolerių veiklos pelno iš 7,4 mlrd. dolerių pajamų. „Google“ moka dalį visų pajamų žiniatinklio leidėjams.

 

 „Google“ elgesys išplaukia iš klasikinio monopolisto žaidimo“, – įžanginėje kalboje sakė Teisingumo departamento teisininkė Julia Tarver Wood.

 

 „Google“ čia, teisme, yra, ne todėl ji didelė“, - sakė Wood „Ji čia, nes naudoja tokį dydį, kad sutriuškintų konkurenciją."

 

 Pirmasis vyriausybės liudytojas buvo Timas Wolfe'as, laikraščio leidėjo Gannett vadovas. Bendrovė turi savo antimonopolinę bylą prieš „Google“, kuri sutampa su vyriausybės ieškiniu.

 

 „Google“ teigė, kad jos sėkmę lėmė ilgas naujovių diegimas, kritikuodama Teisingumo departamentą, nes jis neatitinka rinkos realybės. Byloje pagrindinis dėmesys skiriamas vaizdo skelbimams svetainėse, tačiau „naudotojų dėmesys prieš daugelį metų nukrypo kitur – į programas, socialinę žiniasklaidą ir prijungtą televiziją“, – sakoma, „Google“ neseniai pateiktame, teismo pareiškime.

 

 „Google“ teisininkė Karen Dunn įžanginiame pranešime teigė, kad skaitmeninės reklamos rinka yra konkurencingesnė, nei bet kada anksčiau. Ji sakė, kad tokios, įmonės kaip „Microsoft“ ir „TikTok“ auga, o „Google“ rinkos dalis mažėja.

 

 „Tai, ko siekia ieškovai, gali padaryti realios žalos“, – sakė Dunn, advokatų kontoros Paulo Weissas partnerė, patarinėjanti viceprezidentei Kamalai Harris jos rinkimų kampanijos metu.

 

 Bendras „Google“ reklamos verslas yra grynųjų pinigų karvė, sudaranti daugiau, nei tris ketvirtadalius, patronuojančios bendrovės „Alphabet“ praėjusių metų 307,4 mlrd. dolerių pajamų. Nors Teisingumo departamento ieškinys ginčija tik kai kurias jų dalis, vyriausybės laimėjimas gali turėti neigiamų pasekmių, nes „Google“ reklamos technologija buvo taip įtraukta į jos veiklą.

 

 „Google“ skelbimų technologijų verslas suteikia įmonei įžvalgų apie milijonų žmonių naršymo internete įpročius ir plačiai lankomų interneto leidėjų, pavyzdžiui, naujienų parduotuvių, verslą.

 

 Pasak Teisingumo departamento, 2016 m. „Google“ pakeitė ilgalaikę politiką ir pradėjo sujungti informaciją, surinktą iš savo svetainių lankytojų, su duomenimis, surinktais iš jų veiklos kitur internete.

 

 Teisingumo departamentas teismo dokumentuose teigė, kad šis pakeitimas, „Google“ žinomas, kaip „Project Narnia“, leido jai taikyti skelbimus „taip, kaip niekas kitas šioje pramonės šakoje negalėjo“. „Google“ kaltinimus atmetė.

 

 Byla prieš Brinkemą, paskirtą buvusio prezidento Billo Clintono, bus nagrinėjama be prisiekusiųjų, o tai būdinga vyriausybės antimonopolinių bylų tvarkymui. Teisingumo departamentas neįprastai bandė surišti prisiekusiųjų komisiją, įtraukdamas ieškinį dėl piniginės žalos atlyginimo, teigdamas, kad pati vyriausybė permokėjo už internetinius skelbimus. „Google“ savo ruožtu išrašė vyriausybei čekį dėl 2,3 mln. dolerių, taip išvengdama prisiekusiųjų.

 

 Įmonė yra gynyboje, prasidėjus teismo procesui, dėl vidinių pranešimų, kurie galėjo būti svarbūs bylai, ištrynimo.

 

 Praėjusį mėnesį Brinkema kritikavo „Google“ dėl ankstesnės įmonės politikos automatiškai ištrinti darbuotojų pokalbių įrašus, sakydama, kad „jau buvo sunaikinta labai daug įrodymų“.

 

 Teisėja atsisakė taikyti oficialią sankciją „Google“, tačiau teigė, kad šis klausimas paveiks jos sprendimą, kurie teismo liudytojai yra patikimi." [1]

1. New Antitrust Trial Puts Google Back In the Crosshairs. Wolfe, Jan; Kruppa, Miles.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Sep 2024: A.1.